TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ukrainos laukia 1990-ųjų Lietuvos dalia

2014 08 13 6:00
P. Vaitiekūnas Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos ambasadorius Kijeve Petras Vaitiekūnas sako, kad žiema Ukrainoje greičiausiai bus sunki, panaši į tą, kurią mūsų šalis išgyveno per blokadą prieš dvidešimt metų. Nepaisydami sunkumų, anot diplomato, ukrainiečiai demonstruoja tvirtybę ir supratingumą.

P. Vaitiekūnas pasakojo, kad Ukrainos sostinėje nutrauktas karšto vandens tiekimas. Rusijos „Gazprom“ užsukus dujas, pildomos požeminės saugyklos, mažinama pramonės gamyba, įvesti specialūs taupymo režimai, pereinama prie vietinių energijos išteklių – anglių, biokuro.

Vertindamas Ukrainos kariuomenės galimybes artimiausiu metu įveikti prorusiškus teroristus, P. Vaitiekūnas pažymėjo, kad situacija priklauso ir nuo tolesnių Rusijos veiksmų.

Pasiruošę apginti šalį

- Kasdien sulaukiame žinių iš Ukrainos, žinome, kad situacija ten vis dar labai nerimastinga. Kokios nuotaikos pačioje šalyje? Ar ukrainiečiai nepasiduoda pesimizmui?

- Kraštas dirba, įmonės funkcionuoja, transportas važinėja – viskas veikia. Jeigu atvyktumėte į Kijevą, iš pirmo žvilgsnio nesuprastumėte, kad kažkas vyksta. Jaunimas, kaip ir visur, linksminasi. Tačiau nuotaikos krašte yra pasikeitusios. Žmonės nusiteikę apginti savo šalį, laukia priešlaikinių Rados rinkimų ir tikisi pakeisti Ukrainą.

- Pastarosiomis dienomis Ukrainos kariuomenė pradėjo smarkiai spausti teroristus, ruošiamasi susigrąžinti prorusiškų separatistų tvirtoves Donecką, Luhanską. Ar jau galima kalbėti apie antiteroristinės operacijos proveržį?

- Vyksta nekonvencinis, nepaskelbtas, hibridinis Rusijos karas su Ukraina. Situacija priklauso nuo Rusijos veiksmų, jos prezidento Vladimiro Putino nusiteikimo. Jeigu jis jaučia atsakomybę už rusus, savo tautą, įvykių scenarijus bus vienas. Jeigu prezidentas išliks klaidingų idėjų, tokių kaip mitologinis imperializmas, sentikių civilizacijos kūrimas ir kursas į maksimalią Rusijos saviizoliaciją, nelaisvėje, scenarijus bus kitas.

- Kaip pačioje Ukrainoje vertinamos galimybės artimiausiu metu išspręsti konfliktą rytuose, sėkmingai pabaigti antiteroristinę operaciją?

- Taikai, kaip ir tango, reikia dviejų. Yra viską realistiškai vertinančių žmonių, jų yra valdžioje, visuomenėje, tarp analitikų. Tačiau yra ir tokių, kurie mano, kad viskas priklauso tik nuo jų pačių, esą viens du ir viską užbaigsime, o tada dar ir Krymo eisime atsiimti. Manau, kad tokie lūkesčiai gali būti nepagrįsti, jeigu bendras Ukrainos, Europos, apskritai Vakarų civilizacijos poveikis Rusijai, prezidentui V. Putinui bus nepakankamas.

- Kokia ukrainiečių nuomonė apie Krymą? Ar šalyje palaidotos viltys jį kada nors susigrąžinti?

- Žinoma, kad viltys nepalaidotos. Karas vyksta visais frontais. Ukrainos rytuose karas vyksta kaip antiteroristinė operacija. Jis vyksta ir dėl Krymo atsiėmimo. Tačiau karo formos skiriasi. Dėl Krymo daugiau pasitelkiami teisiniai, juridiniai argumentai, diplomatinės priemonės – tai, ką leidžia padaryti tarptautinė teisė. Manau, anksčiau ar vėliau okupacija baigsis ir Ukraina susigrąžins prarastą Krymą.

Pasityčiojimas iš sveiko proto

- Rusija prie Ukrainos sienos ir toliau telkia didžiules kariuomenės pajėgas. Ukrainiečių skaičiavimais, prie sienos gali būti apie 45 tūkst. rusų karių, daug karinės technikos. Kaip Ukrainoje vertinama ši informacija? Ko laukiama iš tokių Rusijos veiksmų?

- Tai vertinama kaip provokacija. Taip situaciją mato ir Vakarų šalys. Neatmetama invazijos, intervencijos galimybė, tolesnė destabilizacija, panaudojant įvairias hibridinio karo formas.

- Ar Rusijai įsiveržus į Ukrainą ukrainiečiai, kitaip nei Krymo atveju, gintųsi?

- Esu tikras, kad ukrainiečiai savo teritorijos, tėvynės neišduotų ir neatiduotų.

- Vakarų šalys griežtai įspėjo Rusiją nesiųsti „humanitarinės misijos“ į Ukrainą be šios šalies sutikimo. Vakar Maskva paskelbė pasiuntusi 280 sunkvežimių su humanitarine pagalba: grūdais, vaistais, miegmaišiais, ir tikino, kad kariškių šioje misijoje nėra. Ar Ukrainoje nesibaiminama „žalių žmogeliukų“ desanto, prisidengiant tokia pagalba?

- Tai klausimas Ukrainos atstovams. Galiu pasakyti tik savo asmeninę nuomonę, kad Rusijos humanitarinė misija yra pasityčiojimas iš sveiko proto. Agresija užsiimanti šalis negali siųsti humanitarinės misijos. Bet kokie Rusijos veiksmai Donbase yra hibridinio karo elementai, speciali operacija, kurios vienintelis tikslas – išprovokuoti ir destabilizuoti situaciją. Aišku, kad ir humanitarinės intervencijos išlieka intervencijomis.

- Suprantama, kad padėtis Donecke ir Luhanske yra siaubinga. Ar Ukrainai reikalinga humanitarinė pagalba?

- Pokalbiuose su Europos Sąjungos (ES) vadovais, valstybių lyderiais, JAV prezidentu Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad šalis pasirengusi priimti humanitarinę pagalbą. Ji gali būti atsiųsta ir priimta. Tačiau tai turi vykti pagal tarptautinės teisės taisykles ir griežtai šiuos veiksmus, kiekvieną žingsnį suderinus su Ukrainos valdžia.

Pagalba iš Lietuvos paprastai atkeliauja apeinant mūsų ambasadą. Tačiau žinome, kad tokia pagalba yra teikiama privačių asmenų, visuomeninių organizacijų iniciatyva.

Vien sankcijų negana

- JAV ir ES sugriežtino sankcijas Rusijai, tačiau šioji toliau prisideda prie konflikto Rytų Ukrainoje eskalavimo. Kaip Ukrainoje vertinamos sankcijos? Kokių dar žingsnių laukiama iš Vakarų šalių?

- Jau seniai laikas nuo sankcijų pereiti prie mūsų saugumą didinančių priemonių. Sankcijos yra perspėjimas Rusijai, kad ji padarė klaidą ir turi ją ištaisyti. Tačiau mes, Vakarų šalys, Europa, turėtume susirūpinti savo energetiniu, finansiniu saugumu, imtis priemonių, kad sankcijomis būtų siekiama protingų politinių tikslų, išmokstant kurti sudėtingas konstrukcijas, ne tik norint nubausti Rusiją už jos agresiją. Visų pirma siekti, kad Rusijos politinė sistema būtų skaidresnė, skaidresnis būtų politinių sprendimų priėmimo mechanizmas Kremliuje, kad jį būtų galima suprasti, kad būtų galima suintensyvinti prezidento V. Putino dialogą su Vakarais. Turėtume imtis specialių priemonių, kad neskaidrus Rusijos kapitalas vienodomis sąlygomis su skaidriais mūsų eurais ir doleriais necirkuliuotų Vakarų bankuose, finansinėse institucijose. Taip pat reikėtų įvesti kontrolę Rusijos ginklų judėjimui pasaulyje, nes galime atrasti kokį nors BUK`ą Kolumbijos džiunglėse narkotikų kartelio rankose. Jeigu sau keltume būtent politinius, mūsų saugumą didinančius tikslus, poveikis Rusijai, jos politikai, ekonomikai būtų kur kas didesnis.

- Ukrainos ekonominė situacija – sudėtinga, buvę jos vadovai ištuštino valstybės iždą. Kokia reali šalies ūkio būklė? Kaip bandoma ją pagerinti?

- Šiemet prognozuojamas bendrojo vidaus produkto (BVP) sumažėjimas, tačiau Ukrainos vadovybė imasi konkrečių veiksmų situacijai stabilizuoti. Visų pirma atlieka mokesčių reformą, imasi reikiamų žingsnių įgyvendinti asociacijos sutartį su ES.

Į valstybės iždą per pusę metų buvo surinkta daugiau mokesčių nei prie ankstesnės valdžios. Apskritai stengiamasi gerinti verslo klimatą, nes nuo verslo priklauso ekonominė padėtis ir krašto ateitis. Be abejo, be tarptautinių paskolų Ukraina taip pat neapsieis.

- Padėtis šalyje palietė visus ukrainiečius: pabrango komunalinės paslaugos, padidėjo nedarbas ir pan. Ukrainai nepavykus susitarti su „Gazprom“ dėl būsimo dujų tiekimo ir kainų, jų atsargos mažėja ir, ekspertų vertinimu, pasibaigs dar neprasidėjus žiemai. Ar gyventojai nenusivylė Maidano revoliucija?

- Jeigu tokių nuotaikų ir yra, tai jų – mažuma. Aišku, kad žiema bus sunki, galbūt panaši į tas, kurias Lietuva išgyveno prieš dvidešimt metų, 1991-1993 metais, kai gyvenome be šilto vandens, su vos vos šylančiais radiatoriais.

Ukraina imasi veiksmų situacijai suvaldyti. Pumpuojamos dujos į požemines saugyklas, mažinama pramonės gamyba, įvesti specialūs taupymo režimai. Kijevas jau yra be šilto vandens. Dalis taip gyvena jau beveik pusę metų, kita dalis neseniai pradėjo gyventi be šilto vandens. Naudojami vietiniai ištekliai: anglys, biokuras. Daug kur pereinama nuo dujų prie elektros. Taip pat veikia reversas iš ES šalių – būtent Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos – į Ukrainos dujų saugyklas.

Noriu tik pakartoti, kad žiemą bus nepatogumų. Tačiau žmonės supranta, kad Rusija užpuolė Ukrainą, vyksta karas. Ukrainoje stiprėja supratimas, kad šaliai pergalės maža, jog jai reikia sėkmės. Jeigu toks nusiteikimas bus atspindėtas ir politiniu lygmeniu, per naujus neeilinius Rados rinkimus, manau, Ukraina bus sėkminga valstybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"