TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Unikalaus kanalo Lietuvai dar nereikia

2007 09 15 0:00
Autoriaus nuotrauka

Prieš 130 metų iškastas karaliaus Vilhelmo kanalas, palengvinęs laivybą tarp Nemuno ir Klaipėdos uosto, baigia užakti. Tačiau idėją paversti jį patraukliu rekreaciniu objektu vėl žadama gaivinti.

XIX amžiaus antrojoje pusėje iškastas 25,3 kilometro ilgio hidrotechninis įrenginys tiesioginę paskirtį prarado tarpukariu. Iki tol kanalu, kuriuo plaukiojo net garlaiviai, buvo rengiamos pramoginės iškylos.

Duotų naudos

Entuziastai nepraranda vilties Vilhelmo kanalą naudoti laivybai. Oponentų argumentus, esą to daryti nevalia, nes greta yra karinis poligonas, geriamuoju vandeniu Klaipėdą aprūpinanti vandenvietė ir nuostabaus grožio pelkė, laivų savininkai vadina atsikalbinėjimu.

"Jei čia pradėtų plaukti pramoginiai laivai, šalia kanalo esančios vietovės - Lankupiai, Dreverna - atsigautų, - LŽ teigė buriuotojas, vandens kelių ir mažųjų uostų ekspertas Kęstutis Oginskas. - Kanalo eksploatavimas būtų naudingas ir valstybei."

Vasarą K.Oginskas pats plaukė Vilhelmo kanalu. "Neabejoju, kad norinčiųjų keliauti šiuo vandens keliu tikrai užtektų", - įsitikinęs jis.

Kiti prioritetai

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) galimybę atnaujinti laivybą Vilhelmo kanalu neįtraukusi į prioritetinių darbų sąrašus. Pasak VVKD gamybos direktoriaus Mindaugo Šimkūno, prieš kelerius metus buvo pateikta siūlymų, kaip prikelti kanalą naujam gyvenimui. "Tačiau galimybės juo pasiekti Kuršių marias nėra. Mat ties Malkų įlanka per kanalą nutiesti net trys tiltai, komunikacijos, įrengti šliuzai. Atsižvelgdami į tai siūlėme kanalą su mariomis sujungti per Juodupę. Šis upelis į marias įteka per Kairių poligoną, - prisiminė M.Šimkūnas. - Svarstėme, kad prie sumanymo būtų galėjusi prisidėti Krašto apsaugos ministerija. Tačiau viskas baigėsi kalbomis net neapskaičiavus, kiek kainuotų šie darbai."

Anot M.Šimkūno, nieko konkretaus nepadaryta dar ir dėl to, kad vandens lygiui sureguliuoti tektų įrengti net du šliuzus bei pagilinti Kuršių marių dugną nuo rytinės jo dalies iki farvaterio.

Tiekia geriamąjį vandenį

Greta tos vietos, kur Vilhelmo kanalas įsilieja į Malkų įlanką, yra trečioji Klaipėdos vandenvietė. Čia pastatyti geriamojo vandens, kuris imamas iš kanalo, valymo, filtravimo įrenginiai.

Pasak vandenvietės vadovo Rimanto Rutkausko, jei laiveliai plauktų tik iki vandenvietės, niekam žalos nebūtų daroma. "Tačiau į Kuršių marias jie niekaip nepraplauktų, nes toje vietoje, kur nutiesti trys tiltai, yra sukalti poliai, sumontuoti specialūs įrenginiai, sklendės, neleidžiančios sūriam vandeniui patekti į kanalą. Ši vieta - griežto režimo sanitarinė zona. Čia draudžiama bet kokia ūkinė veikla, taip pat ir laivyba. Tad priplaukus iki mūsų vandenvietės katerį tektų ištraukti iš vandens ir iki marių gabenti sausumos keliais", - perspėjo R.Rutkauskas.

Klaipėdos apskrities strateginiame plane numatyta trečiąją vandenvietę iškelti į kitą vietą. "Tuomet vandenį imtume ne iš Vilhelmo kanalo, o iš Minijos, - sakė R.Rutkauskas. - Prieš kelerius metus buvome apskaičiavę, jog tokie darbai atsieitų apie 50 mln. litų. Akivaizdu, kad dabar įgyvendinti šį sumanymą kainuotų dar daugiau."

Svarbus poligonas

Greta kanalo nuo seno ėjo ir kelias. Tačiau dabar juo niekas, išskyrus kariškius ir miškininkus, nesinaudoja. Kartais rytinėje kanalo pusėje vingiuojančiu miško keliuku iš Klaipėdos į Dreverną važiuoja vienas kitas dviratininkas. Kitoje kanalo pusėje tuo metu aidi šūviai - poligone vyksta pratybos.

Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas prisiminė, kad 2004 metų gruodį Klaipėdos rajono savivaldybė išsiuntė raštus prezidentui, Seimui ir Vyriausybei dėl Kairių poligono teritorijos perdavimo valdyti savivaldybei patikėjimo teise rekreacijos ir turizmo poreikiams tenkinti, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Mat šioje vietoje dar sovietinės armijos įkurtas Kairių poligonas yra vienintelis toks Lietuvoje. Jame gali treniruotis sausumos, oro ir jūrų karinės pajėgos. Galimybė organizuoti tokias pratybas būtina siekiant vykdyti tarptautinius įsipareigojimus.

Pasak kariuomenės vado generolo majoro Valdo Tutkaus, ji negali atiduoti šios strateginės vietos. "Poligonas Kairiuose yra vienintelis jūrinis, tik čia galima šaudyti priešlėktuvinėmis raketomis. NATO planuose Kairių poligonas deklaruotas kaip teritorija, kurioje krizės atveju būtų perdislokuotos mūsų sąjungininkų pajėgos", - įrodinėjo generolas.

Tačiau meras V.Dačkauskas tikino per neformalius pokalbius su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku gavęs pritarimą greta kanalo nutiesti dviračių trasą, juolab kad ji nurodyta žemėlapiuose. "Tikimės, jog kitąmet šis pažadas bus įgyvendintas. Taip pat bus pakoreguota šaudykla, kad vykstant pratyboms nekiltų nė menkiausio pavojaus dviratininkams", - sakė meras.

Anot kariuomenės atstovų, dalis Kairių poligono teritorijos patenka į Kliošių kraštovaizdžio draustinį, paukščių apsaugai svarbią vietovę. Kairių poligone esama nemažai į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.

"Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad karinis poligonas ir karinio mokymo teritorija, kurioje ribojamas žmonių lankymasis, kaip tik užtikrina geresnę biologinės įvairovės apsaugą", - rašoma KAM viešųjų ryšių tarnybos atsakyme.

Ne paslaptis, jog sovietmečiu draustiniai ir rezervatai kaip tik ir buvo steigiami aplink slaptus, karinės paskirties objektus bei pasienio zonose. Dangstantis gamtosauga iš jų buvo vaikomi smalsuoliai ir atsitiktiniai priklydėliai. Nejaugi šias tradicijas perėmė ir Lietuvos kariuomenė?

Pažado netesėjo, bet nepamiršo

Seimo narys Eligijus Masiulis per rinkimų kampaniją žadėjo klaipėdiečiams pasiekti, kad jie turės galimybę nevaržomi ilsėtis dabartinio poligono teritorijoje. Tačiau per trejus metus politikui šio pažado tesėti nepavyko.

E.Masiulis LŽ tikino jo nepamiršęs ir šioje rudens sesijoje ketinąs vėl inicijuoti diskusijas dėl teritorijos panaudojimo rekreacinėms reikmėms. "Prašysiu Aplinkos komiteto sudaryti parlamentinę darbo grupę, kad ji išanalizuotų iš sovietų paveldėtų karinių poligonų naudojimo tikslingumą. Gal paaiškės, jog mums jų per daug?" - svarstė parlamentaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"