TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tyrimų sistemoje ieškota "stabdžių"

2009 11 05 0:00
A.Valantinui vakar iškilo grėsmė atsidurti "esminių pokyčių" smaigalyje - diskutuota apie generalinio prokuroro skyrimo tvarkos pakeitimą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vyriausybę ir Seimą išgąsdino informacija apie 0,5 mln. nebaigtų ikiteisminių tyrimų. Parlamentarai dėl to net žada keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką.

Premjeras Andrius Kubilius kartu su pagrindinių teisėsaugos institucijų vadovais vakar aptarė bendrą nusikalstamumo ir ikiteisminių tyrimų vykdymo padėtį bei būdus ją tobulinti. Daugiausia dėmesio skirta aiškinantis aplinkybes, susidariusias dėl stulbinamai didelio vykdomų ikiteisminių tyrimų kiekio. "Reikia užtikrinti geresnį teisėsaugos institucijų darbo koordinavimą ir pašalinti juridines kliūtis, dirbtinai trukdančias teisėsaugininkų darbui", - vakar sakė A.Kubilius.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), vakar pradėjęs tvirtinti parlamentinio tyrimo išvadas dėl Drąsiaus Kedžio skundų tyrimo galimo vilkinimo, pradėjo svarstyti ir galimybę keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką. TTK pirmininko Stasio Šedbaro nuomone, nepadarius esminių pakeitimų, negalima tikėtis, kad ikiteisminio tyrimo institucijų darbas gerės.

Pagreitinti tyrimai

"Vyriausybės skelbiami skaičiai yra akivaizdžiai per dideli ir kelia abejonių", - LŽ tvirtino Policijos departamento Kriminalinės policijos valdybos viršininkas Eugenijus Ušinskas. Jo duomenimis, per metus pradedama apie 60 tūkst. ikiteisminių tyrimų, vidutiniškai apie 43 proc. nusikalstamų veikų ištiriama, tad skelbtas pusės milijono tyrimų kiekis esąs nerealus. Esą jį, remdamasis tik jam vienam žinomais šaltiniais, paskelbė premjero atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

E.Ušinskas priminė, kad dar šių metų rugpjūtį Policijos departamentas ir Generalinė prokuratūra parengė ikiteisminio tyrimo gerinimo planą, kuriame siūloma "siekti kuo daugiau ikiteisminių tyrimų baigti realaus pagreitinto proceso tvarka, t. y. neatliekant proceso veiksmų". Tokia galimybė egzistuoja nuo 2003 metų, kai buvo priimtas naujas Baudžiamojo proceso kodeksas, tačiau ja naudotasi retokai.

"Visada būna trys žaidėjai - tyrėjas, prokuroras ir teisėjas. Policijos tyrėjai labiausiai suinteresuoti greičiau baigti ikiteisminius tyrimus, tačiau reikia laukti, kol prokurorai peržiūrės bylas, kol bus paskirtas teisminis nagrinėjimas", - apie sistemos stabdžius pasakojo E.Ušinskas.

Šiuo metu Lietuvoje ikiteisminiais tyrimais užsiima apie 3 tūkst. kriminalinės policijos pareigūnų. "Suprantama, darbo kokybė nukenčia, kai vienam tyrėjui tenka vienu metu tirti iki 30 bylų", - apgailestavo E.Ušinskas.

Menka kvalifikacija

"Problemų susikaupė daug, pradedant nuo apačios - tyrėjų. Stinga ir kvalifikacijos, ir pajėgų. Tyrėjo pareigybė nepatraukli, nes darbo labai daug, bylų irgi, atsakomybė didelė, o atlyginimas ne toks, kokio norėtųsi. Reikia pasiekti, kad žmonės norėtų dirbti tyrėjais. Jei bus noras, atsiras ir kvalifikacija", - aiškino generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

Kelerius metus galiojantis naujasis Baudžiamojo proceso kodeksas atskleidė ir faktą, kad dalis procedūrų - griozdiškos ir tobulintinos. "Išaiškinama tik apie 43 proc. nusikalstamų veikų", - dar vieną šokiruojantį skaičių įvardijo A.Valantinas.

Reikia esminių pokyčių

Seimo TTK iki numatyto termino - vakardienos - nespėjo pateikti išvadų dėl kauniečio D.Kedžio skundų, neva jo dukra tapo pedofilų auka, tyrimo vilkinimo. Balsavimas dėl parlamentinio tyrimo išvadų ir pasiūlymų atidėtas savaitei.

Tačiau parlamentarai vakar pradėjo svarstyti ir galimybę keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką - leisti kandidatūrą siūlyti Vyriausybei, o ne prezidentui, kaip numatyta Konstitucijoje. Pasak komiteto pirmininko S.Šedbaro, prokuratūra turi "įgyti funkcinį ryšį su vykdomąja valdžia". Esą daugelyje ES kraštų Generalinės prokuratūros vadovą skiria prezidentas, o siūlo Vyriausybė, konkrečiai - teisingumo ministras.

"Dabartinė tvarka yra unikali, labiau panaši į prieš 20 metų buvusią sistemą. Matyt, tokia yra ir Rusijoje, Baltarusijoje. Galbūt okupacijos laikais tokia prokuratūra buvo savarankiška, bet ji buvo labai griežtai prižiūrima Komunistų partijos struktūrų, - teigė S.Šedbaras. - Tokių reliktų išlikę, bet taip neturėtų būti. Kas politiškai atsakingas už tinkamą prokuratūros darbą? Prezidentas? Seimas? Komitetas? Bet mes juk neskiriame generalinio prokuroro -niekas politiškai neatsakingas."

Pasak jo, tik esant tokiai tvarkai, kai generalinis prokuroras yra nepriklausomas, o sistema pati save kontroliuoja, galėjo susiklostyti situacija, kad toks bjaurus įtarimas nebuvo ištirtas per visus metus. S.Šedbaro nuomone, tai - tragiška, ir jei nekeisime sistemos, negalime tikėtis, kad kas nors pasikeis. "Galime pakeisti pirmą tiesiogiai tyrusį asmenį, galime pakeisti porą kitų asmenų, bet tai jau buvo daroma. Ar jutome pokyčius? Nejutome. Vadinasi, reikia esminių pokyčių", - tikino S.Šedbaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"