TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ugnis surijo Smiltynės mišką

2006 05 06 0:00
Vėjui pūstelėjus ugnis virdavo aukšta siena.
Rolando Preidžio nuotrauka

Po kelias paras Kuršių nerijoje gesinto gaisro paskelbta, kad tokios stichinės nelaimės Lietuvoje dar nebuvo. Neabejojama, jog atsodinti išdegusį mišką prireiks viso dešimtmečio.

Ketvirtadienio popietę Smiltynėje kilęs gaisras per dvi paras pasiglemžė apie 200 hektarų ne vieną šimtmetį puoselėto miško. Nors vakar atviros liepsnos jau nebuvo matyti, įvairiose vietose ugnis dar plykstelėdavo. Sustiprintos ugniagesių ir karių savanorių pajėgos Smiltynėje budėti ketina visą savaitgalį.

"Stovime ir pribaiginėjame ugnį", - vakar pavakare sakė Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Stasys Valančius.

Didelės pajėgos

Pusė tūkstančio ugniagesių, karių, miškininkų, šimtas civilių savanorių iš Klaipėdos, Gargždų, Kretingos, Telšių, Šilalės, Mažeikių, Šiaulių, Šilutės, Kelmės, Radviliškio. 19 autocisternų, 2 siurblinės stotys, du Karinių oro pajėgų sraigtasparniai "Mi-8" su specialiais vandens kaušais, vienas - pagalbon atsiųstas iš Latvijos.

Tokios pajėgos bandė sustabdyti Kuršių nerijoje, Smiltynėje, siautėjusią ugnį.

Liepsnos, "ryjusios" kalnapušes aras po aro, buvo slopinamos visą naktį iš ketvirtadienio į penktadienį. Ugnį pavyko sutramdyti, tačiau vakar ugnies židiniai vis atsinaujindavo.

Vanduo - sraigtasparniais

Vakar įvykio vietoje dar dirbo trys sraigtasparniai su specialia gaisrų gesinimo įranga - ant ilgo lyno pritvirtintais didžiuliais kaušais, vienu metu galinčiais pasemti po 2,5 tonos vandens.

Sraigtasparniai sėmė vandenį iš Kuršių marių ir pylė jį iš aukštai tose vietose, į kurias ugniagesiams eiti buvo pavojinga.

Gesinimo operaciją apsunkino tai, kad tankiame kalnapušių miške nėra takų ir proskynų. Miškai Kuršių nerijoje palei marias praktiškai neįžengiami ir nepravažiuojami.

Ugniagesių automobiliai pasibaigus vandeniui, iš gaisro vietos turėdavo važiuoti kelis kilometrus į perkėlą, kur iš marių sėmė vandenį. Pagalbon pasitelkta speciali siurblinė.

Klaipėdos ir Neringos savivaldybėse buvo surengti ekstremalių situacijų valdymo centrų posėdžiai. Juose visų atsakingų institucijų atstovai sprendė, kaip ir kuo būtų galima efektyviai pagelbėti kariams ir ugniagesiams kovojant su gamtos stichija. Vakar įvykio vietoje dirbo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus Remigijaus Baniulio vadovaujama operatyvinė valdymo grupė. Vakar dar neanalizuota, kodėl leista ugniai laiku neužkirstas kelias, tačiau neatmetama galimybė, kad iš pradžių buvo padaryta klaidų organizuojant gelbėjimo operaciją.

Padėjo gyventojai

Gaisras ketvirtadienį apie 14 val. kilo penktajame kelio Smiltynė-Nida kilometre. Vakar ugnies pėdsakai užfiksuoti netoli 9-ojo kilometro, Alksnynėje, kur įsikūręs Nidos kelio postas. Įtariama, kad Smiltynės miškas buvo padegtas.

Negalutiniais duomenimis, ugnis pasiglemžė apie 200 ha miško ir jo paklotės.

Gelbėtojų ir savanorių darbą apsunkino tai, kad dėl vėjo ugnis persimetė ir į kitą kelio Nida-Smiltynė pusę ir slinko jūros link.

Neringos miesto meras Vigantas Giedraitis ragino neringiečius aktyviai padėti likviduojant stichinę nelaimę. Daugelis gyventojų atsiliepė į šį prašymą. Kiti gamino maistą ir vežė jį ugniagesiams, savanoriams. Maistu gelbėtojus aprūpino ir ne viena uostamiesčio įmonė. Maisto ir vandens atsargos į įvykio vietą buvo plukdomos keltu iš Klaipėdos į Smiltynę bei vežamos iš Nidos.

Laistys takelius

Atsižvelgdama į hidrometeorologų prognozes, Klaipėdos savivaldybė ragino gyventojus būti ypač atsargiems su ugnimi.

Poilsiautojų prašoma stebėti aplinką, informuoti aplinkosaugininkus, policiją, ugniagesius apie pažeidėjus. Siekiant išvengti naujų ugnies židinių atsiradimo savaitgalį Smiltynėje visi į paplūdimius vedantys takai ir pakelės bus kelis kartus laistomos vandeniu.

Grėsmingi mastai

Gaisringumas šalyje jau pasiekė ypač grėsmingą mastą. Ugniagesių duomenimis, šiemet Lietuvoje kilo per 10 tūkst. gaisrų, t.y. dvigubai daugiau nei pernai. Juose žuvo 166 žmonės.

Padaryta milžiniška žala gamtai. Miškuose šiemet kilo 520 gaisrų, pažeista apie 400 ha miško.

Smiltynėje kilęs gaisras jau tapo šio dešimtmečio praradimu: išdegęs didžiulis miško plotas ilgus metus liks juoda žaizda Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet gaisrų gamtai padaryta žala jau vertinama 40 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"