TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ūkio ministras žada saulėtą pavasarį

2009 12 07 0:00
D.Kreivys: "Aiškiai sakome: dabartinė Ūkio ministerija, dabartinė Vyriausybė yra ne tokia kaip buvusios."
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Maždaug po metų žmonės turėtų pajusti ekonominės padėties gerėjimą, o tam tikrų prošvaisčių sulauks jau ateinančių metų pavasarį. Taip LŽ teigė ūkio ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, po artėjančios sunkios žiemos bus "saulėtas pavasaris".

Ministras mano, kad jį viešai puolančios žiniasklaidos nepasitenkinimą kelia jo kritiškas požiūris į "Leo LT" ir reformavimas tų sričių, kuriose iki šiol senais metodais tvarkėsi socialdemokratai.

- Ūkio ministerijos įvaizdis ilgą laiką buvo susijęs su sovietmetį menančios nomenklatūros valdžia. Prezidentas Algirdas Brazauskas nepatenkintas permainomis: anot jo, atsisakėte "gerų specialistų", tarp jų ir buvusio ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto. Kodėl atleidote A.Brazausko giriamus žmones?

- Iš tiesų dalis Ūkio ministerijos darbuotojų nesikeitė nuo vadinamojo Gosplano laikų. Tai buvo viena mažiausiai reformuotų ministerijų. Atėjus naujiems specialistams - moderniems žmonėms, kurių daugumą sudaro iš verslo pakviesti asmenys, taikantys naujos viešosios vadybos principus, pradėta siekti tikslų, kurių būtų buvę neįmanoma įgyvendinti su senąja komanda. Reikėjo amortizuoti ekonomikos krizės pasekmes ir kartu modernizuoti valstybę - pereiti iš menkos ir vidutinės pridėtinės vertės ekonomikos lygio į aukštesnį.

Todėl natūralu, kad mėginome optimizuoti ministerijos veiklą. Vadovavomės efektyvumo ir kompetentingumo kriterijais. Tie asmenys, kurie liko dirbti ministerijoje, liko pirmiausia todėl, kad yra kompetentingi. Jų kompetenciją įvertino net ne ministras ar viceministrai, o darbuotojų kolektyvas, surengęs tam tikrą vidaus atranką. Savo ruožtu ministerijoje dirbančių žmonių skaičius įvykdžius reformą sumažėjo nuo 263 iki 150.

- Bet A.Brazauskas ir jo bendraminčiai tvirtina, kad kaip tik atleidote kompetentingus darbuotojus. Tokių Jūsų darbo vertinimų girdėti ir tarp ekspertų, "energetikų".

- Simptomiškas yra A.Brazausko pasakymas, kad atleidinėjame gerus žmones, kurie net anglų kalbos šiek tiek pramoko. Šie žodžiai byloja, kaip kartais suvokiama buvusių Ūkio ministerijos darbuotojų kompetencija. Šiandien keliami visai kiti iššūkiai nei tais laikais, prie kurių jie buvo įpratę. Mums nereikia kurti sovietinės planinės ekonomikos. Dabar mūsų uždaviniai - inovacijos, eksportas, investicijos, efektyvus Europos Sąjungos paramos panaudojimas.

- Kodėl tada A.Brazausko giriamas A.Ignotas nebedirba? Ar buvo nepasirengęs minėtiems iššūkiams?

- Reikėtų klausti energetikos ministro, kodėl jis nepasikvietė A.Ignoto į savo komandą. A.Ignotas - tikrai ryškiai pastarąjį dešimtmetį spindėjusi asmenybė. Tik gal tas jo spindėjimas buvo ne toks, kokio reikia moderniai Lietuvos energetikai.

- Kalbate apie naujus vadybos principus. Kuo jie geresni? Vien tuo, kad yra naujoviški?

- Diegiame vieną moderniausių vadybos būdų, kuris taikomas tik pažangiose valstybėse - Skandinavijos šalyse, Naujojoje Zelandijoje. Tai projektinis funkcinis valdymas, garantuojantis, kad reikiami rezultatai bus pasiekti minimaliomis sąnaudomis. Kiekvienas žmogus kompiuterio ekrane matys, iki kada ir ką jis turi nuveikti. Bus aiški atsiskaitymo sistema. Projekto vadovas vertins kiekvieną asmenį. Mes norime, kad darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų.

- Ar šios naujovės neatbaidys nuo valstybės tarnybos tų, kurie sieja su ja bent jau didesnių socialinių garantijų viltis, juk daugelio tarnautojų algos nėra labai didelės?

- Reikėtų kalbėti apie valstybės tarnybos reformą. Esame sutarę su premjeru, kad Ūkio ministerijoje mėginsime įgyvendinti bandomąjį persitvarkymo projektą. Ateinančių metų pirmąjį pusmetį aptarsime jo rezultatus, matysime sistemos pranašumus ir trūkumus. Danijoje ši sistema veikia efektyviai. Kodėl ji negalėtų efektyviai veikti ir Lietuvoje? Žinoma, užmokestis valstybės tarnyboje neturėtų būti menkesnis, nei privatus verslas moka panašios kompetencijos darbuotojams. Kitaip valstybės tarnyboje turėsime arba nekompetentingus darbuotojus, arba tokius, kurie bus suinteresuoti tik "prisidurti" prie atlyginimo.

- Kodėl, Jūsų manymu, esate taip agresyviai puolamas dalies žiniasklaidos?

- Mano asmeniui tikrai skiriama daug dėmesio. Manau, vienos žiniasklaidos grupės puolimas yra politinis. Juk vykdoma ir ministerijos reforma, apie kurią dabar kalbėjome, ir viešųjų pirkimų reforma. Mūsų parengtas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų paketas padėjo gerokai praskaidrinti šią sritį. Kitąmet perimame Viešųjų pirkimų tarnybą. Jau šiandien aktyviai veikiame prieš pareigūnus ir institucijas, kurioms būdingas neskaidrus veikimas šioje srityje.

Opozicinė Socialdemokratų partija pamatė, kad jos sudaužytas "automobilis" - Lietuvos ekonomika - pradeda atsigauti. Po sunkios žiemos bus matyti saulėtas pavasaris. Baigiantis ateinantiems metams jau išvysime pirmus ekonomikos atsigavimo ženklus - žmonės juos turėtų pajusti. Vadinasi, opozicijai artėja tinkamas laikas mėginti perimti valdžią ir pasinaudoti mūsų geru įdirbiu.

- Jus kritikuojantys socialdemokratai atkreipia dėmesį į tai, kad bankrutavo verslo įmonė, kuriai vadovavote. Jų logika paprasta: kaip galite vadovauti valstybės ūkiui, jei nesusitvarkėte privataus verslo srityje?

- Galiu atsakyti tik tiek: kai buvau vadovas, nė viena mano bendrovė nebankrutavo. Ir jau nebesužinosime, kaip būtų susiklostę įmonės reikalai, jei būčiau likęs versle.

Esu vadovavęs daugybei įmonių - buvau ir valdybos pirmininkas, ir akcininkas. Vienoms bendrovėms sekėsi geriau, kitoms - prasčiau. Kai kurios jų dirba itin pelningai; kai kurioms sunkmetis labiau pakenkė. Prieš pradėdamas eiti ūkio ministro pareigas iš visų įmonių ir su jomis susijusių postų pasitraukiau, tiesiogiai į bendrovių veiklą nesikišau. Net neturėjau galimybių kištis.

Nesikratau atsakomybės. Buvau vienas vadovų, strategų. Reikėjo pakloti tvirtesnius strateginius pamatus ir geriau numatyti artėjančios krizės padarinius. Tačiau pakartosiu: iš tų bendrovių, kurioms teko vadovauti, vienos dirba ir laikosi geriau, kitos - prasčiau. Tai tik įrodo esminį faktą - ūkio ministras neproteguoja jokių įmonių. Iki šiol jums turbūt neteko girdėti, kad kuri nors buvusi ministro bendrovė bankrutuotų arba liktų be užsakymų? Anksčiau to nebūdavo. Mes aiškiai sakome: dabartinė Ūkio ministerija, dabartinė Vyriausybė yra ne tokia kaip buvusios. Ji skaidri, efektyviai dirbanti ir sąžininga.

- O kaip vertinate mąstymo logiką, kad jei įmonė bankrutavo, vadinasi, buvęs jos vadovas negali būti nei geras vadovas, nei geras politikas?

- Bankrotas - tai ne bendrovės išnykimas. Dažniausiai po bankroto įmonę perima kiti savininkai, pertvarko ją ir ši ima efektyviau dirbti. Antai mėsos sektoriuje nemaža dalis bankrotą patyrusių įmonių ir toliau sėkmingai dirba. Lietuvoje jis vis dar suvokiamas ne taip, kaip kitose Vakarų valstybėse. Verslūs žmonės turi mokėti klysti - sugebėti pargriuvę vėl atsistoti ir eiti.

- Kalbėjote apie nepasitenkinimą, kurį galėjo sukelti Jūsų įgyvendinamos reformos valstybės tarnybos ir politinių partijų lygiu. Tačiau per žiniasklaidą Jus puola ne partiniai politikai ir ne valstybės tarnautojai. Gal tai verslo grupės?

- Taip, Ūkio ministerija nepatinka toms verslo grupėms, kurios buvo įpratusios ministerijoje kojomis atidarinėti duris ir gauti viską, ko prisireikdavo, įskaitant viešinimo programas. Visa tai baigėsi. Joms kliūva, kad aktyviai pertvarkoma valstybės energetikos sistema. Svarbų vaidmenį, manau, suvaidino ir mano parašas po kreipimusi į Konkurencijos tarnybą dėl "VST" ir "Leo LT" veiklos.

- Neįtinkate tiems, kurie Lietuvoje vadinami "oligarchais"?

- Galima sakyti ir taip. Gerai žinome, kas sudaro lietuviškąją oligarchiją. Tas klanas natūraliai priešinasi mūsų vykdomoms reformoms, kontratakuoja, spaudžia. Patiriu tikrai nemenką asmeninį spaudimą. Kasdien skaitau straipsnius vienai grupei priklausančiuose leidiniuose, kuriuose šalia krislelio tiesos pilami kibirai purvo ir melo.

- Paminėjote klaną. Ar tai - energetikų klanas? "Elektrikai" ar "dujininkai"?

- Lietuvos oligarchija nėra vienalytė. Įtaką mėgina daryti ir "dujininkai", ir "elektrikai". Viena priežasčių, dėl kurių prieš mane pradėtas puolimas, kaip jau minėjau, yra mano kreipimasis į Konkurencijos tarnybą.

- Priminkite, kokia buvo jo esmė?

- Dėl galimos neteisėtos socialdemokratų Vyriausybės paramos "VP dešimtukui".

- Kaip vertinate Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) veiklą? Ar apskritai atliekamas šilumą tiekiančių įmonių auditas? Kodėl tenka dengti jų tikrus ar tariamus nuostolius vėl keliant šilumos kainą?

- Neigiamai vertinu tai, kad sunkmečiu žmonėms užkraunama papildoma našta. Šilumininkų įmonės tik paskelbė savo sprendimą, o VKEKK, tikiuosi, gerai atliks savo darbą - reaguos ir aiškinsis tuos dalykus.

- Sakėte, kad po sunkios žiemos mūsų laukia saulėtas pavasaris. Kaip ta saulė apšvies Lietuvos eksportą?

- Mūsų komanda sukūrė eksporto skatinimo priemonę, kuri vadinasi "Naujos galimybės", ir skyrė jai beveik 100 mln. litų. Šia priemone šalies verslas gana sėkmingai naudojasi: jau paskirta beveik 30 mln. litų, paraiškų gauta už 175 mln. litų. Iki Naujųjų metų planuojame visas numatytas lėšas paskirstyti. Mūsų komercijos atašė Maskvoje šiomis dienomis pažymėjo, jog ši programa veikia puikiai.

Be to, noriu atkreipti dėmesį, kad europinės lėšos, numatytos modernizavimui, taip pat pirmiausia skiriamos eksportuojančioms įmonėms. Eksportas - vienas pagrindinių kriterijų. Eksportuojančioms bendrovėms, be kita ko, skirtas 100 mln. litų kreditų portfelis.

Dirbame su kredito draudimo kompanijomis, kurios vienu metu jau buvo beužtrenkiančios duris. Ne tik pagerinome Lietuvos reitingą, bet ir pasiekėme, kad kiekviena įmonė būtų vertinama atskirai, atsižvelgiant į jos rodiklius. Nemažai daliai bendrovių atkurti palankesni kredito limitai. Tarp kitų eksporto paramos žingsnių - mūsų inicijuotas Eksporto kreditų draudimo įstatymas. Pagal jį eksportuojančios kompanijos dabar gali gauti papildomą draudimą su valstybės garantija.

- Teigiate, jog ministerijos įgyvendinamos programos padėjo išsaugoti 30 tūkst. darbo vietų. Gal galėtumėte patikslinti: kurios tai programos ir kuriuose sektoriuose išsaugotos darbo vietos?

- Ministerija savo programomis parėmė beveik 2 tūkst. įmonių. Vienas geriausių pavyzdžių - viešųjų pastatų renovavimas. Šiame sektoriuje sukurta arba išlaikyta daugiau kaip 10 tūkst. darbo vietų. Apie 500 įmonių pasinaudojo mokesčių atidėjimu - iš viso atidėta maždaug 83 mln. litų mokesčių. Apskaičiuokime, kiek jose dirba žmonių. 680 įmonių gavo kreditus. Joms kompensuojamos palūkanos, teikiamos garantijos; remiamas eksportas.

- Yra manančiųjų, kad Jūsų žiniasklaidos politiką, santykius su ja nemenkai lemia noras kontroliuoti ją - per mokesčius ir užsakymus, europines lėšas. Taip tildote kritikus?

- Ši Vyriausybė kaip tik mažiausiai stengiasi daryti įtakos žiniasklaidai. Galbūt todėl mus taip skaudžiai ir muša. Žiniasklaida yra verslas. Šiam verslui šiandien sunku. Gal net sunkiau negu kitoms verslo šakoms. Manau, europinės viešinimo programos turi būti prieinamos didesnei daliai žiniasklaidos priemonių.

Įvairios europiniais pinigais remiamos programos numato dalį lėšų skirti viešinimo tikslams. Mes norime, kad viešinimo rėmimas būtų skaidrus ir efektyvus. Iki šiol lėšos, mano manymu, ne visada buvo skiriamos efektyviai ir skaidriai.

- Tačiau jų skirstymas padeda skleistis valstybės galiai ir įtakai. Naudojatės tuo?

- Taip buvo iki šiol, o mes tą padėtį kaip tik bandome keisti. Valstybės galios ir piktnaudžiavimo ja veiksnys išnyksta, kai užtikrinamas skaidrumas ir atsiranda konkurencija.

- Esate sakęs, kad, užuot trumpinę krizės laikotarpiu darbo savaitę iki 4 dienų, turėtume įteisinti 6 darbo dienas, iš kurių vieną dieną būtų dirbama nemokamai. Kalbėjote rimtai ar juokavote?

- Žinoma, juokavau! Tik dalis žiniasklaidos tai pateikė kaip juokavimą, o dalis taip, kad susidarė klaidingas įspūdis, jog šnekėjau rimtai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"