Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Tyrimas atskleidė, kas daro įtaką žiniasklaidos turiniui

 
2017 05 24 10:25
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Žiniasklaidos priemonės neretai vengia neigiamų publikacijų arba palankiai atsiliepia apie įstaigas, iš kurių gavo viešinimui skirtų lėšų, teigia žiniasklaidos atstovai ir ekspertai, dalyvavę rengiant „Transparency International“ Lietuvos skyriaus studiją apie viešinimui skirtas Europos Sąjungos (ES) lėšas.

Tarptautinės antikorupcinės organizacijos Lietuvos skyriaus atliktoje studijoje sakoma, kad įtaką žiniasklaidos turiniui daro ir viešinimo konkursus laimėjusios ryšių su visuomene agentūros, raginančios nekritikuoti jų klientų.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad pamatyti, kurios žiniasklaidos priemonės yra gavusios viešinimui skirtų ES pinigų, itin sudėtinga – ypač, kai žiniasklaidos priemonės pačios konkursuose nedalyvauja, bet veikia kaip ryšių su visuomene agentūrų pasamdyti subtiekėjai. Todėl tarp studijos autorių rekomendacijų – tobulinti Viešųjų pirkimų tarnybos informacinę sistemą, kad būtų paprasčiau filtruoti informaciją pagal subrangovus.

„Labai norėčiau, kad žiniasklaida pradėtų veikti skaidriau ir tokiu būdu atgautų visuomenės pasitikėjimą. Vienas iš būdų tai padaryti – savo svetainėse skelbti finansines ataskaitas“, – pranešime spaudai sako „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Iš viso Lietuvoje 2014 – 2020 metais viešinimui numatoma skirti 19,018 mln. eurų ES lėšų ir 3,356 mln. eurų Lietuvos biudžeto lėšų.

„Viešinimo ir komunikacijos konkursuose pasitaiko atvejų, kai pirkimų sąlygos, pavyzdžiui, reikalauja konkretaus tiražo ar žiniasklaidos priemonės pasiekiamumo, nors, teigiama, visiškai neaišku, ar tai reikalinga viešinimo tikslui pasiekti. Taip iš pirkimų eliminuojama dalis žiniasklaidos priemonių, nors kartais būtent mažosios žiniasklaidos priemonės gali padėti geriau pasiekti tikslines auditorijas (pavyzdžiui, ūkininkus ar informacinių technologijų verslo atstovus)“, – sakoma studijoje.

Ruošiant studiją „Transparency International“ Lietuvos skyrius atliko konfidencialius interviu su žmonėmis, dirbančiais priežiūros ir perkančiosiose institucijose, viešinimo paslaugų tiekėjais, viešųjų ryšių agentūrų atstovais, nepriklausomais tyrėjais, žurnalistais.

Studija atlikta bendradarbiaujant su Švedijos institutu ir Švedijos ambasada Vilniuje.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"