TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ukrainos savanoris: nesitikėkite, kad narystė NATO jus išgelbės

2015 01 12 16:24
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Jeigu Rusijai pavyks įveikti Ukrainą, kitas taikinys bus Baltijos šalys, tačiau joms nereikėtų turėti vilčių, kad nuo agresijos apgins narystė NATO, sako buvęs Ukrainos savanorių bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dykyjus.

„Mes tai matome iš Rusijos propagandos. Baltijos šalys, deja, yra įtrauktos į vadinamąjį projektą „Russkij mir“ (Rusų pasaulis). (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas mato savo vizijose, kad kitos bus Baltijos šalys, jeigu jis įveiks Ukrainą. Nedėkite daug vilčių, kad buvimas NATO gali išgelbėti jus nuo tokių įvykių“, - pirmadienį per Lietuvos laisvės gynėjų susitikimą Vilniuje, parlamento rūmuose, sakė ukrainietis.

Už Lietuvos laisvę 1991 metais Vilniuje kovojęs, o dabar Ukrainoje kariaujantis J.Dykyjus tvirtino, kad jo šalis tokią klaidą jau padarė, kai patikėjo 1994 metų pažadu garantuoti teritorinį vientisumą.

„Mes buvome tokie naivūs, kad patikėjome Budapešto memorandumu, kai atsisakėme branduolinio ginklo, galvodami, kad bus užtikrinta taika, nepriklausomybė, sienų vientisumas. Puikiai matote, kaip mus „apgynė“, kai prasidėjo Rusijos agresija. Tas pats nutiks ir su Lietuva, jeigu nepasirūpinsite savo gynyba“, - tvirtino svečias.

1994 metų gruodžio 5 dieną memorandumą su Ukraina pasirašė Rusija, Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos. Šiuo dokumentu Ukraina atsisakė viso branduolinio arsenalo, likusio šalyje žlugus SSRS, mainais į garantijas dėl jos nepriklausomybės, suvereniteto ir sienų apsaugos.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nežiūrėtume į šį Rusijos ir Ukrainos karą kaip į svetimą karą. Jūs galite būti kita šalis“, - pabrėžė J.Dykyjus.

„1991 metais mes puikiai suvokėme, jeigu Sovietų Sąjunga sutriuškins Lietuvą, jokia kita respublika neturės šansų iškovoti laisvę. Dabar jeigu ši imperija nesulaužys savo dantų į Ukrainą, ji žengs toliau“, - įspėjo jis.

Ukrainietis ragino atidžiai stebėti Rusijos propagandą ir matyti jos siunčiamos ženklus.

„Mes rimtai nežiūrėjome į Rusijos propagandą, tiesiog juokėmės iš to, ką skleidė Maskva. Jeigu būsite dėmesingi, pastebėsite tam tikras žinias, kurios buvo būdingos Ukrainai prieš metus. Rusams dabar kuriamas baisių fašistų lietuvių įvaizdis, o pati Lietuva vaizduojama ne kaip savarankiška valstybė, o tam tikra Vakarų marionetė“, - pasakojo jis.

J.Dykyjaus tvirtinimu, toliau pagal agresoriaus principus sukuriamas nedidelis konfliktas, kuris parodomas taip, jog pati valstybė nesugeba jo išspręsti. Tokiu būdu propaganda pateisina jėgos įsikišimą į nacistinės šalies reikalus. Paskui sukuriamas „antinacistinis“ judėjimas, kurio nariai pradeda daryti savo tvarką - naudoti jėgą, užimti pastatus. Svečio teigimu, Kryme ir Donbase šis scenarijus įvykdytas visiškai,kituose prorusiškuose Ukrainos regionuose jo pavyko išvengti, nes tam pasipriešino visuomenė.

„Mums reikia būti pasirengusiems dar ne kartą parodyti jėgą ir vienybę ateityje. Negalvokite, kad tai yra tik valstybės ar kariuomenės reikalas, tai yra visos tautos reikalas“, - akcentavo J.Dykyjus.

Jis dėkojo Lietuvai, jos politikams, diplomatams ir atskiriems lietuviams už paramą jo šaliai kovojant su Rusijos agresija.

„Jeigu dabar Ukrainoje darytų užsienio politikų reitingą, be abejo, pirmą vietą užimtų prezidentė Dalia Grybauskaitė“, - teigė ukrainietis.

Jis taip pat sakė, kad Ukraina nepamirš Lietuvos atstovės Jungtinėse Tautose Raimondos Murmokaitės, kuri esą pirmoji pasaulyje tiesiai įvardijo, jog jo šalyje vyksta ne vidaus konfliktas, o Rusijos agresija prieš Ukrainą.

„Lietuvos ambasadorius, signataras Petras Vaitiekūnas Ukrainoje dažnai elgėsi ne kaip diplomatas, o kaip lietuvis, kovojantis už laisvę. Būdami Lietuvos ambasadoje, mes jautėmės kitaip nei kitų šalių atstovybėse, mes tiesiog jautėmės kaip namie“, - kalbėjo J.Dykyjus.

Šiomis dienomis Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"