TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ugniagesių oro pagalvė buvo per kieta

2010 08 18 0:00
Pripučiama oro pagalvė (kairėje), anot ugniagesių, naudojama tik kaip papildoma apsaugos priemonė, dažniau pasitelkiamos gaisrininkų automobilinės kopėčios.
PAGD ir Vilniaus APGV nuotraukos

Vilniuje iš 11 aukšto iššokęs savižudis pataikė ant ugniagesių gelbėtojų ištiestos pripučiamos oro pagalvės. Tačiau vyro nuo pasirinktos lemties tai neišgelbėjo. LŽ pasidomėjo, ar gyvybei pavojingose situacijose atsidūrę lietuviai galėtų tikėtis ugniagesių pagalbos.

Vienintelė pripučiama oro pagalvė, kurią yra įsigiję Lietuvos ugniagesiai, naudojama Vilniuje. Tačiau ji gali išgelbėti žmogų, kuris sugeba ant šio įrenginio nušokti sąmoningai bei taisyklingai. "Pirmadienio įvykis Vilniuje - netinkamas oro pagalvės naudojimo pavyzdys. Mūsų žiniomis, žmogus ketino nusižudyti, todėl sunku vertinti šį įvykį. Juolab kad vyras šoko iš dvigubai didesnio aukščio, nei numatyta batuto parametruose (įrenginys tinkamas sugauti žmogų iš 15 metrų aukščio). Iš 11 aukšto batutas atrodo kaip degtukų dėžutė", - LŽ pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Donatas Gurevičius. Anot pašnekovo, net jei žmogus šoktų iš 15 metrų aukščio (apytiksliai - penkto aukšto), ištiesta oro pagalvė 100 proc. neužtikrintų, kad nukritęs asmuo nepatirs sužalojimų.

Verta susimąstyti

Ribotos oro pagalvės galimybės verčia susimąstyti, ko galėtų tikėtis daugiaaukščių namų viršuje dėl gaisro ar kitų aplinkybių įstrigę žmonės. Įrenginio pastatymo techniniai reikalavimai taip pat apriboja oro pagalvės panaudojimą. Tam reikalinga vieta po langais turi būti lengvai prieinama, tačiau bent jau Vilniuje daugelį gyvenamųjų pastatų supa tankūs krūmai ar medžiai.

"Ne tiek augalija yra kliūtis, kiek trūksta pačių gyventojų supratimo ar sąmoningumo. Vienas pagrindinių rodiklių gaisro atveju - laikas. Švedų kolegos atliko gaisro simuliaciją: padegus sofą stebėta, per kiek laiko liepsnos apims visą kambarį. Gaisras atvira liepsna įsiplieskė per 5 minutes. Tuo tarpu kiemuose žmonės automobilius stato kaip pakliūva, palikdami vietos pravažiuoti tik lengvajam automobiliui. Ugniagesių transportas gaišta laiką bandydamas prasibrauti prie gaisro židinio", - aiškino D.Gurevičius.

Anot PAGD atstovo, gyventojai turi suprasti, kad privalu susirūpinti saugumu prieš gaisrą, o ne tada, kai liepsnos bus pridariusios nemenkų nuostolių: "Aukštesniuose nei 30 metrų pastatuose turi būti įrengta dūmų šalinimo gaisro atveju sistema, priešgaisrinės signalizacijos. Namuose įrengtas dūmų signalizatorius žmogų apie susikaupusius dūmus įspėtų garsiniu signalu. Tai kur kas efektyviau, nei prabusti nuo aitraus dūmų kvapo. Svarbu suprasti ir tai, kad evakuacijai skirtos laiptinės negali būti užgrūstos įvairiausiais rakandais. Daugelis žmonių tik juokiasi iš tokių reikalavimų, o susirūpina, kai būna per vėlu."

Senstelėjusi technika

Atliekant gelbėjimo darbus daugiaaukščiuose pastatuose oro pagalvę daug efektyviau pakeičia ugniagesių gelbėtojų automobilinės kopėčios. Daugelio turimų automobilinių kopėčių ilgis siekia 30 metrų (tinkamos gelbėjimo darbams iš devynaukščių pastatų), tačiau sostinės ugniagesiai yra įsigiję ir 55 metrų ilgio kopėčių, kuriomis galima pasiekti net 20 aukšte esančius žmones.

"Kartais į pagalbą yra pasitelkiami aukštybinio gelbėjimo specialistai, t. y. gelbėtojai, kurie vykdo gelbėjimo darbus dideliame aukštyje. Naudodami specialią įrangą (alpinistines virves ir pan.) reikalui esant jie gali nusileisti nuo pastato stogo iki įvykio vietos. Tačiau įvykio metu šių specialistų pasiruošimo procesas užtrunka ir ne visada yra efektyvesnis nei panaudojant ugniagesių automobilines kopėčias. Aukštalipiai dažniausiai pasitelkiami tada, kai nespaudžia laikas ir kas nors yra pavojingai pakibęs virš stogo arba neįmanoma patekti į butą", - pasakojo D.Gurevičius.

PAGD atstovas užtikrino, kad Lietuvos ugniagesiai naudojasi lygiai tokia pačia įranga, kaip ir kolegos iš kitų Europos Sąjungos šalių. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, jog, priešingai nei kolegų iš užsienio atveju, dalis Lietuvoje naudojamos technikos yra pasenusi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"