TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Universitetai neracionaliai naudoja lėšas

2007 05 25 0:00
Vilniaus universitetas neteisėtai pasirašė atliktų darbų aktus dėl bendrabučių langų pakeitimo darbų, kurie buvo neatlikti, bet rangovui už juos sumokėta.
LŽ archyvo nuotrauka

Valstybės kontrolė vertino studijų universitetuose organizavimą ir padarė išvadą, kad jiems stinga lėšų, o skirtosios naudojamos neracionaliai

Valstybės kontrolė (VK) nustatė, kad iš valstybės biudžeto studijoms organizuoti skiriama tik apie pusė universitetams reikalingų lėšų, kita vertus, jie neracionaliai panaudoja gautas lėšas: ne visada atsižvelgia į darbo rinkos reikalavimus ir pokyčius, rengia tokių specialybių studijas, kurioms neturi mokymo bazių, tinkamos kvalifikacijos pedagoginio ir mokslinio personalo, o kai kuriuose universitetuose dėstomose programose Studijų ir kokybės vertinimo centras rado esminių trūkumų.

Anot VK, neefektyviai ir neteisėtai valstybės biudžeto lėšomis ir patikėtu valstybės turtu disponuoja Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus universitetai, nes pernai sudarė sandorius, kurie neatitinka galiojančių teisės aktų.

Kliuvo dėl subnuomos

Anot auditorių, pavyzdžiui, Klaipėdos universitetas valdo 23,5 hektaro valstybinės žemės sklypą, kurio dalį užima mokomieji korpusai, o likusioji teritorija nenaudojama. Šiame sklype universitetas sudarė jungtinės veiklos sutartį su privačia investuotoja UAB "Baltisches Haus", kuri universiteto nuomojamame žemės sklype pastatė prekybos centrą ir auditorijų kompleksą universitetui. Dėl šio sklypo subnuomos teisėtumo vyksta teisminiai ginčai.

Sutinka iš dalies

Valstybės kontrolierių teigimu, Šiaulių universitetas savo vardu įregistravo Socialinių mokslų fakulteto pastatą, nors to nenumato galiojantys įstatymai. Kaip rašoma VK audito ataskaitoje, aukštoji mokykla pasirašydama žemės subnuomos ir pasaugos sutartis pažeidė teisės aktus, poilsio bazės teritorijoje savavališkai be leidimų statomi statiniai, turtas be universiteto raštiško sutikimo bei suderinimo yra naudojamas trečiųjų asmenų.

Šiaulių universiteto rektorius Vincas Laurutis sutinka su VK išvadomis dėl neefektyvaus turto - poilsio bazių - panaudojimo, nes, jo teigimu, gautos pajamos nepadengia bazių išlaikymo išlaidų. Tačiau, kaip pridūrė universiteto vadovas, išvados nėra itin tikslios, nes Lietuvoje įstatymų bazė nesubalansuota, todėl universiteto administracijos ir VK nuomonė dėl Socialinių mokslų fakulteto pastato įregistravimo universiteto vardu nesutampa.

Apkaltino nekorektiškumu

Anot auditorių, Vilniaus universitetas, vykdydamas 2003-2006 metų mokslo ir studijų įstaigų renovavimą, neteisėtai pasirašė atliktų darbų aktus dėl universiteto bendrabučių langų pakeitimo darbų, kurie buvo neatlikti, bet rangovui už juos sumokėta. "Taip, pažeidimas buvo, bet jį ištaisėme, todėl jo nebėra. Manau, kad išvada dėl neteisėto atliktų darbų akto pasirašymo į ataskaitą įtraukta nelabai korektiškai, nes pažeidimas buvo ištaisytas", - BNS teigė Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka. Jis pridūrė, jog iš esmės VK audito ataskaita yra labai naudinga, nes į ją įtrauktos išvados dėl studijų organizavimo ir kokybės.

Senos bėdos

Nepaisant neefektyvaus ir kartais neteisėto valstybės biudžeto lėšų ir valstybės turto panaudojimo universitetų finansavimas vis dėlto nevisavertis. Praėjusiais metais kiekvienam studentui teko po 5,42 tūkst. litų, arba pusantro karto daugiau negu prieš penkerius metus, tačiau tai sudaro tik apie pusę visų universitetams reikalingų lėšų.

Negaudami visaverčio finansavimo universitetai negali skirti pakankamai lėšų mokslui vystyti, darbuotojų kvalifikacijai kelti, mokslo ir studijų materialinei bazei gerinti. Apie 90 proc. visų universitetų pastatų reikia remontuoti, labai bloga daugelio bendrabučių būklė, pasenusi laboratorijų įranga.

Pagrindinė Lietuvos universitetų problema ta, kad nevykdomi ilgalaikiai specialistų poreikio tyrimai visos šalies mastu, nėra valstybinės institucijos, kuri šiuos tyrimus koordinuotų.

Ne visuose universitetuose sukurta efektyvi vidinė studijų vertinimo sistema, per mažai programų pateikiama išoriniam ir užsienio ekspertų vertinimui.

Daugelio studentų taip pat netenkina studijų programos, dėstytojų kompetencija, dėstymo metodika. Analizuodami aukštojo mokslo finansavimą auditoriai atkreipė dėmesį į tai, kad universitetai nepanaudoja visų galimybių užsidirbti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, įmonių ir valstybinių institucijų užsakymų. Kai kurie universitetai neefektyviai ir neteisėtai naudoja valstybės biudžeto lėšas ir disponuoja jiems patikėtu turtu. Auditorių nuomone, studijų finansavimo ir studentų kreditavimo sistema turėtų būti tobulinama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"