TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tyrimas: lietuviams vis svarbesnė tampa rusų kalba

2012 06 25 14:13

Rusų kalba lietuviams darosi vis svarbesnė, anglų ir vokiečių – vis mažiau svarbios, o prancūzų ir ispanų kalbos lietuviams atrodo apskritai nereikšmingos. Tai rodo naujausio Eurobarometro tyrimo rezultatai.

Penktadienį paskelbti Eurobarometro apklausos „Europiečiai ir kalbos“ duomenys. Kaip rodo tyrimo rezultatai, lietuviai moka daugiau kalbų nei kitų Europos šalių gyventojai, o prioritetine lietuviams vis dažniau tampa rusų kalba.

Lietuviai – Europos poliglotai

Kaip rodo tyrimo rezultatai, lietuviai moka daugiau kalbų nei kiti europiečiai. Net 92 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų nurodė mokantys bent vieną užsienio kalbą, kai Europos Sąjungos vidurkis tesiekia 54 proc. Daugiau nei pusė lietuvių ir tik ketvirtadalis visų europiečių moka bent dvi užsienio kalbas (atitinkamai 52 ir 25 proc.). Taip pat mokančiųjų daugiau nei dvi kalbas skaičius Lietuvoje beveik dvigubai didesnis už Europos šalių vidurkį – Lietuvoje bent tris užsienio kalbas mokantys nurodo 18 proc. gyventojų, visoje Europoje tokių yra 10 proc.

Bent vieną užsienio kalbą mokančiųjų daugiau nei Lietuvoje yra tik Liuksemburge, Latvijoje, Nyderlanduose bei Maltoje, tiek pat – Slovėnijoje. Prasčiausiai pagal šį rodiklį atrodo vengrai (jokios užsienio kalbos nemoka 65 proc. Vengrijos gyventojų), italai (62 proc.) britai su portugalais (po 61 proc.) bei airiai (60 proc.).

Nestebina tyrimo rezultatai, rodantys, kokiomis užsienio kalbomis kalba lietuviai. Net 80 proc. jų nurodo mokantys rusų kalbą (ES vidurkis – 5 proc.), 38 proc. – anglų (ES – 38 proc.), 14 proc. – vokiečių (ES – 11 proc.). Tuo tarpu prancūzų kalbą Lietuvoje moka tik 3 proc. gyventojų (ES – 12 proc.), ispanų – 1 proc. (ES – 7 proc.).

Vakarų kalbos nebe tokios svarbios

Kiek netikėti lietuvių atsakymai į klausimą, kurios užsienio kalbos jiems yra svarbiausios. Apklausos dalyviai buvo paprašyti nurodyti dvi kalbas, kurios atrodo svarbiausios jų asmeniniam tobulėjimui. 66 proc. lietuvių nurodė anglų kalbą, 62 proc. – rusų, 13 proc. – vokiečių. Kitose ES šalyse aukštai vertinamas prancūzų bei ispanų kalbas Lietuvoje pasirinko vos po 2 proc. gyventojų, beveik niekas neįvardijo kaip svarbių kinų bei italų kalbų.

Lietuvių požiūris į rusų kalbos svarbą itin ryškiai išsiskiria Europos kontekste. Rusų kalbą svarbia laiko vos 4 proc. europiečių. Ne daug didesnis šis skaičius ir rytinėje ES dalyje – dvylikoje ES naujokių rusų kalbą svarbia vidutiniškai laiko 9 proc. apklaustųjų.

Tyrimo metu atsiskleidė labai ryškūs pokyčiai palyginti su situacija prieš keletą metų. 2005 m. vykdyta panaši apklausa rodė, kad lietuviai kur kas labiau vertino Vakarų kalbas. Palyginti su 2005 m. Lietuvoje daugiausia iš visų ES šalių sumažėjo manančių, kad svarbi yra anglų kalba – jų skaičius nukrito net 21 proc. punktu. Taip manančių sumažėjo taip pat Čekijoje bei Italijoje, tačiau ne tiek drastiškai – atitinkamai 11 bei 10 proc. punktų.

15 proc. punktų sumažėjo lietuvių, manančių, kad svarbi yra vokiečių kalba, skaičius – dar 2005 m. tokių buvo 28 proc. Tuo tarpu 12 proc. punktų padaugėjo žmonių, manančių, kad svarbi yra rusų kalba. Tuo tarpu daugumoje kitų ES šalių ženklesnių pokyčių rusų kalbos svarbos vertinime neužfiksuota.

N.Bražėnienė: universitete rusų kalba nepopuliari

Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto direktorės Nijolės Bražėnienės teigimu, rusų kalbos populiarumas po nepriklausomybės atkūrimo galėjo būti sumažėjęs dėl politinių priežasčių, o dabar žmonės ima galvoti, kad kaimyninės šalies kalbą mokėti yra tiesiog naudinga.

Vis tik universitete ji tokios tendencijos teigia nepastebėjusi. „Anglų kalba neabejotinai yra pati populiariausia, taip pat labai populiarios vokiečių, ispanų kalbos. Galbūt susidomėjimas vokiečių kalba ir buvo kiek sumažėjęs, bet atsivėrus Vokietijos darbo rinkai dabar vėl jaučiamas didelis susidomėjimo ja padidėjimas. Kažkiek studentų mokosi ir rusų kalbos, bet tai nėra antroji kalba – tai faktas“, - portalui lzinios.lt sakė N.Bražėnienė.

Mokomės, kad išvažiuotume

Kaip rodo Eurobarometro apklausos rezultatai, lietuviai ES šalių kontekste išsiskiria dar vienu atžvilgiu. Kalbų jie mokosi pirmiausia vedini siekio darbo ar studijų tikslais išvažiuoti į užsienį. Tarp pagrindinių privalumų, susijusių su naujų kalbų mokymusi, galimybę išvažiuoti dirbti svetur nurodė net 72 proc. lietuvių. Daugiau tokių buvo tik Ispanijoje (79 proc.) bei Graikijoje (73 proc.), ES vidurkis siekia 61 proc.

Tuo tarpu galimybę išvažiuoti mokytis į užsienį labiau nei lietuviai vertina tik danai. Mūsų šalyje ją kaip vieną svarbiausių kalbų mokėjimo privalumų nurodė 59 proc., Danijoje – 64 proc. apklaustųjų. ES vidurkis – 43 proc. Tuo tarpu lietuviai rečiau nei kiti europiečiai rinkosi atsakymus, kad kalbų mokosi vardan asmeninio pasitenkinimo, norėdami keliauti po svečias šalis ar galėti susikalbėti su kitų kultūrų žmonėmis.

Eurobarometro apklausa „Europiečiai ir kalbos“ buvo atlikta šių metų vasario 25 d. – kovo 11 d. Joje dalyvavo daugiau kaip 26 tūkstančiai respondentų visose 27 ES šalyse narėse. Apklausą atliko TNS grupės įmonės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"