TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tyrimas: Lietuvos žiniasklaidoje dominuoja Rusijos šaltiniai

2016 01 08 10:00
Alinos Ožič asociatyvi nuotrauka

Lietuvos žiniasklaida, informuodama apie Rusijos ir Sirijos santykius, dažniausiai naudoja Rusijos šaltinius, mažiau – kitų užsienio šalių, o Sirijos – ne. Tik LRT televizijoje galima buvo pamatyti Sirijos kanalų medžiagą. Tokias išvados pateiktos per žurnalistikos studijų magistrantų pristatytą tyrimą.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Analitinės žurnalistikos magistrantūros programos studentai atliko tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti, kaip Rusijos informacijos ir žiniasklaidos šaltiniai naudojami Lietuvos žiniasklaidos priemonėse.

Galiausiai žurnalistikos studijų magistrantai viešai pristatė „Rusijos informacijos ir žiniasklaidos šaltinių Lietuvos žiniasklaidos kanaluose“ tyrimo rezultatus. Darbas – jungtinis, sudarytas iš atskirų tyrimų. Žurnalistikos magistrantai gilinosi į didžiausių mūsų šalies naujienų portalų ir LRT svetainės bei televizijos ir radijo medžiagas. Pasirinktas laikotarpis – nuo 2015 metų rugsėjo pabaigos iki lapkričio pradžios.

Pasirinko konflikto laikotarpį

Vienas jaunųjų tyrėjų Augustinas Šulija sakė: „Mūsų tikslas buvo išanalizuoti ir apibendrinti Rusijos informacijos ir žiniasklaidos šaltinių pasiskirstymą Lietuvos interneto dienraščių publikacijose ir LRT radijuje bei televizijoje.“ Jis pabrėžė, kad tyrimas buvo kiekybinis. O laikotarpis pasirinktas atsižvelgiant į esminį įvykį, kai Rusija įsikišo į konfliktą Siriją ir pradėjo karinės aviacijos antskrydžius šioje Artimųjų Rytų šalyje.

Pasak A. Šulijos, šis konfliktas žiniasklaidoje buvo smarkiai eskaluojamas, skelbta daug publikacijų, virė visuomenės diskusijos. „Todėl mums atrodė pavojinga, kad galbūt Rusija gali daryti didelę įtaką, formuojant mūsų visuomenės nuomonę“, – sakė žurnalistikos magistrantas.

Buvo tiriama, koks buvo kiekis publikacijų, kurios rėmėsi Rusijos šaltiniais, kaip jos pasiskirstė per žiniasklaidos priemones. Buvo siekiama išaiškinti, kiek jų remiasi tik šios šalies šaltiniais. Kelta ir daugiau tikslų – analizuojamos tendencijos, ieškomi išskirtinumai ir taip toliau.

Tyrimą atliko ir pristatė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Analitinės žurnalistikos magistrantūros programos studentai. / Auksės Podolskytės nuotrauka

Rusijos šaltiniais naudojamasi dažnai

Pasak magistrantės Vidos Kuzmickaitės, šiuo metu vykstančio informacinio karo kontekste Rusijos valdžia siekia dominuoti, tai matoma posovietinėje erdvėje ir dar plačiau. „Todėl mūsų žiniasklaidoje gausu pranešimų, susijusių su Rusija, – teigė ji. – Buvo įdomu ištirti, kuo remdamasi Lietuvos žiniasklaida pateikia informaciją, susijusią būtent su Rusijos užsienio politika.“

Taigi tyrėjai aiškinosi, iš kokių šaltinių daugiausia semiamasi: Vakarų šalių, JAV ir kitais ar Rusijos. Paaiškėjo, kad vis dėlto – 59 proc. pastarosios valstybės. Tyrėjai rado ne vieną publikaciją, kurioje buvo remiamasi vien tik rusiškais informacijos ir žiniasklaidos šaltiniais – vyravo 100 proc. Rusijos šaltinių informacija. „Galima iškelti klausimą: kiek mūsų žiniasklaida objektyvi?“ – sakė V. Kuzmickaitė.

Iš tirtų visuomenės informavimo priemonių Rusijos teikiama informacija mažiausiai naudojosi LRT radijas ir televizija, šios šalies šaltiniai sudarė mažiau nei pusę iš visų.

Dažniausiai cituotas – V. Putinas

Tyrėjai aiškinosi ir tai, kurie Rusijos informacijos šaltiniai dominavo. Šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas cituotas dažniausiai – 38 proc. iš visų šaltinių, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas – 26 proc. Toliau seka Rusijos gynybos ministerijos pranešimai, V. Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo. Iš Rusijos žiniasklaidos šaltinių daugiausia buvo remiamasi „Ria Novosti“, „Newsru“ ir TASS.

„Visose tirtose elektroniniuose dienraščiuose rasta daug, įvairių ir nesutampančių Rusijos informacijos bei žiniasklaidos šaltinių, – pažymėjo V. Kuzmickaitė. – Mes stengėmės rasti bendrus sąlyčio taškus bei šaltinius, kad galėtume įvardyti pasikartojančius ir bendras tendencijas.“

Be Sirijos šaltinių

Per aptarimą Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius klausė: ar Lietuvos žiniasklaida, skelbdama informaciją apie Rusijos ir Sirijos santykius, nesinaudojo Sirijos šaltiniais? Tyrėjai nurodė, kad šios šalies šaltinių aptiko tik LRT televizijos žiniose.

Į „Lietuvos žinių“ klausimą, ar informacijos semiamasi iš nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonių, tokių, kaip naujienų portalas „Meduza“, televizijos kanalas „Dožd“, leidinys „Novaja gazeta“ ir kiti, buvo atsakyta teigiamai, bet pažymėta, kad jie nedominuoja.

Viso tyrime „Rusijos informacijos ir žiniasklaidos šaltinių Lietuvos žiniasklaidos kanaluose“ analizuota 160 publikacijų, skelbtų nuo 2015 metų rugsėjo 25 iki lapkričio 5 dienos. Net 59 publikacijos remiasi tik Rusijos šaltiniais.

***

Tyrimą atliko Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Analitinės žurnalistikos magistrantūros programos studentai Indrė Daukšaitė, Auksė Podolskytė, Kristina Kurilaitė, Vida Kuzmickaitė, Justina Steiblytė, Augustinas Šulija, Jogintė Užusienytė, vadovas – prof. dr. Andrius Vaišnys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"