TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tyrimas: imigrantai laikomi finansine našta

2015 11 11 14:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Pagrindinė priežastis, lemianti neigiamą požiūrį į pabėgėlių apgyvendinimą Lietuvoje – ekonominė. Kaip atskleidė naujausias interneto vartotojus reprezentuojantis „The Future of Lithuania“ tyrimas, du iš trijų respondentų atvykėlius laiko finansine našta. 

Per nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko daugiau nei 800 tūkst. asmenų, tad nieko keisto, jog trys iš keturių Lietuvos gyventojų sako turį artimų ar tolimų giminaičių užsienyje. Paklausti, kokios priežastys nulėmė tokio kelio pasirinkimą, 67 proc. įvardijo darbą, 10 proc. studijas. Daugiau nei ketvirtis (36 proc.) nurodė, jog artimieji išvyko „be tikslo“. Penktadalis prisipažino patys svarstantys apie išvykimą iš Lietuvos.

Bendrauja per „Skype“

Nors pastaruoju metu kalbama apie grįžtamąją migraciją (2014 metais į Lietuvą grįžo 17,5 proc. daugiau emigrantų nei 2013 metais), naujausias „The Future of Lithuania“ tyrimas rodo didesnę respondentų dalį (59 proc.) manant, kad artimieji sugrįžti neketina. Tik 14 proc. atsakė, jog giminaičiai ketina grįžti, o 12 proc. – apie tai svarsto.

„Artimiausiu metu visam laikui sugrįžti į Lietuvą ketina tik 14 proc. emigrantų. Todėl namuose pasilikę jų giminaičiai teigia, kad specialiai dėl bendravimo su emigravusiais pradėjo naudotis virtualiais komunikacijos būdais: trečdalis bendrauja „Skype“, penktadalis per „Facebook“, populiarėja pokalbiams skirtos mobiliųjų telefonų programėlės. Ypač šių techninių naujovių vartojimas auga tarp vyresnių nei 40 metų asmenų“, – komentuoja agentūros „OMD Lietuva“ vadovas Darius Gricius.

86 proc. išvykusių gyvenimą svetur vertina teigiamai, tačiau tai nereiškia, jog atsiribojama nuo gimtosios šalies. Pusė respondentų nurodė, jog ilgisi Lietuvos, noriai domisi politikos bei ekonomikos aktualijomis. Kad išvykėliai seka gimtosios šalies naujienas iliustruoja ir faktas, kad penktadalį didžiųjų lietuviškų portalų auditorijos sudaro skaitytojai iš svetur.

Beveik pusė remia artimuosius Lietuvoje

Kaip matyti iš tyrimo rezultatų, finansinę paramą Lietuvoje likusiems giminaičiams teikia kas antras emigrantas, tačiau tik dešimtadalis lėšų sulaukia reguliariai.

Didesnė dalis išvykėlių (69 proc.) tėvynę aplanko kartą ar du per metus. Trumpam sugrįžę jie lankosi pas odontologą (42 proc.), profilaktiškai tikrinasi sveikatą (27 proc.), atostogauja kurortuose (24 proc.), naudojasi kosmetologų paslaugomis (12 proc.). Pastarųjų kokybė bei kaina emigrantų vertinama ypač palankiai.

Pabėgėlių klausimu pasigenda aiškumo

67 proc. tyrimo metu apklaustų respondentų atsakė nenorintys, kad pabėgėliai apsigyventų Lietuvoje. „Ypač neigiamai pabėgėlius vertina vyresnio amžiaus mažų miestelių ir kaimų gyventojai. Pagrindinė priežastis, sukėlusi tokį nepasitenkinimą, yra ta, kad pabėgėliams bus skiriamos išmokos iš valstybės biudžeto. Taip pat gyventojai baiminasi, kad pabėgėliai yra kitos kultūros ir kito tikėjimo“, – neigiamas visuomenės nuostatas aiškina D. Gricius. Net 40 proc. respondentų savo neigiamą požiūrį į pabėgėlius grindžia tuo, kad Lietuva jiems – tranzitinė šalis.

D. Gricius neigiamą požiūrį į imigrantus sieja ir su padidėjusiu Lietuvos gyventojų dėmesiu išlaidoms po euro įvedimo. Didžioji dalis (62 proc.) tyrimo dalyvių teigė, kad pasikeitus valiutai galį įsigyti gerokai mažiau prekių bei paslaugų.

Apklausti gyventojai išreiškė nepasitikėjimą valstybės institucijų gebėjimu įgyvendinti imigrantų integraciją palengvinančias programas. Didesnė dalis jų (60 proc.) netiki, kad valdžia sėkmingai išspręs šią problemą. Svarbu ir tai, kad net 3 iš 5 apklaustųjų nurodė pasigendantys aiškios informacijos apie imigrantų integraciją. Žmogaus teisių aktyvistams kritikuojant Lietuvos žiniasklaidą dėl formuojamo prasto imigrantų įvaizdžio, tik 37 proc. respondentų sakė pastebėję, kad informacija viešojoje erdvėje šiuo klausimu neigiama. Ketvirtadalis nurodė besidomintys pabėgėlių tema užsienio žiniasklaidoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, į Lietuvą per dvejus metus turi būti perkelti 1 105 užsieniečiai. Rukloje esančiame Pabėgėlių priėmimo centre vieno užsieniečio integracijos kaina siekia iki 800 eurų, savivaldybės teritorijoje – iki 600 eurų.

Lietuvos interneto naudotojų nuo 15 iki 59 m. kiekybinį nuomonės tyrimą šių metų rugpjūčio-spalio mėnesiais atliko komunikacijos planavimo agentūra „OMD Lietuva“. Apklausti 2322 respondentai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"