TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ugniagesių savanorių projekto forsuoti neskubama

2015 06 08 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors nuo ateinančių metų pradžios įsigaliojus Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimams profesionalius ugniagesius kaimiškose vietovėse turėtų pradėti keisti savanoriai, mažinti dabar savivaldybėse veikiančių priešgaisrinių tarnybų skubama nebus. Tam dar neparengti reikiami teisės aktai, bet to, ankstesnę savanorių ugniagesių tradiciją atgaivinti pasirodė esant ne taip lengva.

Šiuo metu valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje yra 3759 darbuotojai, kurių veikla tiesiogiai susijusi su gaisrų gesinimu ir gelbėjimo darbais, ekstremaliųjų situacijų ir gaisrų prevencija, civiline sauga. Jau nuo ateinančių metų prie jų turėtų jungtis savanoriai ugniagesiai, pasirengę skubėti į pagalbą profesionalams savo kaimuose ar miesteliuose.

Praėjusių metų pabaigoje priimtos Civilinės saugos įstatymo pataisos numato, kad nuo 2016 metų sausio 1-osios kaimiškose vietovėse subūrus savanorių ugniagesių komandas, savivaldybėse veikiančios tarnybos turėtų būti palaipsniui mažinamos. Vykdant šį sumanymą, šiais metais ketinama parengti reikiamą teisinę bazę ir patvirtinti veiklos principus, kad pirmieji savanoriai jau kitais metais galėtų vykti gesinti gaisrų ir dalyvauti gelbėjimo darbuose.

Tikisi proveržio

Kaip LŽ sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Operatyvaus valdymo valdybos Parengties organizavimo skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius, daugelyje Europos Sąjungos valstybių veikia dviejų lygių priešgaisrinė sistema: valstybinė, kurioje dažniausiai dirba profesionalūs ugniagesiai gelbėtojai, bei savivaldybių, kur į gaisrus vyksta savanoriai. „Būtent mažesniuose miesteliuose, kaimuose ir bendruomenėse aktyviai veikia savanoriškos ugniagesių organizacijos, kurių veikla neapsiriboja vien prevenciniu aiškinamuoju darbu - jie aktyviai gesina gaisrus bei talkina profesionaliems ugniagesiams gelbėtojams“, - kalbėjo pareigūnas.

Pasak jo, nuo ateinančių metų pradžios įsigaliosiančiame įstatyme numatyta telkti dviejų tipų savanorius ugniagesius: dalyvaujančius gaisrų gesinime bei vykdančius visuomenės švietimą gaisrų prevencijos srityje ir kitą visuomenei naudingą darbą. Pagrindinis savanoriams ugniagesiams keliamas uždavinys - talkinti savivaldybės priešgaisrinei tarnybai ir kitoms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms gesinant gaisrus, atliekant pirminius žmonių ir turto gelbėjimo darbus, taip pat įgyvendinant gaisrų prevencijos priemones.

„Nors iki 2016 metų dar turi būti parengta keliolika poįstatyminių teisės aktų, tačiau jau dabar savivaldybės yra aktyviai raginamos prisidėti prie savanoriškos ugniagesių veiklos organizavimo, o bendruomenių nariai kviečiami tapti savanoriais ugniagesiais, saugančiais savo bendruomenės turtą bei prisidedančiais prie saugos kultūros stiprinimo“, - kalbėjo D. Gurevičius.

Pareigūno teigimu, susikūrę savanoriai ugniagesiai galės prisijungti prie kaimiškose vietovėse veikiančių savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų, kuriose dabar kasdien budi po du ugniagesius gelbėtojus.

„Deja, jų materialinis aprūpinimas yra prastas, naudojamos transporto priemonės - dar sovietmečiu gaminti gaisriniai automobiliai, kurių amžiaus vidurkis siekia 29 metus. Prie šių savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų prisijungus savanoriams ugniagesiams, bus taupomos valstybės lėšos, kurias galima bus skirti ugniagesių komandų pastatų atnaujinimui, technikos parko, gaisrų gesinimo įrangos gerinimui ir gaisrų prevencijai. Tai ne tik tiesioginė nauda, kai gaisro gesinime talkina tos bendruomenės žmonės, kurie ir taip neretai kasdien kaimiškuose vietovėse kylančiuose gaisruose iki atvykstant ugniagesiams padeda artimui, kaimynui apsaugoti turtą, evakuoti gyventojus, išvesti gyvulius, bet ir netiesioginė nauda – kai gaisrų prevencinėje veikloje dalyvausiantys gyventojai turės daugiau žinių apie gaisro kilimo pavojus bei jų gesinimą, mažės kylančių gaisrų ir aukų“, - aiškino PAGD atstovas.

Mato įstatymo spragas

Vilniaus rajono miesteliuose ugniagesiams jau beveik du dešimtmečius talkinančios Vilniaus rajono ugniagesių savanorių draugijos, turinčios ne tik savo uniformą, bet ir pastatus bei techniką, pirmininkas Arūnas Vaišnoras LŽ sakė manantis, kad forma, kuria norima įgyvendinti savanorių ugniagesių darbą reglamentuojantį įstatymą, nėra tinkama.

„Būtų protinga, kad savanoriai kurtųsi prie dabar veikiančių savivaldybių priešgaisrinių tarnybų, nemažinant jų darbuotojų skaičiaus. Bet, mažinant ar naikinant šias tarnybas, palikti kaimus sudeginti būtų visiškai negerai“, - kalbėjo savanorių vadovas.

Pasak jo, savanorių draugijos nariai šiuo metu veikia kaip profesionalių ugnesių pagalbininkai, skolina savo turimą techniką, kartais ir patys vyksta į įvykio vietą. „Problema ta, kad nėra išspręsta, kaip atsiskaityti su žmonėmis už sugaištą laiką. Šiuo metu tai reglamentuojantys teisės aktai yra visiškai nelankstūs, todėl žmonės nėra suinteresuoti dalyvauti“, - aiškino A. Vaišnoras.

Vilniaus rajono ugniagesių savanorių draugijos vadovas kalbėjo manantis, kad palikti vos po vieną profesionalų ugniagesių gelbėtojų tarnybos darbuotoją, kuriam į pagalbą gaisro atveju atskubėtų savanoriai, įmanoma tik pavienėse kaimo vietovėse. „Yra daug kaimiškų vietovių, kur toks modelis neįmanomas. Savanoriams, kaip ir profesionalams, taikomi tam tikri sveikatos, parengimo, net amžiaus reikalavimai. Iš kur paimti žmonių, jei kai kuriose vietovėse gyvena tik vyresni žmonės, pagal įstatymą jau netinkantys būti savanoriais? Kitur dienos metu darbingų žmonių apskritai nėra - jie išsivažinėja į darbus Vilniuje, kitur, ir savanorių tokiu atveju neprisišauksi“, - kalbėjo jis.

Pasak A. Vaišnoro, savanorių ugniagesių problema kyla net valstybėse, kur tokios struktūros veikia šimtmečius. „Gal geriausia padėtis su savanoriais Lenkijoje, mažiau turtingoje nei senosios Vakarų Europos valstybės, todėl tos šalies žmonės aktyviau įsitraukia į veiklą. Prieš kelerius metus lankantis Vokietijoje teko girdėti svarstymus, kad, šiai šaliai prireikus savanorių ugniagesių sistemą kurti dabar, tai padaryti vargiai pavyktų – daugelis gyventojų yra pasirengę skirti tokiai veiklai pinigų, bet atsisako dalyvauti asmeniškai“, - kalbėjo savanorių vadovas.

Žada neskubėti

Seimo narys Raimundas Markauskas, anksčiau vadovavęs Alytaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos tarnybai, teigė, kad savanorių ugniagesių veiklą reglamentuojančių Civilinės saugos įstatymo pataisų įgyvendinimui numatytas penkerių metų laikotarpis, be to, Vidaus reikalų ministerija dar nėra patvirtinusi poįstatyminių aktų, reglamentuojančių savanorių socialines garantijas, veiklos principus ir panašiai.

„Manau, priimtas įstatymas visa apimtimi nebus įgyvendintas, nes Lietuvoje ugniagesių savanorių tradicijos, tvirtos tarpukaryje, beveik išnykusios. Greitai viską atkurti nėra taip paprasta, ypač miesteliuose, kuriuose gyvena vos keli šimtai žmonių. Vieno pokalbio su žmogumi, įtikinant jį tapti savanoriu, tikrai neužteks. Reikia daug švietimo, diskusijų – gal tada po kokių penkerių metų ir turėsime rezultatą“, - kalbėjo Seimo narys.

Pasak R. Markausko, šiuo metu savivaldybių priešgaisrinės apsaugos tarybų darbuotojai neturėtų išgyventi dėl savo darbo vietų. „Jų atleisti nėra siekiama, lėšų tarnybų išlaikymui neketinama mažinti. Jokios prievartos tikrai nebus, viskas vyks palaipsniui“, - kalbėjo parlamentaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"