Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Tyrimą dėl „An-2“ gelbėjimo operacijos baigs kitą savaitę

 
2015 05 26 10:05
Algirdas Butkevičius Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Paieškos ir gelbėjimo operaciją, kai į Baltijos jūrą nukrito lėktuvas „An-2“ su dviem patyrusiais pilotais, Vyriausybės komisija baigs vertinti per dvi savaites, sako premjeras Algirdas Butkevičius.

„Per šią ir kitą savaitę - toks yra numatytas terminas“, - antradienį LRT radijui sakė premjeras.

Jis teigė manantis, kad lėktuvą vis dėlto bus nuspręsta iškelti.

„Aš manau, kad tikrai bus iškeltas. Tą įvertina užsienio kompanijos, kurios turi tokią techniką ir galimybes iškelti. Mūsų noras vis dėlto, kad mes galėtumėme atsakyti tyrimo metu į visus iškilusius klausimus“, - tvirtino A.Butkevičius.

Anot jo, Susisiekimo ministerijai taip pat duotas pavedimas sugriežtinti reikalavimus „lėktuvams, kurie šiuo metu skraido tik tam tikrame aukštyje“.

„Kai buvau susisiekimo ministru, taip pat buvo keletas lėktuvų katastrofų, kai kurios taisyklės buvo pakoreguotos. Galiu pasakyti, kad iš aviacijos pasaulio, aviacijos bendruomenės narių kai kuriems sugriežtinimams buvo išsakyti prieštaravimai, kad nebūtų priimtos tos griežtesnės taisyklės. Bet aš manau, kad po tokių įvykių, tikiuosi, tikrai bus priimtos“, - vylėsi Vyriausybės vadovas.

Pirmasis Vyriausybės komisijos posėdis vyko praėjusią savaitę, penktadienį, į antrąjį posėdį ji turėtų rinktis šį ketvirtadienį.

Antradienį valstybės įmonė „Oro navigacija“ turėtų pasirašyti sutartį su olandų bendrove „Mammoet“, kuri apžiūrės Baltijos jūroje nuskendusį orlaivį bei įvertins jo iškėlimo galimybes. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius tvirtino, kad patį lėktuvą gali būti atsisakoma iškelti, jei pavyktų atgauti tik ten galbūt esančius pilotų kūnus.

Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Dar po dviejų parų nustatyta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas.

K. Budrys: kariuomenė neturėtų tuo rūpintis

Civilių gelbėjimo operacijas jūroje turėtų koordinuoti ne kariuomenė, o atskiras krizių valdymo centras, sako prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

„Mes turėtume kalbėti apie civilinę, vieningą, nuolat veikiančią krizių valdymo sistemą Lietuvoje, kuri turėjo savo užuomazgų stadijas, (...) kurią mes netinkamai prieš kažkiek metų išardėme“, - Žinių radijui antradienį sakė K.Budrys.

„Kad būtume aiškūs savo sprendimuose, greiti, aštrūs ir kad kitą kartą nekrūpčiotume ir nesidairytume per petį“, - pridūrė jis.

Prezidentės patarėjo teigimu, civilių gelbėjimo jūroje operacijas Lietuvos kaimynėse - Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje - atlieka arba sienos apsaugos tarnybos, arba specialiai tam tikslui įsteigti centrai. Pasak K.Budrio, Karinės jūrų pajėgos civilių gelbėjimo jūroje funkciją atlieka Latvijoje, bet tik todėl, kad Karinės jūrų pajėgos Latvijoje vykdo ir sienos apsaugą.

„Akivaizdu, kad tai yra civilio pobūdžio funkcija, kad tai yra kariuomenei nebūdinga funkcija“, - kalbėjo K.Budrys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"