Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Ukrainos kariai pastatys kryžių lietuviškame Kryžių kalne

 
2017 04 17 10:00
Lietuvos šaulys ir karys Ramūnas Šerpetauskas (centre) su Ukrainos kariais, atvykusiais į reabilitaciją mūsų šalyje. Asmeninio albumo nuotraukos

Netrukus ant lietuviško Kryžių kalno iškils kryžius, skirtas žuvusiems Ukrainos didvyriams. Šią idėją sumanė Lietuvos šaulys ir karys Ramūnas Šerpatauskas, daugiau kaip dvejus metus besirūpinantis ukrainiečiais kariais, kurie po sužeidimų fronte atvyksta į reabilitaciją mūsų šalyje. Grupė tokių karių kartu statys šį kryžių. Vienas jų – Krymo totorius, po Krymo aneksijos pasitraukęs į Ukrainą ir kovojantis prieš Rusijos agresiją.

„Kitą savaitę po Velykų, balandžio 19 dieną, laukia atsakingas momentas, – pasakojo R. Šerpatauskas. – Kartu su šiuo metu reabilitaciją atliekančiais Ukrainos kariais vyksime į Kryžių kalną Šiaulių rajone. Ten pastatysime kryžių, skirtą didvyriams, žuvusiems už Ukrainos nepriklausomybę.“

Ant Kryžiaus yra užrašas dviem kalbomis „Už jūsų ir mūsų laisvę“.

Pasak lietuvio, kryžiaus pastatymas turi itin didelę reikšmę ne tik jam, bet ir ukrainiečiams. „Džiaugiuosi, kad pagaliau mano idėja bus įgyvendinta. Tai taps dar viena vieta, į kurią mes būtinai vyksime su kariais“, – teigė jis. Lietuvoje besigydančių Ukrainos gynėjų globėjas nuolat organizuoja jiems keiliones po mūsų kraštą, susitikimus, ekskursijas.

Svarbus psichologiškai

„Mintis įprasminti žuvusių Ukrainos didvyrių atminimą kilo dar 2014 metais, kai pradėjau rūpintis į Lietuvą gydymui ir reabilitacijai atvežtais sužeistais ukrainiečių kariais, bet vis nedrįsdavau šiuo sumanymu garsiai pasidalyti su kitais, – prisiminė druskininkietis R. Šerpatauskas. – Tačiau visai nesenai Ukrainos ambasadorius ponas Volodimyras Jacinkevskis pasiūlė nuvežti reabilitacijai atvykusius ukrainiečius karius į Kryžių kalną. Tai buvo tas momentas, kai nusprendžiau, kad pagaliau atėjo tinkamas laikas šiam projektui įgyvendinti ir aktyviai ėmiausi veiksmų.“

Prasidėjo konkretus darbas. Kryžių iš medžio padarė R. Šerpatausko kolega, Druskininkų šaulių kuopos šaulys, darbų mokytojas Almantas Trainavičius. Sumeistravo per keletą dienų.

Šiuo metu reabilitaciją Karių reabilitacijos centre Druskininkuose atlieka šeši ukrainiečių kariai. Vienas iš jų – Krymo totorius, po Krymo aneksijos pasitraukęs į Ukrainą ir stojęs į kovą prieš Rusijos agresiją. Visi kariai balandžio 19 dieną su R. Šerpatausku keliaus į Kryžių kalną. Ten kartu pastatys kryžių žuvusiems ukrainiečiams. Pašventins jį karo kapelionas majoras Virginijus Veilentas ir unitų kunigai. Dar dalyvaus Ukrainos ambasadorius, ukrainiečių bendruomenės Lietuvoje atstovai, Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono salvės grupė.

„Ukrainos kariams šio kryžiaus pastatymas – labai svarbus psichologinis momentas“, – pažymėjo lietuvis.

Iki karo buvo civiliai

R. Šerpatauskas pasakojo, kad kariai, kurie šiuo metu atvykę į reabilitaciją Druskininkuose, yra iš skirtingų Ukrainos padalinių. Vieni – kadriniai karininkai, kiti – eiliniai savanoriai, nuo pat pradžių stoję į kovą su Rusijos agresija Ukrainoje. Iki karo dauguma dirbo įprastus civilius darbus, bet prasidėjus priešiškiems veiksmams viską metė ir tapo šalies gynėjais.

Šiuo metu Lietuvoje besigydančių ukrainiečių karių sužeidimai daugiausia – šautiniai ir skeveldriniai, dar kontūzijos, taip pat įvairios stuburo ar sanarių ligos, patirtos arba išsivysčiusios dėl nepertraukiamai vilkint sunkias šarvo liemenes, nuo šalčio, drėgmės.

Pavargo nuo karo

R. Šerpatauską stebina tai, kad žiniasklaidai tapo nebeįdomu, kad darosi Ukrainoje. „Ten mūšiai vyksta kasdien, – pasakojo jis. – Kariai nuolat man siunčia informacijos ir video iš Širokino, Vodenoje ir kitų vietų, kuriose susirėmimai bei apšaudymai būna kiekvieną dieną.“

Kaip sakė lietuvis, ukrainiečiai jau pavargo nuo karo, netgi okupuotose teritorijose gyvenantiems žmonėms nebesvarbu kas ten bus – Rusijos kariai ir separatistai ar ukrainiečių pajėgos, rūpi, kad nebebūtų apšaudymų, mirčių ir taip toliau. Į Rusijos skleidžiamus mitus ukrainiečiai seniai nebekreipia dėmesio. Apibūdinimas banderovcas tapo populiariu ir vertu didžiuotis.

Trys variantai

„Kas bus toliau? Perspektyvos dvi – jėgos keliu atsiimti okupuotas teritorijas, galbūt netgi atviras konfliktas su Rusija ir sugražinta sienų kontrolė, – svarstė Lietuvos šaulys ir karys. – Tačiau visi puikiai supranta, kad tos teritorijos jau vargu ar taps lojalios Kijevui.“

Kaip antrą variantą R. Šerpatauskas minėjo politinį sprendimą ir valstybių vadovų sutarimą dėl paliaubų, kai Rusija išvestų karius, o Ukraina perimtų teritorijos kontrolę. „Tačiau tai yra lyg miražas, todėl sunkiai įsivaizduojamas“, – sakė jis. Labiausiai tikėtinu scenarijumi vadino trečią variantą – įšaldytą konfliktą.

„Labai sunku prognozuoti kuo viskas baigsis, – sakė R. Šerpatauskas. – Stebėdamas kai kuriuos procesus, drįsčiau teigti, kad konfliktas bus įšaldytas.“

Beveik pusantro šimto

Nuo 2014 spalio iki dabar lietuvis iš viso globojo beveik pusantro šimto ukrainiečių karių, atvykusių į mūsų šalį reabilitacijai.

R. Šerpatauskas yra Druskininkų šaulių kuopos vadas, o nuo vasario oficialiai pradėjo dirbti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centre. Tad šiuo metu ukrainiečių kariais jis rūpinasi jau oficialiai. Prieš tai Ilgą laiką ukrainiečius karius, kurie atvykdavo gydytis į Druskininkus, globojo savanoriškai, skirdamas jiems praktiškai visą savo laisvalaikį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"