TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Unikali proga įtvirtinti savo įvaizdį

2013 02 18 6:00
R.Karoblio teigimu, derantis dėl ES biudžeto 2014-2020 metams Lietuvai pavyko pasiekti daug, bet neteko nieko aukoti. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai - geriausia galimybė darbais įtikinti Bendrijos lyderius, kad esame pajėgūs siekti sudėtingų susitarimų, žaisti pagal europines taisykles, ne tik imti, bet ir duoti. Tuo įsitikinęs Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ambasadorius Raimundas Karoblis.

Apie pirmininkavimą ES Tarybai, laukiančius iššūkius, Bendrijos finansinę paramą kalbamės su Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ambasadoriumi Raimundu Karobliu.

Pasiekėme daug

- ES šalių vadovai sutarė dėl Bendrijos biudžeto 2014-2020 metams. Lietuva išsiderėjo 44,5 mlrd. litų paramos - 4 mlrd. litų daugiau nei 2007-2013 metais. Kad ir kaip būtų, tai mažiau, nei iš pradžių norėjome. Kaip vertinate tokią derybų pabaigą?

- Tai kompromisas. ES derybos jautriausiais klausimais dažniausiai baigiasi kompromisu, kur siekiama kuo labiau atsižvelgti į visų valstybių narių interesus. Tokiais jautriausiais klausimais kaip derybos dėl pinigų taikomas principas - "visos šalys turi būti vienodai patenkintos kompromisu, o jei tai neįmanoma - vienodai nepatenkintos".

Tačiau Lietuva turėtų būti patenkinta. Ne tik dėl to, kad galėsime gauti daugiau pinigų, kai visas biudžetas mažinamas, bet ir dėl to, kad atsižvelgta į visus mūsų prioritetus, nors daug svertų neturėjome - juk, šiaip ar taip, esame tie, kurie daugiau gauna iš daugiamečio biudžeto, o ne į jį įmoka: už kiekvieną įmokėtą litą gauname penkis su puse.

Manau, kad pasiekta daugiausia, ką buvo įmanoma pasiekti, ar net daugiau. Derybos truko bemaž dvejus metus. Visuose įvairaus lygio susitikimuose kalbėjome, kad turime tris svarbiausius poreikius: sanglaudos fondų paramą, tiesiogines išmokas žemdirbiams ir Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymą. Visada siekėme, kad sanglaudai skiriamos ES lėšos nebūtų papildomai ribojamos skaičiuojant maksimalią galimą paramos sumą pagal bendrąjį vidaus produktą, kuris per krizę smarkiai smuko. Norėjome, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams būtų kuo artimesnės ES vidurkiui ir būtų sąžiningiau atsižvelgta į tai, kad Lietuvos ūkininkams tenka konkuruoti bendrojoje rinkoje. IAE uždaryti siekėme ne tik didesnės pinigų sumos, bet ir teisinio užtikrinimo, kad parama galės būti teikiama ir pasibaigus šiam daugiamečiam biudžetui, taigi po 2020-ųjų. Mums pavyko pasiekti visų trijų tikslų vienu metu, neteko nieko aukoti - o tai svarbus laimėjimas.

Taip, visiems sakėme, kad norime daugiau. Viena, "norėti daugiau niekas nedraudžia", kita, tai buvo pirminė pozicija - visą laiką aiškiai supratome, kad turėsime rasti kompromisų, kad sumos vis tiek turės būti mažesnės negu mūsų išdėstyti norai. Buvo svarbu argumentai ir pozicijų pagrįstumas - tam ir yra derybos.

Girdime žemdirbius, norėjusius didesnio tiesioginių išmokų augimo, ir šiuos norus suprantame. Tačiau prisiminkime, kad bendras biudžetas buvo sumažintas. Antra vertus, per 6 metus tiesioginių išmokų dydžiai Lietuvai išaugs ketvirtadaliu, o tai didžiulė suma. Na, tikrai nebūna, kad tokia dalimi sumos padidėtų per vieną naktį - svarbu matyti laipsnišką didėjimą ir tendenciją vienodinti išmokas visos ES mastu.

Dėl IAE uždarymo finansavimo - vos ne stebuklas, kad pavyko gauti dvigubai didesnę sumą negu pasiūlyta Europos Komisijos (EK), ypač turint galvoje neigiamą ES institucijų nuomonę apie šio projekto vykdymą.

Greta nacionalinių laimėjimų, žinoma, matome, kad siekdama taupyti ES ketina mažinti lėšas, skiriamas transporto ir energetikos projektams, kurie sujungtų kelias šalis. Tačiau transporto srityje Lietuva bet kuriuo atveju gali pretenduoti tik į vieno projekto - "Rail Baltica" - finansavimą, bet dėl jo reikalingas visų Baltijos šalių ir Lenkijos sutarimas. Sutarę ir pasiruošę vykdyti projektą lėšų gausime. Dėl energetikos - nors finansavimas mažėja, tačiau ir likusi suma leidžia finansuoti projektus. Kadangi esame "energetinė sala", yra nemažai galimybių, kad Lietuvai aktualių jungčių statyba būtų finansuojama iš ES biudžeto - jeigu mes tinkamai pasirengsime šiuos projektus vykdyti. Be to, didinamos lėšos programoms, skatinančioms tyrimus, inovacijas ir kitas priemones didinti ES konkurencingumą, ir nuo mūsų iniciatyvumo priklausys, kaip tuo pasinaudosime.

Reikia būtinai pabrėžti, kad sėkminga derybų tarp valstybių narių pabaiga dar ne viskas. Laukia derybos su Europos Parlamentu (EP), kuris turės pritarti šiam biudžetui. Nuo to, kaip pirmininkaujančiai Airijai pavyks sutarti EP, priklausys, kaip lėšos bus skirstomos nuo 2014 metų. Tai nemaža dalimi lems ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai šių metų antrąjį pusmetį dienotvarkę.

Kruopštus pasirengimas

- Antrąjį šių metų pusmetį Lietuva pirmininkaus ES Tarybai. Kaip atsakingoms mūsų šalies institucijoms sekasi tam ruoštis?

- Kasdien su tuo susidurdamas galiu patikinti, jog tikrai nėra tušti žodžiai, kad tokio išmėginimo Lietuvos valstybės tarnyba dar nėra turėjusi. Lietuva pirmininkaus ES Tarybai pirmą kartą, tad neturime tam tikros patirties ir institucinės atminties, į kurią galėtume atsiremti, bet nuo pat pradžių - o intensyviai rengtis pradėjome dar prieš kelerius metus - siekėme kompensuoti tai kruopščiu planavimu ir kiek įmanoma plačiau perimdami iki šiol pirmininkavusių šalių patirtį. Labai svarbu, kad pasirengimą pirmininkauti prioritetu laikė ir praėjusi Vyriausybė, ir dabartinė, taip pat visos Seimo partijos, tad turėjome aiškias gaires.

Daugelį kito pusmečio darbų dar pernai suplanavome ne tik dienomis, bet ir valandomis. Tad iki pirmininkavimo pradžios likusios maždaug 130 dienų jau yra finišo tiesioji, jei kalbėsime apie pasirengimą. Netrukus rengtis nebebus kada, reikės imtis pirmųjų pirmininkavimo uždavinių. Bet turėdamas puikią komandą iš visų Lietuvos ministerijų ir kitų institucijų - į Briuselį pirmininkavimui surinkti išties patyrę ir savo sritis išmanantys specialistai - esu tikras, kad pirmininkavimui būsime pasirengę.

- ES pirmininkausime pirmą kartą. Kaip Lietuva ir mūsų šalies galimybės vertinamos Briuselyje?

- Kiekviena pirmininkaujanti šalis yra unikali, bet kiekviena, jei tik laikosi bendrų taisyklių, gali tikėtis pirmininkavimo sėkmės. Nors ankstesnių pirmininkavimų patirtis, žinoma, būtų pravarti, sėkmei pasiekti visų pirma svarbu tai, kaip sugebėsime atlikti svarbiausią pirmininko darbą - vadovauti deryboms kaip sąžiningi tarpininkai. Daug rezultatų priklausys nuo konkrečių pirmininkų - ministrų, mūsų, ambasadorių, ir dešimčių ekspertų iš Lietuvos valdžios institucijų - pasirengimo, dalyko išmanymo ir gebėjimo rasti kompromisus. Šiam svarbiausiam uždaviniui - būti visiems vienodai teisingam - mažosios šalys Briuselyje kartais laikomos netgi tinkamesnės už didžiąsias, jos dažnai giriamos, nes sprendimus priima sparčiau ir yra pasirengusios lanksčiau atsižvelgti į visų interesus.

- Kokie didžiausi iššūkiai pirmininkavimo laikotarpiu laukia Lietuvos?

- Vienas didžiausių iššūkių yra suprasti, kad pirmininkaujanti šalis yra visų ES valstybių narių arbitrė, o ne savo interesų reiškėja. Svarbiausias uždavinys mums bus siekti valstybių narių kompromisų dėl siūlymų, kuriuos bus pateikusi EK, o tuos sprendimus, kur šalys kompromisų jau pasiekė, toliau derinti su EP. Žinoma, visada žinome, kokie yra Lietuvos nacionaliniai interesai, bet pirmininkavimo pusmetį pagrindinis tikslas bus rasti tokius sprendimus, kurie būtų priimtini visiems.

Be abejo, iššūkių matome įvairių. Pirmiausia, ar sugebėsime pasiekti tiek susitarimų, ar "neįstrigsime" daugybėje teisinių siūlymų, kurie šiuo metu jau pateikti. Vienas iššūkių - santykiai tarp ES institucijų. Sėkmingoms deryboms reikia visų besiderančių šalių konstruktyvumo. Pavyzdžiui, jei pirmininkaujanti Airija nepasiektų susitarimo su EP dėl būsimojo daugiamečio ES biudžeto, Lietuvos pirmininkavimas, galima sakyti, virstų krizės valdymo pirmininkavimu.

Pasaulis pilnas netikėtumų ir krizių - karinių, humanitarinių, ekologinių, epideminių ir kitokių. Joms kilus, net ir kruopščiausiai parengtus planus tektų keisti atsižvelgiant į naują situaciją. Galime pavadinti iššūkiu ir tai, kad pirmininkausime su viena mažiausių komandų tarp iki šiol pirmininkavusių šalių ir turėdami vieną iš mažesnių pirmininkavimo biudžetų - o darbų nuveikti turėsime net daugiau už kitus. Svarbiausia, kad būtume išmanūs ir jaustume Lietuvos institucijų bei visuomenės paramą.

Didžiulė investicija

- Kokia pirmininkavimo ES Tarybai reikšmė mūsų šaliai?

- Pirmininkavimas yra visų pirma pusmečio pareiga, tenkanti kiekvienai ES valstybei. Bet atlikdami šią pareigą mokame tik nedidelį atlygį visai Europos šeimai už tai, ką iš jos gauname mainais - daugiau kaip pusės amžiaus taiką, galimybę laisvai keliauti, verslui ir prekybai palankią vidaus rinką su bendrais standartais ir, žinoma, didelę bei vis didesnę pinigais išmatuojamą paramą. Be abejo, šią pareigą vadovauti deryboms dėl ES įstatymų kiekviena šalis gali išnaudoti ir savo pranašumams pabrėžti. Antai Lietuvai tai unikali proga įtvirtinti savo kaip patikimos ES narės įvaizdį. Vargu ar rastume geresnę galimybę darbais įtikinti svarbiausius ES lyderius ir sprendimų priėmėjus, kad esame tokie pat pajėgūs siekti sudėtingų susitarimų ir produktyviai elgtis pagal sudėtingas Europos šeimos taisykles. Turime parodyti Bendrijai, kad sugebame ne tik imti, bet ir duoti.

Pasirengimas pirmininkauti ir pirmininkavimas yra neprilygstamas mokymosi procesas. Greta daugelio formalių mokymų, kuriuos esame perėję ir aš, ir visi nuolatinės atstovybės diplomatai bei ekspertai, neįkainojama bus sukaupta neformali patirtis ir įgūdžiai suvaldyti skirtingus dešimčių valstybių narių interesus. Ši patirtis nedings paskutinę pirmininkavimo dieną - ji bus labai svarbi investicija gerinant Lietuvos valstybės tarnybos kokybę. Paprastai kalbant, turėsime kelis šimtus ugnį ir vandenį perėjusių valstybės tarnautojų, pripažįstamų visos ES lygiu. Tai didžiulė investicija.

Be to, nepamirškime, kad greta svarbiausio krūvio Briuselyje - beveik 40 ministrų susitikimų ir maždaug 1800 kitų posėdžių - apie 200 renginių vyks Vilniuje. Tad dešimtims tūkstančių atvyksiančių svečių - nuo valstybių vadovų iki nevyriausybinių organizacijų aktyvistų - tai bus unikali proga savo akimis pamatyti Lietuvą, susipažinti su jos kultūra, istorija, maistu ir, svarbiausia, žmonėmis.

- Per Lietuvos pirmininkavimą ES darbotvarkėje numatoma daugiau nei 500 klausimų, iš kurių 115 - prioritetiniai. Kokius svarbiausius galėtumėte išskirti?

- Lietuvai svarbiausi bus klausimai, kurie labiausiai prisidės prie šiuo metu pagrindinių ES politikos tikslų: finansinio stabilumo, augimo, darbo vietų kūrimo, taip pat, ir tai labai svarbu, didesnio ES konkurencingumo.

Konkretus prioritetinių klausimų sąrašas keisis iki pat Lietuvos pirmininkavimo pradžios - atidžiai stebime, kaip siekti pažangos dėl daugelio šių teisės aktų sekasi šiuo metu pirmininkaujantiems airiams, ir juos remiame. Bet žinome, kad Lietuvai teks vadovauti, tęsiant tokias itin svarbias derybas kaip bankų sąjungos steigimas bei stiprinimas ir ekonominės politikos visose valstybėse narėse koordinavimas. Per pirmininkavimą mūsų laukia ir kiti visai ES labai svarbūs teisės aktų rinkiniai: dėl vidaus rinkos gilinimo, finansinių paslaugų, jaunimo nedarbo problemų sprendimo, transporto, aplinkosaugos, taip pat tikriausiai dėl žemės ūkio bei žuvininkystės politikos reformos.

Lietuvai teks itin didelis uždavinys susiderėti dėl metinio ES biudžeto 2014 metams. Jei, kaip norime tikėti, EP pritars daugiamečiam ES biudžetui 2014-2020 metams, mūsų laukia sunkus darbas paversti šį politinį susitarimą maždaug 70 konkrečių teisės aktų dėl pinigų naudojimo. Kuo greičiau dėl jų susitarsime, tuo greičiau ims plaukti pinigai, o juk ir taip vėluojame. Jei nutiktų taip, kad EP daugiamečiam biudžetui nepritartų - mums tektų dar nepamatuota našta susiderėti dėl kitų metų ES biudžeto, neturint valstybių vadovų ir EP politinio susitarimo.

- Nustatyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai: energetika, Rytų partnerystė, Baltijos jūros regiono strategija, išorės sienų valdymas. Kodėl būtent tokie?

- Šiuos Lietuvos pirmininkavimo nacionalinius prioritetus nustatė Seimas. Kiekviena pirmininkaujanti šalis, nors turi visų pirma įgyvendinti esamą dienotvarkę, turi šiek tiek laisvės kelti klausimus, kurie, jos manymu, svarbūs visai Europai. Manau, galime sutikti, kad energetikos vidaus rinkos kūrimas, tinkami santykiai su Rytų kaimynėmis, siekiančiomis artėti prie ES, priemonės glaudesniam bendradarbiavimui aplink Baltiją, išmaniosios pasienio technologijos yra svarbios ne tik Lietuvai, bet ir visai ES. Tačiau tai yra sritys, kur, Lietuvos įstatymų leidėjų nuomone, mūsų šalis gali ypač daug prisidėti prie bendrų ES interesų.

Tačiau nepamirškime, kad prieš minėdamas nacionalinius prioritetus Seimas kaip prioritetą visų pirma paminėjo ir bendrą visos ES tikslą skatinti nuolatinį augimą, darbo vietų kūrimą bei finansinį stabilumą. Tai iš tiesų pačios svarbiausios ES dienotvarkės temos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"