TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ugniagesiai savanoriai tampa realybe

2015 11 27 6:00
Jurgis Didžiulis: "Tai labai vertingos žinios, padedančios suprasti ugniagesių darbą esant ekstremalioms situacijoms ar per gaisrus." PAGD nuotrauka

Nuo 2016-ųjų pradžios Lietuvoje bus pradėta pereiti prie daugelyje Europos Sąjungos valstybių taikomos praktikos, kai gaisrus gesina ne tik etatiniai ugniagesiai, bet ir ugniagesiai savanoriai. Manoma, kad prireiks penkerių metų, kol tokia praktika bus pritaikyta visoje šalyje.

Pertvarkos iniciatoriai tikina, kad ją įgyvendinant siekiama sutaupyti valstybės biudžeto lėšų, o šias bus galima investuoti į savivaldybėms priklausančių ugniagesių tarnybų technikos atnaujinimą. Tačiau rajonuose dirbantiems specialistams nerimą kelia tai, ar kaimuose atsiras pakankamai ugniagesių savanorių, pasirengusių talkinti ištikus nelaimei.

Taupys pinigus

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kurkulis LŽ pasakojo, jog šiuo metu jau parengta beveik visa reikalinga teisinė bazė, kad nuo kitų metų mūsų šalyje pradėtų rastis ugniagesių savanorių. „Beliko patvirtinti porą įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, nors mes ir taip jau vėluojame“, – sakė jis.

Anot V. Kurkulio, pagrindinis savanorių branduolys turėtų burtis prie savivaldybių ugniagesių komandų. Savanoriais galėtų būti ir profesionalūs ugniagesiai, gyvenantys toje vietovėje, nes jie dirba pamainomis – po paros budėjimo turi tris laisvas paras. Pagal dabartines teisines normas, ne tarnybos metu pagelbėti kaip savanoriai jie negali.

PAGD direktoriaus pavaduotojas minėjo, kad nuo kitų metų įsigaliosiančios pataisos numato galimybę visiems ugniagesiams savanoriams kompensuoti už sugaištą laiką, taip pat įtvirtinamos socialinės garantijos, jei jie nukentėtų ar patirtų kokią nors materialinę žalą.

Ugniagesių gelbėtojų mokykloje išdalyti pirmieji savanorių ugniagesių kursų baigimo pažymėjimai.PAGD nuotrauka

Pagal numatytą modulį, kiekvienoje kaimo ugniagesių komandoje turėtų likti mažiausiai penki darbuotojai – keturi ugniagesiai vairuotojai, kurie keistųsi kas pamainą, ir vienas, kuris keistų kolegas. Ugniagesiai, vairuojantys gaisrinius automobilius, kaimiškose vietovėse pagal iškvietimą skubės į įvykio vietą, o savanoriai ugniagesiai atvyks tiesiai į įvykį arba kartu su komandoje budinčiu ugniagesiu.

Dėl pertvarkos turėtų būti taupomos nestatutiniams ugniagesiams išlaikyti skiriamos lėšos, mat šiuo metu net beveik 95 proc. jų atseikėjama atlyginimams, todėl nelieka pinigų technikai, kuri yra vidutiniškai 30 metų senumo.

Nerimauja dėl ateities

Nors apie ugniagesių savanorių būrimą kalbama ne vienus metus, norinčiųjų jais tapti kol kas nedaug. Kaip LŽ tikino Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininkas Albinas Papečkys, nemenką dalį iš beveik 100 dabartinių kandidatų į savanorius ugniagesius sudaro statutiniai pareigūnai, pasirengę padėti žmonėms netiesioginio darbo metu.

„Dėl jų galimybių tapti savanoriais abejonių nėra, nes jie atitinka visus keliamus reikalavimus. O kiek juos atitinka kiti kandidatai, kol kas neaišku, nes jų pasirengimo dar niekas netikrino“, – sakė A. Papečkys.

Vilkaviškio rajono priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininkas Audronius Stroginis taip pat pripažino, kad surasti norinčiųjų tapti savanoriais ugniagesiais nėra lengva. „Iš dalies gal kaltas nusiteikimas priešintis naujovėms, bet lemia ir ankstesnės klaidos, kai prieš trejus metus norėta panaikinti kai kurias ugniagesių komandas. Mūsų rajone iš penkių turėjo likti keturios. Ir tik tam pasipriešinus pavyko išlaikyti penktą komandą“, – pasakojo jis.

Anot A. Stroginio, tuomet žadėta, kad sumažinus komandų skaičių lėšos joms išlaikyti nesumenks, tačiau taip nenutiko. Todėl ir dabar pažadais tikėti neskubama, o daugiausia nerimo kaimo ugniagesiams kelia esamų komandų likimas. Šiuo metu kiekvienoje jų yra po 9 etatus ir dažnai – po tiek pat dirbančių ugniagesių.

Tuo metu pagal PAGD sumanymą kaimuose komandą turėtų sudaryti 5 etatiniai ugniagesiai bei būrys jiems talkinti pasirengusių savanorių. „Būsime priversti mažinti etatų skaičių ir atleisti dalį darbuotojų“, – pripažino A. Stroginis.

Jis neslėpė nuostabos, kad komandose norima palikti tik po vieną budintį ugniagesį, nors vienam žmogui per gaisrą susitvarkyti su gesinimo įranga neįmanoma.

Žada nenaikinti

V. Kurkulis neigė, kad per šalį gali nuvilnyti ugniagesių komandų naikinimo banga. Esą tai, kas būtina, padaryta ankstesniais metais ir daugiau naikinti komandų neketinama. Nebent gali būti pasiūlyta vienai ar kitai komandai pakeisti buvimo vietą.

„Kaimo vietovėse gaisrų nėra daug, tačiau kaimų ugniagesių komandos yra reikalingos, nes jos pirmosios gali suskubti į nelaimės vietą. Todėl bus taikoma dabartinė sistema, o į numatytą sistemą, kai budės po vieną ugniagesį, ketinama pereiti per penkerius metus“, – tvirtino PAGD direktoriaus pavaduotojas.

Jo teigimu, kasmet ugniagesio darbą palieka po 100–150 žmonių. Vieni išeina į pensiją, kiti susiranda kitokį užsiėmimą. Būtent čia turėtų atsirasti erdvės savanoriams. Juolab kad šiuo metu komandoje vidutiniškai budi ne po 2 žmones, kaip turėtų būti, bet po 1,5. Tad ir į nelaimės vietą dažnai važiuoja ne visa komanda.

Pirmieji jau yra

Prieš savaitę įteikti pirmieji penki savanorių ugniagesių kursų baigimo pažymėjimai. Juos gavo dalyvavusieji mokymuose Ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Jiems teko ne tik išklausyti teorinį kursą, bet ir atlikti praktinę užduotį.

Kaip LŽ teigė kursuose dalyvavęs dainininkas Jurgis Didžiulis, mokymai jam tapo iššūkiu, ypač praktinė dalis. Nuskambėjus aliarmo signalui, visa savanorių ugniagesių komanda turėjo skubiai apsirengti apsauginius drabužius ir važiuoti gaisriniu automobiliu į nelaimės vietą, ten iš namo antro aukšto ištraukiamosiomis kopėčiomis iškelti žmones, o vėliau užgesinti liepsnas.

„Nebuvo lengva. Tačiau tai labai vertingos žinios, padedančios suprasti ugniagesių darbą esant ekstremalioms situacijoms ar per gaisrus. Man sunkiausia šiuose kursuose buvo suvokti atsakomybę – jeigu dirbi komandoje, turi visiškai atsiduoti darbui. Jeigu darbą padarysi prastai, jį atlikti turės kitas“, – kalbėjo J. Didžiulis.

Jis pažymėjo, kad į tokius kursus vertėtų nueiti visiems, net nesirengiantiems dirbti šio darbo. J. Didžiulio tikinimu, ruošiantis 30 valandų teoriniams ir praktiniams mokymams, vertėtų bent kurį laiką skirti sportui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"