TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Unikalų archyvą valdžia paliks ramybėje

2015 04 25 6:00
LLMA saugomi žinomų menininkų ir kultūros veikėjų asmeniniai archyvai. Alinos Ožič nuotrauka

Aktyvūs kultūros ir meno bendruomenės protestai dėl Lietuvos literatūros ir meno archyvo (LLMA) reorganizavimo buvo rezultatyvūs. Vyriausybė ketina atsisakyti biurokratiniais argumentais grįstos įstaigos pertvarkos.

Juodas audros debesis, nors ir ne pirmas, virš LLMA pakibo pernai vasarą, Vyriausybei pritarus valstybės archyvų reorganizacijai. Buvo numatyta LLMA, unikalų nacionalinio paveldo saugotoją, prijungti prie nedidelio su biurokratinių įstaigų ir bankų dokumentais dirbančio, sąlyčio taškų su kultūra neturinčio Lietuvos valstybės naujojo archyvo. Panaši lemtis LLMA buvo numatyta dar prieš aštuonerius metus. Tuomet archyvas iš sostinės centro buvo iškeltas į pakraštį. Dabar, kaip ir anuomet, reforma buvo argumentuojama kilniais siekiais tobulinti valstybės valdymą. Praktikoje tai reiškė tylų archyvo numarinimą.

Pernai liepą vos pasklidus žiniai apie LLMA iškilusį pavojų, Seimą, prezidentūrą, Vyriausybę, Kultūros ministeriją užplūdo kultūros ir meno organizacijų, pavienių meno žmonių raginimai neardyti šio archyvo. Vyriausybė sureagavo po devynių mėnesių. Kultūros ministerija parengė nutarimo projektą, kuriuo siūlo atsisakyti tolesnio LLMA reorganizavimo.

Taško nededa

Ilgametė LLMA direktorė Vida Šimėnaitė įsitikinusi, kad tik aktyvus visuomenės spaudimas ir pagalba padėjo sustabdyti numatytus reformos planus. “Šįkart ministerija į tai reagavo”, - LŽ sakė archyvo vadovė. Kartu ji neatmetė galimybės, kad ateityje gali kilti naujų reformatoriškų iniciatyvų. “Išgyvenome iki kito karto, “juodasis sąrašas” galioja. Matyt, mūsų nepamirš”, - optimizmu netryško V. Šimėnaitė. Kaip žinoma, Vyriausybė yra numačiusi mažinti iki 20 darbuotojų turinčių įstaigų skaičių. Tokių esama 78, iš jų – 10 archyvų. LLMA šiuo metu pluša 19 specialistų. “Jei visuomenė skiria mums dėmesio, gina, vadinasi, esame reikalingi. Kartu jaučiamės ir labai įsipareigoę”, - tvirtino V. Šimėnaitė.

Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis situaciją tikino vertinąs atsargiai, nes “tai susiję su tam tikrais politiniais asisprendimais”. “Kartais tiesiog reikia ieškoti galimo kompromiso. Tai dabartinis kompromisas ir yra – išimtis LLMA”, - LŽ sakė pašnekovas. Jis sutiko, kad pokyčiams iš dalies turėjo įtakos ir visuomenės spaudimas. “Visuomenė išsakė tai, kas jai aktualu. Bet jei jau ieškotume racionaliausių sprendimų archyvų srityje, reikėtų kalbėti ne tik apie vieną LLMA, o apie visą archyvų sistemą”, - teigė R. Kraujelis. Pasak jo, šiuo metu rengiamas dokumentų ir archyvų plėtros programos projektas, jame turėtų būti papildomai pasakyta, kaip toliau turėtų atrodyti šiuolaikinė archyvų sistema. Paklaustas, ar LLMA ateityje nebegrės reformos, R. Kraujelis sakė nenorįs būti blogas pranašas. Tačiau neatmetė galimybės, kad tai - dar ne istorijos pabaiga.

Pozicija aiški

Pasak Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) nario Valentino Stundžio, archyvų sistemos pertvarkos klausimus svarstė tiek praėjusios, tiek šios kadencijos parlamentarai. “Dėl LLMA komitetas pareiškė labai aiškią poziciją – archyvas turi išsaugoti savarankišką statusą”, - LŽ sakė Seimo narys. Jo teigimu, analogiškas ŠMKK požiūris ir dėl kitų archyvų – “nereikėtų naikinti juridinių asmenų statuso, neva optimizuojant pačią sistemą”. “Pagaliau, būtina suvokti, kad archyvai - viena iš labai svarbių atminties institucijų. Dėl to turi būti užtikrintas tas jų nepriklausomumas ir savarankiškumas. Man regis, Vyriausybė reagavo į tokią komiteto poziciją”, - teigė V. Stundys. ŠMKK narys įsitikinęs, kad formaliai, neatsižvelgiant į prigimtį bei savitumą, imti ir sujungti nedideles įstaigas – prasta mintis. Politikas mano, kad atsisakymas reformuoti LLMA – teisingas žingsnis.

Gausūs fondai

LLMA kaupia, tvarko ir saugo rašytojų, teatralų, muzikų, dailininkų ir kitų kūrėjų bei menotyrininkų, teatrologų, muzikologų, taip pat valstybinių kultūros ir meno įstaigų, kūrybinių sąjungų, draugijų, visuomeninių organizacijų dokumentus. Didžiąją dalį archyve saugomų dokumentų sudaro XX amžiaus meno ir kultūros įstaigų fondai bei asmenų - literatų, dailininkų, teatralų, muzikų, kultūros darbuotojų - archyvai. Taip pat saugomi net XV amžiaus pavieniai dokumentai (pvz., Kondratovičių giminės fondas), be to, archyvas nuolat papildomas jau XXI amžiaus sukurtais dabar veikiančių įstaigų ir kuriančių asmenų dokumentais.

LLMA saugomi tokių žinomų menininkų ir kultūros veikėjų kaip Donatas Banionis, Kazys Boruta, Juozas Budraitis, Vladas Drėma, Balys Dvarionas, Beatričė Grincevičiūtė, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Marcelijus Martinaitis, Kazimiera Kymantaitė, Justinas Marcinkevičius, Stasys Krasauskas, Vytautas Landsbergis, Icchokas Meras, Monika Mironaitė, Antanas Miškinis, Laimonas Noreika, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Aliodija Ruzgaitė, Rūta Staliliūnaitė, Algimantas Švėgžda, Tėvas Stanislovas (Mykolas Dobrovolskis), Juozas Tumas-Vaižgantas, Judita Vaičiūnaitė, Kazimieras Vasiliauskas ir dar daugelio kitų asmeniniai archyvai.

LLMA saugomi 772 fondai užima 2390 metrų lentynų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"