TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ugdymo projektas stumiamas buldozeriu

2015 07 22 6:00
Naujajai švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei vasaros viduryje tyliai pristatytas ugdymo programos projektas, ne vienus metus kurstęs įtampas švietimo bendruomenėje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pačiame vasaros atostogų įkarštyje naujajai švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei tyliai pristatyta Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendroji programa, aistras kurstanti nuo pat 2013-ųjų. Lietuvių kalbos mokytojų bendruomenė neabejoja: prieštaringai vertinamas projektas bus priimtas – Švietimo ir mokslo ministerija svarbiausius pakeitimus pamėgo tvirtinti vasarą.

„Tai, kad tokie projektai tvirtinimui pateikiami per pačias atostogas, vasaros viduryje, mums, lituanistams, jau yra įprasta. Anksčiau taip buvo pristatyta viduriniojo ugdymo programa: kai jos nepasirašė mūsų sąjunga, netikėtai atsirado Lituanistų sambūris, kuris tai padarė. Visos programos, visi pakeitimai teikiami prieš rugsėjį – susirenkame naujiesiems mokslo metams, o jau viskas padaryta. Tai didžiulė nepagarba mokytojų darbui“, - LŽ tvirtino Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) vadovė Nijolė Bartašiūnienė.

Dar šių metų pradžioje LKLMS oficialiai kreipėsi į tuometinį švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį, akcentuodama, kad Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) užsakymu suburtos darbo grupės parengti Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bei Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrųjų programų projektai neturi sąryšio su tarptautiniais PISA testais (jų metu vertinamos penkiolikamečių mokinių sukauptos žinios ir gebėjimai, reikalingi visaverčiam dalyvavimui visuomenės gyvenime), o tai esą lems, kad ir ateityje Lietuvos PISA rezultatai bus labai žemi. Jokios ŠMM reakcijos mokytojai nesulaukė.

Sutarimo nėra

Daug diskusijų keliantys projektai rengiami įgyvendinant dar 2011 metais patvirtintą Švietimo įstatymą, įpareigojantį suderinti visų Lietuvos mokyklų programas. 2012 metų liepos mėnesį ŠMM pavedė pavaldžiam Ugdymo ir plėtotės centrui (UPC) parengti lietuvių kalbos ir literatūros pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas bei vertinimo normas.

UPC paskelbtą viešąjį konkursą laimėjo vienintelis jame dalyvavęs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, sutelkęs 17 žmonių darbo grupę - mokslininkus kalbininkus ir literatus bei mokytojus praktikus. Jų sukurta pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programa vertinimui pristatyta 2013-ųjų spalio 1 dieną, nuo tada – ne kartą tobulintas.

Pastarasis Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bei Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrųjų programų projektų pristatymas ŠMM įvyko liepos pradžioje, naujajai ministrei A. Pitrėnienei vos pradėjus darbą. Iš karto po to ŠMM paskelbė, kad, atlikus derinimo veiksmus, programos bus ministrės patvirtintos.

„Pirmą kartą nuo nepriklausomybės pradžios lietuvių kalbos programai rengti sutelktos tokios didelės specialistų pajėgos – pagrindinio ugdymo programą rengė Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkai ir mokytojai praktikai, dirbantys mokyklose lietuvių ir tautinės mažumos kalba. Lietuvių kalbos pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų projektai buvo svarstomi ir tobulinami net porą metų, kiekvienas siūlymas projektų rengimo darbo grupės buvo diskutuotas, literatūros dalies turinys keitėsi, atsižvelgiant į aptarimus, diskusijas ir konsultacijas lituanistų bendruomenėje“, - LŽ nurodė ŠMM Komunikacijos skyriaus specialistai.

Praėjusiais metais paskelbtoje „Lituanistų už demokratinį ugdymą“ peticijoje, kurią pasirašė keli tūkstančiai pedagogų ir akademinės bendruomenės narių, teigta, kad aptariama programa parengta neprofesionaliai, pristatomų literatūros reiškinių atranka atlikta remiantis vien siauromis politinėmis nuostatomis ir problemiškomis literatūrologinėmis hipotezėmis, nepaisant literatūros kaip meno rūšies specifikos ir mokinių amžiaus tarpsnių psichologijos.

„Programa parengta atmetant nepriklausomoje Lietuvoje sukauptą literatūrinio ugdymo patirtį, neįvykdžius edukologinių tyrimų, nesikonsultuojant su psichologais ir vaikų literatūros specialistais, ignoruojant didelės dalies pedagogų bendruomenės nuomonę“, - teigė bendruomenės atstovai.

Ką skaitys vaikai

LKLMS vadovė N. Bartašiūnienė, savo ruožtu, tvirtina, kad nei ji, nei jos kolegos esminių pakeitimų naujausiame programos variante neįžvelgia. „Liko tie patys dalykai. Kadangi vienas pagrindinių priekaištų autoriams buvo tas, kad pirmiausia reikia paskaičiuoti, kiek mokiniai turės pamokų, skirtų literatūrai, ir kiek autorių per tą laiką privalės išnagrinėti, tai programos rengėjai autorius iš privalomojo sąrašo – beje, pačius įdomiausius - perkėlė prie kontekstinės literatūros, o privalomajam nagrinėjimui paliko tai, kas net ne visada yra literatūra“, - kalbėjo ilgametę patirtį turinti pedagogė.

Lietuvių literatūros mokytojai bei mokslininkai ne kartą viešai stebėjosi, kad rengiama programa labai perkrauta, joje vyrauja tautosakos kūriniai ir vadinamieji tradiciniai tekstai, o šiuolaikinei literatūrai vietos beveik nebelieka. 5-6 klasių mokiniams siūloma skaityti Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio, Motiejaus Valančiaus, Mikalojaus Daukšos, kitų senųjų autorių tekstus, 7-8 ir 9-10 klasių literatūriniam ugdymui esą dar pridedamas literatūros teorijos balastas: Biblijos ir antikos autorių tekstai, į privalomąją programą įtraukiami ir istoriniai dokumentai - Lietuvos kunigaikščių laiškai, politikų bei visuomenės veikėjų kalbos.

Saulius Žukas /LŽ archyvo nuotrauka

Į rengiamus projektus gilinęsis vadovėlių autorius, leidyklos „Baltos lankos“ savininkas Saulius Žukas taip pat teigia, kad teikiamose programose klausimų kelia siūlomos medžiagos atitikimas moksleivių amžiaus grupėms, taip pat – lygiavimasis į tarptautinių tyrimų standartus.

„Daugiausia nerimo kelia tai, kad neapkrautume vaikų, ypač žemesniųjų klasių, neadekvačia medžiaga. Nesu prieš tai, kad moksleiviai kokiu nors aspektu nagrinėtų K. Donelaitį, tegu ir ketvirtoje klasėje, bet kai kurios naujojoje programoje siūlomos temos jau yra net ne gimnazijos, bet aukštosios mokyklos lygio, o nagrinėti jas tektų penktokams, šeštokams. Antra, mums reikėtų galvoti apie tarptautinius tyrimus, kuriuose tikrai nežibame. Naujosiose programose turėtų būti atsižvelgta, ko mums trūksta, tačiau, nors rengėjai deklaruoja, kad tai buvo padaryta, aš pats, kaip vadovėlių rašytojas, žinau, jog informacijos, kaip gerinti kalbinį raštingumą, trūksta“, - aiškino S. Žukas.

Startuos kitąmet

Kaip LŽ informavo ŠMM Komunikacijos skyrius, patvirtinus aptariamas programas, numatoma, kad jos bus pradėtos įgyvendinti nuo 2016 metų rugsėjo 1-osios nelyginėse (1, 3, 5, 7, 9) klasėse. Per tą laiką turėtų būti spėta parengti naujus vadovėlius bei metodinę ir dalykinę medžiagą mokytojams.

Iš kitos pusės, ŠMM teigimu, vadovėlis yra svarbi, bet ne vienintelė mokymo priemonė. „Įgyvendinant lietuvių kalbos ir kultūrinio raštingumo gerinimo priemonių planą, parengti diktantų, atpasakojimų, kalbos, skaitymo užduočių komplektai, kuriais galės naudotis mokytojai ugdymo procese. Visų mokomųjų dalykų mokymui pateikti skaitmeniniai mokymosi objektai – tekstai ir užduotys“, - teigė ministerijos vadovai.

Kaip LŽ jau skelbė, ŠMM dar nepatvirtinus diskutuojamos programos, jos autoriai suskubo pateikti skaitmenines mokomąsias priemones pagal pačių numatytas gaires. UPC, organizavusio programos rengėjų konkursą, tinklalapyje talpinama „Skaitmeninė mokymo priemonė lietuvių kalbai ir literatūrai 9–10 klasėse", kurios medžiaga parengta pagal naujosios lietuvių kalbos ir literatūros programos projektą, o jos autoriai bei moksliniai vadovai – programos kūrėjai.

„Šis atvejis akivaizdžiai rodo, kad naujoji programa taikoma prie vienos institucijos jau įvykdyto projekto. Tai pažeidžia laisvos konkurencijos ir demokratijos principus“, - taip šią situaciją viešame laiške įvertino šįmet vykusios tarptautinės konferencijos „Kalbinio ir literatūrinio ugdymo kaita: mokytojų rengimo tobulinimo iššūkiai" dalyviai.

S. Žukas taip pat stebisi ŠMM svarstymais apie tai, kad ketinamą patvirtinti programą esą galima pradėti įgyvendinti, neišleidus vadovėlių. „Pirmiausia turėtų būti patvirtinta ugdymo programa, o jau tada leidžiamos elektroninės ar „popierinės“ mokymo priemonės. Dabar kyla klausimas: kas prie ko derinama? Ar prie parengtos chrestomatijos – programa, ar vis dėlto priešingai?“, - stebėjosi vadovėlių autorius ir leidėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"