TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ukraina: artėjama prie raudonos ribos

2015 02 04 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Trapios paliaubos Rytų Ukrainoje baigėsi - atsinaujino aršūs mūšiai, kasdien žūsta daugybė žmonių, teroristai atsitraukti neketina. Vakarams vangiai reaguojant į dramatiškai pablogėjusią padėtį, Lietuvos atstovai ragina Europą ieškoti stipresnių poveikio priemonių Rusijai ir kuo skubiau didinti paramą Ukrainai.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pažymėjo, kad Rytų Ukrainoje matomas aštrus situacijos pablogėjimas: teroristai mobilizuoja didesnes pajėgas, Rusija toliau tęsia paramą jiems, teikia sunkiąją ginkluotę. „Mažėja tikimybė, kad galima vykdyti Minsko susitarimus, nes teroristai bando užimti kuo daugiau teritorijų, ypač strateginį miestą Debalcevę, ir teigia, kad užimtos teritorijos turėtų būti įtrauktos į naują susitarimą dėl paliaubų. Tai iš principo nepriimtina“, - sakė jis.

L. Linkevičius pripažino, kad pastaruoju metu Vakaruose tapo dar sunkiau diskutuoti dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo. Anot jo, nors jau dabar šios šalies ekonomikos padėtis yra sudėtinga, kol kas nematyti, kad ji būtų pasirengusi keisti savo kursą. „Prisimenu, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kadaise pasakė, jog mūsų santykiai yra tokie, kad laukiama, kas pirmas sudvejos. Rusija eina va bank, griūvant ekonomikai ir pasitikėjimui tikisi, kad Europa susvyruos. Matyt, ne be pagrindo, nes visada atsirasdavo dvejojančiųjų mūsų taikomų priemonių tikslingumu. Esu įsitikinęs, kad mūsų nuosekli, tvirta laikysena vis dėlto padėtų viską pakeisti“, - kalbėjo ministras.

Būtina išsaugoti solidarumą

Seimo vicepirmininko, Europos reikalų komiteto (ERK) vadovo Gedimino Kirkilo nuomone, pastarojo meto įvykius Ukrainoje galima vadinti sunkiausia ir rimčiausia šio konflikto faze. Jis prognozavo, kad šis laikotarpis gali trukti gana ilgai. Anot G. Kirkilo, dabar svarbiausias dalykas - išsaugoti Europos Sąjungos (ES) narių solidarumą. “Tai ir stengiasi daryti Lietuva, ES Tarybai pirmininkaujanti Latvija ir kitos šalys”, - pabrėžė politikas.

Seimo ERK pirmininko pavaduotojo Andriaus Mazuronio teigimu, tikėtis, kad karas Rytų Ukrainoje greitai baigsis, o šalis atkurs teritorinį vientisumą, šiandien sudėtinga. Jo nuomone, Rusija siekia įšaldyti konfliktą, suformuoti darinį, panašų į Padniestrę Moldovoje, ir taip blokuoti Ukrainos sprendimus dėl europinės, euroatlantinės integracijos.

A. Mazuronio teigimu, dėl sankcijų Rusijai reikia dar griežtesnių sprendimų, didinant spaudimą jos bankiniam, finansiniam sektoriams. Būtina ir reikšmingesnė pagalba Ukrainai. „Reikia visokeriopos pagalbos. Karinės - įvairiomis techninėmis priemonėmis. Taip pat Ukrainai reikia bendros Vakarų pasaulio pozicijos, smerkiančios Rusijos veiksmus", - sakė jis.

Tragiška padėtis

Politologo Bernaro Ivanovo manymu, situacija Ukrainoje yra tragiška. “Kaip ir prognozuota, įvykiai rutuliojasi pagal juodžiausią scenarijų. Pavasarį, o gal ir anksčiau, karas gali įsiplieksti nauja jėga. Tik klausimas, kaip toli tas karas gali nueiti”, - LŽ sakė ekspertas.

Vienas dalykas, anot jo, yra aiškus - jei NATO vis dėlto imsis ryžtingų veiksmų gindama savo teritorijas, galima numanyti kilsiant analogišką konfrontaciją, kokia buvo 1949-aisiais Berlyne. “Vienintelis dalykas, kuris gali sustabdyti V. Putiną, - skaudžios karinės pasekmės. Jei Ukraina sugebės anai pusei pridaryti nepakeliamų nuostolių, V. Putino režimas tikrai žlugs”, - kalbėjo B. Ivanovas. Jo nuomone, dabar “visos vadžios yra Rusijos visuomenės rankose”, netrukus paaiškės, ar ji sugebės sulaikyti šalį nuo visiškos katastrofos.

Anot B. Ivanovo, ES šiuo metu beveik nieko daryti ir negali. Jo teigimu, šiandien Europai reikia ieškoti sąlyčio taškų, galinčių slopinti Ukrainos “konflikto ugnį”.

Siekia diskredituoti vyriausybę

Politologo Tomo Janeliūno nuomone, greičiausiai Rusija bent kurį laiką toliau naudosis visomis priemonėmis padėčiai Rytų Ukrainoje kaitinti, kad konfliktas politiškai ir ekonomiškai skandintų Ukrainos vyriausybę. „Man atrodo, kad Rusijai kaip tik to ir reikia - neišspręsto, neužbaigto, į vieną ar kitą pusę neperlaužto konflikto, kuris galėtų pakenkti Ukrainos vyriausybei ir galiausiai parodyti, kad Ukraina nepajėgi jo išspręsti. Kol Rusija kariniu požiūriu aktyviai rems separatistus, tol Ukraina bus nepajėgi iki galo išspręsti šio konflikto“, - pažymėjo jis.

Eksperto teigimu, Donecko separatistų lyderio pareiškimai, jog ketinama skelbti mobilizaciją, gali signalizuoti apie tai, kad ruošiamasi platesnio masto kariniams veiksmams. Tačiau mobilizacija būtų naudojama kaip pasiteisinimas, esą pagrindžiant, iš kur Rytų Ukrainoje padaugėjo karių, kurie iš tiesų gali atvykti iš Rusijos.

T. Janeliūnas mano, kad sakantieji, jog Rusija gali iškęsti ekonominius sunkumus ir jai sankcijos nėra gyvybiškai pavojingos, gali būti teisūs. „Aišku, ekonomiškai sankcijos daro žalą, bet jeigu bus manoma, kad šiuo metu yra svarbesnių uždavinių užsienio ar saugumo politikoje ir kad verta aukoti ekonominę gerovę dėl šių tikslų, rusai gali būti pasiryžę ir aktyvesnėms provokacijoms. Jeigu jie įtikins Vakarus, kad viskas yra gerai ir nereikia labiau spausti Rusijos, manau, jie toliau artės prie maksimalios raudonos ribos“, - aiškino jis.

Vakarų reakcija į situaciją Ukrainoje, pasak T. Janeliūno, kol kas yra minimali. Platesnio masto sankcijų Rusijai didžiosios Europos šalys nenori. Raudona linija, kurią peržengusi Rusija sulauktų didesnio spaudimo, būtų akivaizdus plataus masto Ukrainos pajėgų puolimas ir dideli ukrainiečių nuostoliai. Tada ES ir NATO būtų priverstos atitinkamai reaguoti.

Parengė rezoliucijos projektą

Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlo Seimui priimti rezoliuciją, kuria parlamentas įsipareigotų siekti, kad už atakas prieš civilius Ukrainoje atsakingi asmenys būtų teisiami Hagos tribunolo teisme dėl nusikaltimų žmoniškumui. „Tarptautinė bendruomenė privalo padaryti viską, kad atsakingieji už nusikaltimus žmogiškumui neliktų nenubausti“, - rašoma rezoliucijos dėl Volnovachos ir Mariupolio apšaudymo projekte.

Seimas įsipareigotų žengti žingsnius, kad būtų plečiamos sankcijos Rusijai. Projekte taip pat pabrėžiama, kad Rusijos tęsia dalies Ukrainos teritorijų okupaciją, vykdo agresiją ir remia terorizmą Ukrainoje, keldama didelę grėsmę regiono ir viso žemyno saugumui. Rezoliucija Europos Komisija ir valstybės narės būtų kviečiamos parengti plataus masto pagalbos, įskaitant karinę, Ukrainai planą. Dokumentu siūloma konstatuoti, kad Rytų Ukrainoje veikiančios ir Rusijos Federacijos remiamos vadinamosios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos yra nusikalstamos teroristinės organizacijos.

Būtina stabdyti

Buvusio Lietuvos ambasadoriaus Kijeve Petro Vaitiekūno teigimu, siekiant sustabdyti Rusiją ir neleisti išplisti konfliktui, Ukrainai būtina teikti pagalbą. „Turime pasiekti, kad Kremliaus organizuotas konfliktas neišplistų ir sustotų Ukrainoje. Turime stabdyti, padėti politiškai, ekonomiškai, specialistais, karinėmis priemonėmis - viskuo, kuo galime, kad Kremlius sustotų Ukrainoje ir konfliktas būtų izoliuotas“, - sakė jis.

Tokios pat nuomonės laikosi ir Europos Parlamento (EP) narys Gabrielius Landsbergis. EP Tarptautinės prekybos komitetas praėjusią savaitę jį paskyrė didžiausio istorijoje ES paramos paketo - 1,8 mlrd. eurų makrofinansinės paramos Ukrainai - rengėju. Nuo EP sprendimo priklausys, ar parama bus suteikta, kokiomis sąlygomis bei kada ji pasiektų Ukrainą. "Ukrainai būtina skubi ir didelė finansinė pagalba, nes šiandien ji kovoja ne tik už savo saugumą bei nepriklausomybę, bet ir už visos ES saugumą ir demokratines vertybes. Siūlysiu EP šią paramą suteikti ypatingos skubos tvarka, nors neabejoju, kad V. Putiną palaikantys europarlamentarai bandys vėl blokuoti šį sprendimą", - teigė G. Landsbergis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"