TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tyrimas: euras gali paskatinti politikų išlaidavimą

2014 12 28 12:14
Ramūnas Vilpišauskas. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Tyrimas rodo, kad Lietuvos politinis elitas supranta fiskalinės drausmės svarbą, bet ekspertai perspėja, kad dėl euro įvedimo atpigęs skolinimasis gali paskatinti išlaidauti, ypač artėjant rinkimams.

Tyrimą apie euro įvedimą parengęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas apklausė 74 respondentus, tarp kurių - Seimo nariai ir įstaigų vadovai.

Absoliuti dauguma tyrimo dalyvių pareiškė pritariantys, kad Lietuvos biudžetas būtų subalansuotas (83,8 proc.), o atlyginimų augimas neturi viršyti darbo našumo didėjimo (82,4 proc.).

Anot TSPMI direktoriaus profesoriaus Ramūno Vilpišausko, apklausos rezultatai rodo, kad politinis elitas supranta fiskalinės disciplinos svarbą, ir šis supratimas susijęs pirmiausia su pastarosios krizės patirtimi, tačiau tai negarantuoja finansinės drausmės Seime.

„Rizika, kad įsivedus eurą sustiprės paskatos skolintis ir išnaudoti pigesnio skolinimosi galimybes, yra didelė“, - BNS sakė R.Vilpišauskas.

Politikos eksperto teigimu, valdančiųjų sprendimas iki 2017 metų atidėti biudžeto subalansavimo planus patvirtina riziką, kad Vyriausybė artėjant Seimo rinkimams mielau daugiau skolinsis nei karpys išlaidas balansuodama biudžetą.

„Beje, opozicijoje esančių partijų nariai labiau supranta fiskalinės drausmės svarbą, nei pozicijoje. Tai irgi mažina tikimybę, kad šis supratimas atsispindės politiniuose sprendimuose dar iki Seimo rinkimų“, - sakė R.Vilpišauskas.

Pasak TSPMI vadovo, kol Lietuvos biudžeto deficitas neviršija 3 proc. bendrojo vidaus produkto ribos, į lėtesnį jo mažinimą ES institucijos žiūri gana atlaidžiai. Šiuo požiūriu euro zonoje yra daug sudėtingesnėje situacijoje esančių šalių, pirmiausia Prancūzija ir Italija, kurių deficitai didesni ir jų mažinimo grafikų tų šalių vyriausybės nesilaiko.

„Kol kas Europos Komisija keliems mėnesiams atidėjo sprendimus dėl šių šalių, tačiau jie bus rimtas išbandymas visai krizės metu stiprintai fiskalinės drausmės taisyklių sistemai“, - teigė R.Vilpišauskas.

Aiškinant prisijungimo prie euro zonos priežastis, daugiausia respondentų politinio elito apklausoje (58,1 proc.) kaip pirmą priežastį nurodė, kad Lietuvai tai naudinga ekonomiškai. Antra pagal svarbumą priežastis - apsauga nuo išorės grėsmių, trečia - gilesnė Lietuvos integracija į ES.

Eurą Lietuva įsiveda sausio 1 dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"