TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ultimatumų kalbos Seimas klausytis nenusiteikęs

2015 06 04 6:00
V. Stundys. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kategoriški tariamai skriaudžiamų tautinių mažumų mokyklų gynėjų reikalavimai nerealūs, o Bažnyčios vėlimas į politikų intrigas prasilenkia su etika. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) inicijuotas protesto akcijas Seimo nariai aiškina artėjančiais rinkimais.

Mitingas, įspėjamasis streikas, peticija ir maldos bažnyčioje. Toks turiningas diskriminuojamomis pasijutusių tautinių mažumų mokyklų, pirmiausia – lenkiškų, gynėjų pastarųjų trijų dienų protesto žanrų repertuaras. Įspėjama, kad jis bus dar išplėstas, jei derybos su valdžia bus nerezultatyvios. Švietimo reikalus kuruojančių Seimo narių teigimu, protestuotojų skelbiami politiniai ultimatumai prieštarauja Konstitucijai, todėl juos patenkinti - nerealu. Kita vertus, sutinkama, kad padėti ieškoti kompromiso gali tik dialogas. Tačiau Seimo nariai laikosi vienos nuomonės dėl vakar rytą vienoje sostinės bažnyčių aukotų šv. Mišių už „lenkų švietimo Lietuvoje išlikimą ir plėtrą”, kuriose dalyvavo LLRA elitas, - sakralinė erdvė ne vieta politiniams šou.

Politikai manipuliuoja

Naujojo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininko “darbiečio” Raimundo Paliuko teigimu, prieš priimant abipusiškai naudingus sprendimus “pirmiausia reikia susėsti ir kalbėtis”. “Susitaria ir ne tokios nesutaikomos stovyklos, tai gal ir LLRA turėtų pagalvoti, padaryti nuolaidų. Negalima aklai eiti vis su tais pačiais reikalavimais. Piketai ir streikai - kelias į akligatvį”, - LŽ sakė komiteto vadovas.

ŠMKK nario konservatoriaus Valentino Stundžio manymu, tartis dėl pateiktų politinių ultimatumų būtų labai sudėtinga. “Pasirinkta keistoka ideologinė platforma. Akivaizdu, kad visi reikalavimai orientuoti į vieną – valstybėje turėti paralelinę gretutinę tautinių mažumų, arba šiuo atveju – lenkų tautinės mažumos, švietimo sistemą. Tai iš principo kertasi su Konstitucijos doktrina, požiūriu į Lietuvą kaip nedalomą vientisą valstybę”, - LŽ aiškino V. Stundys. Reikalavimais taip pat siekiama paneigti tai, “kur švietimo srityje pasistūmėta – į darnios pilietinės visuomenės kūrimą”. V. Stundys vylėsi, kad didžioji dalis lenkų tautybės žmonių puikiai suvokia, kad jų jausmais paprasčiausiai manipuliuojama. “Taip elgtis politikai neturėtų. Iš principo - tai visuomenės skaldymas, jis niekur neveda”, - teigė ŠMKK atstovas. Jis piktinosi, kad LLRA į “savo politinį šou” įtraukė ir Bažnyčią. “Tai nenormalu. Bažnyčia skirta ne politiniams mitingams rengti. Mano supratimu, peržengtos tam tikros etikos ribos”, - tvirtino konservatorius. Pasak R. Paliuko, pas mus Bažnyčia ir valstybė yra atskirtos, todėl toks politikų elgesys vertintinas dviprasmiškai.

Savivaldybės delsė

ŠMKK narys, buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius įsitikinęs, kad rengiamais protestais “LLRA duoda startą savo rinkimų kampanijai”. “Tai patvirtina ir sudėliotų reikalavimų nerealumas ir neadekvatumas. Daugiau nei aišku, kad švietimą ir mokyklas norima naudoti kaip įrankį siekiant politinių tikslų, o ne norint teigiamų kitakalbių ugdymo permainų”, - LŽ sakė Seimo narys. Pasak jo, pagrindinis pretekstas, į protestus sukvietęs daugiau žmonių – šiemet besibaigianti daugiau kaip 10 metų trukusi švietimo tinklo pertvarka. “Ji nėra nukreipta į tautines mažumas, reforma vyko visos Lietuvos mastu. Tačiau sostinės, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse tas procesas buvo atidėliojimas iki paskutinio momento, todėl dabar permainos kelia tokį pasipiktinimą”, - svarstė G. Steponavičius. Jis atkreipė dėmesį, kad pagal nustatytą tvarką tautinių mažumų gimnazijoms akredituotis yra lengiau nei lietuviškoms. “O lietuvių kalbos egzamino klausimas visiškai spekuliatyvus, nes palengvintas šio egzamino laikymas tautinių mažumų mokykloms išlieka iki 2019 metų”, - pažymėjo ŠMKK atstovas.

Kitas lygmuo

Seimo vicepirmininkas, LLRA frakcijos narys, dirbantis ŠMKK, Jaroslavas Narkevičius susidariusią situaciją apibūdino kaip "krizinę". Pasak jo, LLRA “savo politines galimybes” išnaudojo tiek priklausydama valdančiajai koalicijai, tiek iš jos pasitraukusi. J. Narkevičius apgailestavo, kad Seimas atmetė frakcijos pateiktas Švietimo įstatymo pataisas ir neslėpė neturįs daug vilčių, kad dėl reikalavimų pavyks susitarti. Vicepirmininkas tikino, kad į baigiamąjį reformos etapą “reikėtų žvelgti plačiau, ne vien aritmetiškai”. “Dvejus metus buvo diskutuojama, argumentuojama, įrodinėjama. Bet mūsų argumentai jau išseko. Be abejo, politiniu požiūriu mes palaikome bendruomenės reikalavimus, manome, kad jie - teisėti. Dabar situacija persikelia į kitą - protesto akcijų - lygmenį”, - LŽ aiškino J. Narkevičius. Jis pats sakė vakar pamaldose nedalyvavęs, tačiau nieko blogo čia nematąs. “Ir tikintis, ir netikintis žmogus, praradęs viltį, pagalbos prašo aukštesnės jėgos”, - tikino parlamentaras.

Vyriausybei, prie kurios pirmadienį buvo surengtas mitingas, įteiktoje peticijoje reikalaujama atidėti beveik dviejų dešimčių tautinių mažumų mokyklų struktūrinę reformą, šią Seimo sesiją priimti LLRA siūlytas Švietimo įstatymo pataisas, atsisakyti suvienodinto lietuvių kalbos egzamino, mokinio krepšelį minėtose mokyklose padidinti iki 50 procentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"