TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ugniagesių kasdienybė: 12 tūkst. gaisrų kasmet

2015 06 09 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos ugniagesiai kiekvienais metais skuba malšinti daugiau kaip 12 tūkst. gaisrų – maždaug 7 proc. jų įsiplieskia daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Vis dėlto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ramina, kad Lietuvoje neturėtų kilti tokių tragedijų kaip šį pavasarį Azerbaidžano sostinės Baku daugiabučiuose liepsnoję ir žmonių gyvybes nusinešę gaisrai.

Šį pavasarį pasaulį apskriejo žinia apie Azerbaidžano sostinėje Baku vieną po kito kilusius didžiulius gaisrus, kurie suniokojo du daugiabučius ir pareikalavo keliolikos žmonių gyvybių. Ekspertų nuomonės dėl šių tragedijų priežasties išsiskyrė: vieni tvirtino, kad gaisrai galėję kilti dėl renovuotų pastatų apdailai naudotos poliuretano dangos, kiti – esą apdailai tvirtinti buvo pasirinkti lengvai užsiliepsnojantys klijai. Vienaip ar kitaip, žmonių gyvybių pareikalavę gaisrai Azerbaidžane prasidėjo būtent nuo renovuojamų pastatų fasadų – tai paskatino diskusijas dėl statybose naudojamų medžiagų saugumo.

„Lietuvos daugiabučiai pastatai priešgaisriniu požiūriu yra projektuojami bei statomi pagal galiojančius normatyvinius teisės aktų reikalavimus ir yra saugūs. Naudojamos statybinės, apdailos ir kitos medžiagos privalo atitikti šalyje galiojančius gaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktus. PAGD direktoriaus 2010-ųjų gruodžio 7 dienos įsakymu Nr. 1-338 patvirtintuose Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose įtvirtintos gana griežtos gaisrinės saugos normos. Be to, aukštybiniams statiniams keliami papildomi gaisrinės saugos reikalavimai“, - LŽ teigė PAGD Prevencijos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Laimonas Stulginskas.

Griežti reikalavimai

Kaip skelbė naujienų agentūros, pirmasis gaisras Baku kilo šių metų balandžio 10 dieną 9 aukštų daugiabutyje. Ugnis įsiplieskė užsiliepsnojus renovuojamo pastato fasadui – daugiabutis supleškėjo lyg popieriaus lapas. Tąkart gelbėtojais spėjo evakuoti 140 žmonių, vos trys gyventojai patyrė lengvas traumas ir nudegimus.

Gaisras Žirmūnuose, Vilniuje. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Kur kas tragiškesnė nelaimė Azerbaidžano sostinėje įvyko gegužės 19-ąją. Tąkart užsiliepsnojus 16 aukštų daugiabučiui ugnyje žuvo arba užduso 16, sužeista daugiau kaip 60 žmonių, daugelis gyventojų apsinuodijo nuodingais dūmais. Nors miesto centre esantį pastatą gesino gausios ugniagesių pajėgos, iš statinio beveik nieko neliko. Svarstoma, kad abiejų šių nelaimių priežastis galėjo būti pastatų renovacijos metu naudotos nesaugios apdailos medžiagos.

Kaip LŽ pasakojo L. Stulginskas, Lietuvoje konkretaus statybinių medžiagų, kurių ugniagesiai nerekomenduoja naudoti pastatų statybai ir apdailai, sąrašo nėra, tačiau gaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodomi konkretūs statinio konstrukciniams elementams ir statybos produktams keliami atsparumo ir degumo reikalavimai, atsižvelgiant į statinio aukštį, atsparumo ugniai laipsnį, pastato tikslinę naudojimo paskirtį, galinčių statinyje būti žmonių skaičių ir panašiai.

„Suprantama, kad statiniai, suprojektuoti ir pastatyti naudojant degius konstrukcinius elementus ir degias apdailos medžiagas, yra labiau paveikiami gaisro nei tie, kuriuos statant buvo naudojamos nedegios medžiagos. Gaisro gesinimą apsunkina ir įtakos ugnies plėtimosi spartai turi ne tik statinio konstrukcinių elementų degumas ar atsparumas ugniai, bet ir bendras degių medžiagų kiekis pastato ar patalpos viduje – baldai, knygos, kiti namų apyvokos daiktai. Labai svarbų vaidmenį vaidina ir tai, kiek statinys yra nutolęs nuo ugniagesių gelbėtojų dislokacijos vietos, kokiu atstumu yra artimiausi vandens šaltiniai (gaisriniai hidrantai, vandens rezervuarai, dirbtiniai ar natūralūs vandens telkiniai)“, - kalbėjo PAGD specialistas.

Gyventojai elgiasi aplaidžiai

L. Stulginsko teigimu, pavojų, kilus gaisrui daugiabutyje, kelia ne tik galbūt netinkamai parinktos statybinės ar apdailos medžiagos. Ne mažesnę įtaką turi neatsakinga pačių gyventojų veikla.

„Pasitaiko, kad gyventojai savavališkai užtveria evakuacijos kelius, panaikina balkonuose esančius avarinius išėjimus, remontuodami butus naudoja degias medžiagas. Siekiant užkirsti kelią panašiems pažeidimams, 10-ties ir daugiau aukštų daugiabučiai nuolat tikrinami VAGD pareigūnų. Žemesni daugiabučiai tikrinami gavus skundą dėl priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų“, - kalbėjo PAGD atstovas.

Būtent dėl gyventojų aplaidaus požiūrio į priešgaisrinę saugą buvo apsunkintas didžiausio per pastarąjį dešimtmetį gaisro daugiabutyje Vilniaus Žirmūnų rajone likvidavimas. Ankstyvą 2007 metų kovo 11-ąją daugiabutyje įsiplieskus ugniai apsinuodiję dūmais bei nuo patirtų sužalojimų mirė 6 žmonės. Pranešimą apie nelaimę gavę ugniagesniai ilgai negalėjo patekti į liepsnojantį daugiabutį: jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai - užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.

Daugiausia – dėl neatsargumo

PAGD kaupiamais statistikos duomenimis, per metus Lietuvoje vidutiniškai kyla daugiau kaip 12 tūkst. gaisrų, iš jų maždaug 872 - daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (tai sudaro 7,2 proc. visų gaisrų). Vien praėjusiais metais šalyje liepsnojo 13 324 gaisrai – iš jų 818 daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Iki šių metų gegužės 25-osios gaisrai malšinti jau 5500 kartų, iš jų 329 – daugiabučiuose (tai sudarė 6 proc. visų gaisrų).

2014 metais gaisruose žuvo 125 šalies gyventojai – daugiausia, net 72 žmonių gyvybes, nusinešė individualiuose namuose įsiplieskusi ugnis, dar 32 žmonės žuvo gaisruose daugiabučiuose. Šįmet skaičiuojamos jau 63 gaisrų aukos, iš jų 37 asmenys žuvo nuosavuose namuose, 15 – žmonių daugiabučiuose. Kaip žinoma, gaisruose žuvusiaisiais PAGD laiko žmones, dėl ugnies, aukštos temperatūros, degimo produktų poveikio, dūmų, konstrukcijų griūties ir kitų veiksnių žuvusius įvykio vietoje arba mirusius pakeliui į gydymo įstaigą. Į gaisruose žuvusiųjų apskaitą įtraukiami ir asmenys, kurie dėl anksčiau išvardytų priežasčių mirė apie įvykį pranešusioje gydymo įstaigoje, taip pat žuvusieji liepsnose, kurių negesino PAGD. Transporto avarijų (autotransporto, traukinių, orlaivių) metu sudegę žmonės į apskaitą įtraukiami gavus teismo ekspertizės išvadas.

Kaip nurodo PAGD, vertinant 2010-2014 metais įsiplieskusius gaisrus, daugiausia jų – daugiau kaip pusę iš vidutiniškai kasmet gesinamų 12 tūkst. gaisrų – lemia neatsargus žmonių elgesys. Daugiau kaip 850 gaisrų kasmet kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 715 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, elektros instaliacijos gedimų. Padegėjai kasmet sukelia vidutiniškai 691 gaisrą.

Trūksta įrangos

Kaip LŽ pasakojo PAGD Operatyvaus valdymo valdybos Parengties organizavimo skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius, daugeliu atvejų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų darbo sėkmė - išgelbėtos žmonių gyvybės, išsaugotas turtas, gamtos ištekliai – priklauso nuo to, kokia technika ir įranga ugniagesiai yra aprūpinti. „Pagrindinė priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų technika – automobilinės cisternos (automobilinės cisternos ir su jomis į gaisrą vykstantys ugniagesiai sudaro pagrindinį pajėgų taktinį vienetą) bei automobilinės kopėčios arba automobilinės platformos, be kurių būtų neįmanoma atlikti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų aukštesniuose nei trijų aukštų pastatuose“, - aiškino jis.

Vadovaujantis Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartu, valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje minimaliai turėtų būti eksploatuojamos 72 automobilinės kopėčios arba automobilinės platformos. Deja, kaip LŽ nurodė D. Gurevičius, šiuo metu naudojamos tik 49 automobilinės kopėčios ir automobilinės platformos (26 automobilinės kopėčios ir automobilinės platformos, arba 53 proc. visos turimos technikos, yra pagaminti buvusioje Sovietų Sąjungoje ar NVS šalyse). Taigi įranga Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai aprūpinti tik 68 proc. standarte numatyto kiekio.

„Galima teigti, kad priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos nepakankamai aprūpintos specialiąja įranga gaisrams gesinti ir gelbėjimo darbams atlikti aukštesniuose nei trijų aukštų pastatuose“, - atvirai kalbėjo PAGD atstovas.

. . .

Gaisrų statistika 2014-2015 metais

2014 01 01-2014 05 25 / 2015 01 01-2015 05 25

Faktinis gaisrų skaičius 7567 / 5500

Iš jų:

Gyvenamosios, viešbučių paskirties pastatai 924 / 805

Gamybos ir pramonės paskirties pastatai 46 / 33

Pagalbinio ūkio paskirties pastatai 523 / 415

Transporto priemonės 472 / 368

Kiti objektai 1256 / 1098

Atvirosios teritorijos 4346 / 2781

Iš jų:

Miškas, miško paklotė 163 / 68

Pieva 3489 / 2202

Durpinga pieva 11 / 4

Durpynas 2 / 0

Pasėliai 0 / 0

Ražienos 3 / 4

Kita atvira teritorija 678 / 503

. . .

Dažniausios gaisrų priežastys

2010-2014 metų vidurkis

Kilusių gaisrų skaičius 12 082

Pagal priežastis:

Neatsargus žmogaus elgesys 6516

Krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai 856

Žolės, ražienų deginimas 813

Elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai, (pastatų) elektros instaliacijos gedimai 715

Tyčinė žmonių veika (padegimai) 691

Transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai 628

Neatsargus rūkymas 438

Vaikų išdykavimas 228

Transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai 140

Kiti transporto priemonių gedimai 98

Žaibo iškrova 94

Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai atliekant ugnies, suvirinimo darbus 79

Savaiminis medžiagų užsidegimas 53

Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai eksploatuojant elektros prietaisus 51

Transporto priemonių dujų įrangos gedimai 45

Gamybinių įrengimų gedimas, technologinio proceso pažeidimai 40

Dujų, žibalinių, benzininių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimai 34

Gamtiniai pavojai (potvynis, viesulas ir pan.) 2

Pirotechnikos gaminių naudojimo taisyklių pažeidimai 10

Sprogimai 4

Įvykis tiriamas 48

Kitos priežastys 500

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"