Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Tyrimas: lietuviai labiausiai ES teisina smurtą

 
2016 11 26 14:45
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Lietuviai labiausiai Europos Sąjungoje (ES) yra linkę pateisinti seksualinį ir psichologinį smurtą šeimoje, rodo penktadienį paskelbtas Eurobarometro tyrimas.

Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų mano, kad partnerio vertimas užsiimti seksu neturėtų būti draudžiamas įstatymiškai. Tai – didžiausias rodiklis visoje bendrijoje.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė Natalija Bitiukova BNS sakė, kad viešojoje erdvėje dar dominuoja „tylos kodas“ apie seksualinį smurtą šeimoje – apie jį nėra linkstama kalbėti, o diskusijose, ypač regionuose, galima išgirsti minčių, kad tai yra tam tikra moters pareiga vyrui.

„Vienos smurto formos pateisinimas kaip labiau priimtinos už kitą yra ypač pavojinga tendencija, nes smurto šeimoje atvejai pasireiškia kontrolės rato pavidalu – vieną smurto formą lydi kita ir jos kartu persipina“, – BNS sakė teisininkė.

Lietuvoje tik 57 proc. respondentų mano, kad seksualinė partnerio prievarta yra ar turi būti draudžiama įstatymiškai. ES vidurkis – 86 proc. Ekonominę partnerio kontrolę nusikaltimu laiko tik 58 proc. respondentų, ES vidurkis – 78 proc.

N.Bitiukovos teigimu, Lietuvoje, lyginant su visa ES, tendencija paneigti moters seksualinę autonomiją, netiesiogiai pateisinant ir kitokį invazyvų elgesį – seksualiai atvirų žinučių siuntimą, dviprasmiškus juokelius, lietimą nepageidaujamu būdu darbovietėje, yra itin ryški.

„Tą galima sieti ir su sudaiktintu moters kūno vaizdavimu reklamoje, populiarioje kultūroje, bet šaknys yra gilesnės. Stereotipais paremtos švietimo priemonės, adekvačios lytinio ugdymo programos nebuvimas, pasikartojantis moters autonomijos kvestionavimas (vis iškylantys abortų draudimai, kontracepcijos demonizavimas) – šių veiksnių visuma ir lemia, kad ES kontekste mes vėl atsiliekame nuo Šiaurės šalių ir, pačių Eurobarometro rengėjų, mums yra rekomenduojama įdėti daug pastangų „kovojant su stereotipas apie smurtą lyties pagrindu“, – sakė ji.

Kita vertus, N.Bitiukova atkreipė dėmesį, kad visuomenės švietimas, specialistų mokymai, teisėkūros pokyčiai nuo 2011 metų, kada buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, nenuėjo veltui.

„Lietuva atsistojo šalia tokių valstybių kaip Švedija ir Danija pripažindama, kad smurtas prieš moteris dažniausiai pasireiškia namuose – taip mano 95 proc. visų respondentų, ir net 98 proc. visų apklaustų moterų. Lyginant su 2010 metais, daugiau žmonių Lietuvoje mano, kad šeimyninis smurtas prieš moteris yra labai paplitęs“, – sakė teisininkė.

Pasak jos, tą patvirtina ir oficiali statistinė informacija – nuo 2012 metų stabiliai auga pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, kurio aukomis 80 proc. atvejų yra moterys, skaičius. Palyginimui, 2012 metais per 18 tūkst. pranešimų, 2014 m. daugiau kaip 29 tūkst. pranešimų, 2015 m. – per 38 tūkst. pranešimų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"