TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ūkininkas išrašė sąskaitą už stulpus

2013 02 26 6:00
Pradėjęs ginčą su energetikais, P.Šonta sako buvęs nubaustas ir jau ne vienus metus priverstas gyventi prie spingsulės. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Vilniaus miesto apylinkės teisme - iki šiol šalyje negirdėtas ieškinys. Joniškio rajono ūkininkas Petras Šonta ketina iš Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus (LESTO) Joniškio klientų aptarnavimo centro prisiteisti 1,38 mln. litų neturtinės ir 1520 litų turtinės žalos.

Ūkininko teigimu, turtinė žala susidarė dėl jo žemės sklype esančių 19 elektros perdavimo linijos stulpų, kuriuos, dirbant žemę, reikia apvažiuoti, ir dėl elektros pastotės. Ginčydamasis su energetikais dėl šios žalos atlyginimo, P.Šonta sako buvęs nubaustas - už kelių dešimčių litų skolą jam buvo nutrauktas elektros tiekimas. Vakarais su spingsule vyras sako pasišviečiantis jau beveik 70 mėnesių, t. y. ilgiau kaip penkerius su puse metų. Vieną mėnesį tamsos P.Šonta įvertino 20 tūkst. litų neturtinės žalos, tad ir susidarė iš viso 1,38 mln. litų.

Dideli nuostoliai, mažas derlius

1997-ųjų vasaros pabaigoje P.Šonta Joniškio rajono Priešginių kaime įsigijo 1,74 hektaro žemės. Čia yra ir jam nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, kuriame vyras gyvena su šeima, ūkiniai pastatai.

"Dėl sklype esančių elektros perdavimo linijos stulpų ir elektros pastotės aš neturiu galimybės šio žemės sklypo naudoti pagal jo paskirtį - užsiimti žemės ūkio veikla", - LŽ sakė P.Šonta. Ūkininko skaičiavimu, šie statiniai užima beveik dešimtadalį jo sklypo. O jeigu nuo bendro ploto atmestum žemę po pastatais, dirbamos žemės lieka tik lopinėlis. Pašnekovas skaičiuoja ir kitaip - ūkininkaujant dešimt metų, iš jų vieni metai dėl svetimkūnių bus tuščio triūso, jokio pelno neduodantis laikotarpis.

"Ne vien mažesniu derliumi galima skaičiuoti nuostolius. Stulpas - tai nemažas kvadratinis žemės lopinėlis. Dirbdamas žemę, traktoriumi kliuvinį turi iš tolo aplenkti. O tai - ir papildomos degalų sąnaudos", - dar kitaip patiriamą nuostolį skaičiuoja P.Šonta ir priduria, kad sklypą su technika išvažinėja ir elektrikai, atvykę apžiūrėti ir remontuoti stulpų bei elektros pastotės.

Paliko be elektros

Perkant sklypą, dokumentuose nebuvo pažymėtas elektros linijos bei elektros pastotės servitutas - išimtinė teisė elektros tiekėjams naudotis šia žeme. Be to, energetikai nebuvo sudarę su P.Šonta jokios elektros tiekimo sutarties. Pasak ūkininko, tai buvo teisinis pretekstas kreiptis į elektros skirstytojus dėl kompensacijos.

Tačiau teisybės ieškojimas vyrui atsirūgo. Pirma, ką jis sužinojo - Registrų centre atsirado įrašai apie jo sklype esantį servitutą gelžbetoniniams stulpams ir elektros pastotei. Buvo teisinamasi, kad servitutas nepažymėtas dėl neapsižiūrėjimo. Antras akibrokštas buvo tai, kad ūkininko sodyba netrukus buvo palikta... be elektros. "Už elektrą mokėdavau reguliariai, kas du mėnesius. Niekada neturėjau skolų. Tačiau vieną dieną gavau laišką, kad vėluoju sumokėti daugiau nei 70 litų už elektros energiją. Man pagrasinta antstoliais", - prisiminė ūkininkas. Jis prisipažino, kad jam kraujas užvirė, juk privati įmonė siuntinėja raštus net naujų sutarčių nepasirašiusi.

Tada P.Šonta į elektros tiekėjus kreipėsi su verslo pasiūlymu. "Siūliau sumažinti man mokestį už elektrą arba tiekti dalį energijos nemokamai. Tačiau jie net į kalbas nesileido", - piktinosi jis.

Ūkininkas išbandė ir diplomatiją - į tuometinį Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) Joniškio skyriaus viršininką Marių Šimanskį kreipėsi raštu, prašydamas "spręsti iškilusį konfliktą dėl VST turto". Tačiau šis tik raštu nurodė, kad "teisė naudotis jūsų žemės sklypu akcinei bendrovei VST yra suteikta teisės aktais". Girdi, elektros perdavimo linija sklype atsiradusi dar 1970 metais, vėliau Vyriausybė priėmė nutarimą bei su juo susijusius teisės aktus, kurie nusako tokių elektros linijų saugų eksploatavimą nustatant apsaugos zonas. "Dėl šių priežasčių manome, kad nėra jokio pagrindo reikalauti mokėti nuostolių atlyginimą ar kompensaciją už naudojimąsi žeme", - atsakyme ūkininkui rašė M.Šimanskis, mandagiai žadėdamas "iškilus papildomiems klausimams" į juos atsakyti.

"Bet aš žemę pirkau be servitutų, sklypo plotas skaičiuojamas kartu su apsauginėmis zonomis, kurios paslapčia tapo servitutinės. Kodėl man turėtų skaudėti galvą, kas padarė klaidą - matininkai ar servitutu nepasirūpinę energetikai?" - klausia P.Šonta. Jis sako, kad jaučiasi ne tik apgautas, bet ir savotiškai reketuojamas, negalėdamas naudotis dalimi jam priklausančios nuosavybės. Kita vertus, svarstė ūkininkas, jei energetikų turtui nebuvo servituto - jis buvo neįteisintas Registrų centre, - galima manyti, kad žemę jis pirko kartu su stulpais bei elektros pastote.

Ūkininkui priklausančioje žemėje yra 19 elektros perdavimo linijos stulpų, dėl kurių jis teigia patiriantis nemenką žalą.

Energetikai ne tik nesileido į kalbas dėl stulpų bei elektros pastotės, bet ir nesutiko atnaujinti elektros energijos tiekimo. P.Šonta su ieškiniu kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą prašydamas įpareigoti energetikus sudaryti su juo sutartį. Tačiau teismas ieškinio nepriėmė motyvuodamas, kad ieškovas nepristatė dokumentų, ar jis buvo raštu informuotas apie nutraukiamą elektros tiekimo sutartį. "Apie kokius dokumentus galima kalbėti, kai energetikai su manimi nebuvo sudarę jokios sutarties", - teismo motyvais piktinosi P.Šonta.

Nuostolis ekonomiškai pagrįstas

Pasak P.Šontos, šalies ūkininkų laukuose - tūkstančiai elektros stulpų ir elektros pastočių, kai kur dėl elektros oro linijų apsaugos zonų negalima įdirbti dešimčių hektarų. Ūkininkams tai - nuostolis, kurio nenorima atlyginti.

Dar 2009-aisiais tuometinis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, susitikęs su Ūkininkų sąjungos atstovais, pripažino, kad "stulpų problema" egzistuoja ir ją būtina spręsti. P.Šontos teigimu, tada ministras įpareigojo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkus apskaičiuoti, kokią žalą daro šie laukuose styrantys svetimkūniai, pasidomėti užsienio šalių praktika, kas ir kaip kompensuoja kasmet patiriamą žalą.

Mokslininkai apskaičiavo, kad aplink kiekvieną stulpą neįdirbdamas žemės, traktoriumi jį aplenkdamas, ūkininkas patiria maždaug 80 litų nuostolio per metus, mat negauna dalies derliaus, jam tenka sunaudoti daugiau degalų, pirkti chemikalų piktžolėms naikinti arba jas šienauti. Būtent vadovaudamasis šia metodika P.Šonta teismui ir nurodo kasmet patyręs 1520 litų turtinės žalos.

"Gaila, kad ministro užsidegimas buvo vienadienis", - sakė ūkininkas. Ar iš tiesų P.Šontos reikalavimas "susimokėti už elektros stulpus" nėra absurdiškas, utopinis? Ūkininkas mano, kad taip nėra, ir baksteli pirštu - iš pažįstamo olando fermerio girdėjęs, kad Olandijoje elektros tiekėjai moka už naudojimąsi svetima žeme. Todėl P.Šonta ragina burtis šalies ūkininkus, sukilti ir reikalauti atlyginti nuostolius. "Ūkininkas dirba, kad gautų pelną. Energetikai taip pat skaičiuoja pelną, ir ne bet kokį, o milijoninį. Tačiau jame yra ir ūkininko dalis, kurios nenorima atiduoti", - P.Šonta rėžė dar vieną argumentą.

Ūkininkas savo teisumą įrodinėjo dar vienu argumentu - norėdamas į nuosavą žemę atsivesti naują elektros liniją ir pirkti elektros energiją, privalai energetikams kompensuoti trečdalį linijos išlaidų. "Tai gal turėčiau būti šios įmonės dalininkas?" - svarstė P.Šonta.

LESTO komentaras

Dėl ūkininko P.Šontos reikalavimų ir jo ieškinio teismui "Lietuvos žinios" kreipėsi į LESTO ir paprašė išdėstyti poziciją. Bendrovės atstovas Ernestas Naprys nebuvo linkęs į ilgesnes diskusijas ar svarstymus.

"Jūsų prašoma pakomentuoti situacija yra dviejų subjektų - AB LESTO ir privataus asmens - teisminis ginčas. Pažymėtina, jog šis teisminis ginčas nėra pasibaigęs ir galutinis neskundžiamas sprendimas nėra priimtas. Gerbdami savo klientus, informaciją apie kilusius ginčus laikome konfidencialia ir šią informaciją atskleisti ir/ar komentuoti neturime teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad LESTO įrenginiams, kurie buvo įrengti iki 2004 metų liepos 10 d., t. y. iki įsigaliojant Elektros energetikos įstatymui, šiuo įstatymu buvo nustatyti įstatyminiai servitutai nekilnojamiems objektams, kuriuose šie įrenginiai buvo įrengti. Įstatymas nenumatė jokio žalos atlyginimo dėl servitutų nustatymo", - teigiama atsakyme redakcijai.

Aktualu smulkiesiems ūkininkams

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Raimundas Jovarauskas LŽ pripažino, kad P.Šontos keliama problema iš dalies yra aktuali. "Priimant naująjį Energetikos įstatymą, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas buvo pasiryžęs ūkininkams primesti nemažą dedamosios galios mokestį. Šį mokestį moka visos pramonės įmonės. Mes šį mokestį bandėme užginčyti: ūkininkai daug elektros energijos naudoja tik derliaus nuėmimo metu ir tik tie, kurie turi didžiulius grūdų džiovinimo ir laikymo sandėlius, tad visus metus mokėti mokestį, kai daugiau elektros energijos reikia tik kelis mėnesius, būtų buvęs ūkininkų apiplėšimas. Kadangi įstatymo projekto autoriai iš pradžių nesutiko dėl nuolaidų žemdirbiams, mes išsitraukėme savo ginklą, pasakėme: "Jei taip, mokėkite už mūsų laukuose stovinčius stulpus", - R.Jovarausko teigimu, tik taip buvo pasiektas kompromisas dėl dedamosios galios mokesčio.

Pasak LŪS vicepirmininko, dabar dedamosios galios mokestį moka tik tie ūkininkai arba žemės ūkio bendrovės, kurios turi daug elektros energijos vartojančius elektros prietaisus. "Jei ūkininkas naudoja nedaug elektros energijos ir nemoka dedamosios galios mokesčio, be abejo, jam aktuali jo laukuose stovinčių elektros stulpų problema. Jis patiria nuostolių, kurių energetikai nenori kompensuoti. Manyčiau, jei susiburtų daugiau tokių ūkininkų, Ūkininkų sąjunga, kaip tarpininkė, galėtų padėti šią problemą spręsti", - LŽ tikino LŪS vicepirmininkas R.Jovarauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"