TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tyrimas: jaunimas naujienas seka per socialinius tinklus

2016 04 18 12:15
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos jaunimas pasaulio ir šalies įvykiais domisi vangiai, o daugiausiai pasikliauja tuo, ką mato socialinių tinklų naujienų sraute, rodo tyrimas.

„Internetas yra medija, kurią visi tikslinės grupės atstovai tiek informacijai, tiek darbui, tiek pramogoms naudoja dažniausiai“, – tyrimo duomenis komentuoja politologas Nerijus Maliukevičius.

„Akivaizdžiai šiuolaikinės medijos ir internetas renkamasi kaip prioritetas, ir daugeliu atveju konkrečiai sakoma, kad jų žiniasklaidos šaltinis yra socialiniai tinklai, konkrečiai „Facebook“. Jie prisijungia prie tinklo rytą ir išsijungia dienos pabaigoje, tai yra įdomus fenomenas, nes televizijos prioritetas šitai grupei nėra toks aktualus, jau nešnekant apie spaudą ir radiją“, – per spaudos konferenciją Šiaurės ministrų biure sakė N.Maliukevičius.

Jis taip pat pastebėjo, kad palyginti su lietuvių jaunimu, pokalbiuose su tautinių mažumų jaunimu išsiskyrė didesnis nepasitikėjimas žiniasklaidos objektyvumu, palyginti su lietuvių jaunuolių grupėmis.

„Nelietuvių jaunimas taip pat demonstruoja ryškesnį nepasitikėjimą žiniasklaidos objektyvumu, ir tas fenomenas įdomus. Akivaizdu, kad patekdami į tam tikrą ir rusiškos informacijos lauką, jie mato labai skirtingas interpretacijas, ir tada kyla nepasitikėjimo fenomenas“, – pabrėžė politologas.

Pasak jo, nors nepasitikėjimas yra svarbus akstinas kritiškam mąstymui, bet radikalus nepasitikėjimas „toli gražu to nereiškia“. „Mes diskusijose iš radikalaus netikėjimo išgirsdavome stereotipų, šabonų, netgi konspiracinių teorijų atsiradimą“, – sakė N.Maliukevičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tautinių mažumų grupėse išsiskyrė pasirinkimai Vilniuje ir kituose regionuose – Šalčininkuose, Klaipėdoje.

„Vilniaus nelietuvių grupė įvardina, kad jie rusų kalba medijas vartoja rečiau negu jų bendraamžiai kitose grupėse, ir jų šaltinių laukas yra ganėtinai platesnis, yra įvardinami ir angliški šaltiniai, ir šiuolaikiniai Rusijos opoziciniai kanalai, šiuolaikinai blogeriai, plati paletė, ir tokios tendencijos nematome regionuose, kur aktyviau naudojama vietinė rusakalbė žiniasklaida“, – sakė politologas.

Tuo tarpu lenkiška žiniasklaida lenkų jaunimo beveik nevartojama, šiuo atžvilgiu dominuoja lietuvių ir rusų kalbos. „Tai įdomus iššūkis mūsų lenkiškai žiniasklaidai“, – kalbėjo N.Maliukevičius.

Dar vienas tyrimo metu atskleistas aspektas – nelietuviško jaunimo gyvenimas ar buvimas su tėvais yra susijęs su dažnesniu rusiškos žiniasklaidos vartojimu.

„Gyvenimas su tėvais tikriausiai jaunimą prirakina prie savotiškos rusakalbės televizijos. Daugeliu atvejų, kai buvo įvardijama, kad jie šiek tiek kitokie nei tėvai, jie naudojasi internetu, nėra taip įnikę į rusakalbę televiziją, bet tuo pačiu vis girdėdavom, kada žiūri – kai tėvai įsijungia ir žiūri, arba tėvai skaito spaudą, kurios jie paprastai neskaito. Buvimas kartu su tėvais ar gyvenimas su tėvais lemia dažnesnius susidūrimus su rusiška žiniasklaida“, – sakė politologas.

Taip pat nelietuvių jaunimas sakė esąs „persisotinęs“ Rusijos tematika – esą pernelyg eskaluojamos grėsmės iš Rusijos, o ne kreipiamas dėmesys į realias šalies vidaus problemas. Pavyzdžiui, pateikiama pasisakymo ištrauka: „Vietoj to, kad rašytų, kad pas mus pirkėjo krepšelis labai mažas ir produktai kainuoja tiek, kiek Vokietijoj, pas mus rašoma apie tam tikrą agresiją ir pavojų, kuria yra teoriškas, o problemos yra realios“.

„Nelietuvių grupėse aiškiai galime matyti persisotinimo Rusijos tema fenomena, kad per daug viskas naujienose susiejama apie Rusiją, toms grupėms, atrodytų, turėtų būti įdomi ta tema, Rusijos kasdienybė, bet iš lietuviškos žiniasklaidos jie persisotinę to, labiau norėtų gilintis į vietos problemas, aktualijas“, – kalbėjo N.Maliukevičius.

Kokybiniame Lietuvos jaunimo žiniasklaidos vartojimo įpročių tyrime dalyvavo 18–29 metų lietuvių ir tautinių mažumų jaunimas. Nelietuviai buvo apklausti Vilniuje, Klaipėdoje bei Šalčininkuose, o lietuviai – Vilniuje ir Radviliškyje. Kaip pabrėžė TNS LT kokybinių tyrimų projektų vadovė Milda Šaltenytė, tai vienas pirmųjų Lietuvoje kokybinių tyrimų, kuriuo siekiama atskleisti jaunimo žiniasklaidos vartotojų įpročius, ir jam nėra taikomi reprezentatyvumo reikalavimai, svarbu – duomenų gilumas, ir jis kartu su kiekybinių tyrimų duomenimis leidžia susidaryti pilnesnį vaizdą.

Tyrimas buvo atliekamas naudojant grupinių diskusijų duomenų rinkimo metodą: vyko penkios grupinės diskusijos, kiekvienoje dalyvavo po 6–7 tikslingai atrinktus respondentus. „Grupinės diskusijos leidžia gauti gilius duomenis, ir tokie duomenys leidžia analizuoti, kokios motyvacijos, individualūs požiūriai ir patirtys siejasi su medijų vartojimo įpročiais“, – sakė TNS LT atstovė.

„Grupinių diskusijų duomenims nėra taikomi kiekybiniai parametrai, t.y. nėra keliami reprezentatyvumo reikalavimai, vadinasi, nevertinama statistinė paklaida, svarbu kokybinių duomenų gilumas ir interpretacija, visa tai reiškia, kad tyrimo rezultatų negalima generalizuoti, apibendrintai naudoti visai populiacijai“, – pabrėžė M.Šaltenytė.

Tyrimas atliktas sausio-vasario mėnesiais, tyrimą Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje užsakymu atliko tyrimų bendrovė TNS LT.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"