TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Universitetai pritrūko milijonų

2008 11 17 0:00
Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto direktorė G.Kvieskienė teigė, kad aukštosiose mokyklose tvyro sąmyšis.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Priėmus Aukštojo mokslo įstatymo pataisas dėl studijų įmokų atidėjimo pusmečiui, universitetai žlunga - jau trūksta lėšų dėstytojų atlyginimams mokėti, jų prašoma dirbti nemokamai. Vyriausybė, dalijusi pažadus išlaidas kompensuoti iš valstybės biudžeto, dabar siūlo universitetams skolintis patiems iš savęs.

Šalį krečiant finansų krizei daug diskusijų sukėlusios ir skubotai priimtos įstatymo pataisos universitetams atsieis brangiai. Spalio pabaigoje pamatę milijonines skyles aukštųjų mokyklų biudžetuose, jų administracijų darbuotojai suka galvas, kur gauti lėšų etatinių ir samdomų darbuotojų atlyginimams, kaip padengti kitas būtinąsias išlaidas.

Itin sunkiai besiverčiantys fakultetai svarsto galimybę mėnesį nemokėti darbuotojams atlyginimų arba išleisti juos nemokamų atostogų, taip pat peržiūrėti studijų programas, mažinti kanceliarines išlaidas, riboti metodines priemones.

Fakultetų padėtis ne vienoda.

Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto direktorė Giedrė Kvieskienė LŽ teigė, jog šiuo metu aukštosiose mokyklose tvyro sąmyšis. "Universitetai elgiasi pagal savo išgales. Vieni didina studijų mokestį, nors to daryti negalima, nes sutartys pasirašytos iki kitų metų. Kiti tariasi su studentais, kad šie pradėtų mokėti už studijas anksčiau. Neabejojama, kad Vyriausybės žadėtos lėšos aukštosioms mokykloms nebus grąžintos. Situacija nepalanki ir studentams, ir švietimo vadybininkams, ir ypač didesniems fakultetams", - pabrėžė ji.

G.Kvieskienės tikinimu, įvairių fakultetų padėtis nevienoda. Kai kuriuose jų jau grasinama darbuotojams, kad reikės išeiti nemokamų atostogų arba mėnesį dirbti nemokamai. "Neišvengiamai nukentės studijų kokybė, nes fakultetai turės galvoti, kaip taupyti - didinti studentų grupes, atsisakyti kursų, kuriuos renkasi nedaug studentų", - vardijo instituto direktorė.

Skolinsis iš savęs

Finansų ministerijos ryšių su visuomene specialistas Giedrius Šniukas LŽ teigė, kad pagal Vyriausybės nutarimą aukštosioms mokykloms suteikta galimybė pasiskolinti iki 16,7 mln. litų iš laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių. "Rengiant 2009 metų biudžeto projektą buvo atsižvelgta į tai, kad pagal pakeistas Aukštojo mokslo įstatymo nuostatas studijų įmoką studentai mokės po sesijos, ir aukštosios mokyklos pajamas už studijų įmokas gaus paaiškėjus sesijos rezultatams, o ne avansu. Todėl iš valstybės biudžeto aukštosioms mokykloms studijų procesui organizuoti numatyta papildomai skirti 7 mln. litų", - kalbėjo G.Šniukas.

Vilniaus universiteto (VU) administracijos reikalų prorektorius Aleksas Pikturna LŽ aiškino, kad norėdamas pasiskolinti valstybės biudžeto lėšų universitetas pirmiausia privalo turėti savų pinigų, kurie pervedami į nurodytą sąskaitą. "Tada jie apskaitomi kaip valstybės biudžeto lėšos, ir Finansų ministerija tuos pinigus grąžina. Finansų ministerija leidžia universitetui prašyti, kad būtų pervesta daugiau pinigų, nei jis yra uždirbęs. Tačiau su sąlyga, kad kitąmet iki kovo 30 dienos, kai tik universitetai uždirbs, Finansų ministerija tų pinigų neatiduos. Tai paprastas "biznis", kuris neduoda jokios naudos. Vadinasi, jei šiemet panaudosime tai, ką pagal planą metų pradžioje visada gaudavome, jau kitų metų pradžioje turėsime problemų dėl gerokai sumažėjusio biudžeto. Todėl stengiamės viską apkarpyti ir susispausti", - sakė A.Pikturna.

Kitąmet bus dar sunkiau

A.Pikturnos teigimu, iš studentų, kurie turi mokėti įmokas už mokslą, VU per pusmetį surinkdavo apie 3,8 mln. litų, tačiau turėdavo ir apie 4-5 mln. litų likutį, kurį perkeldavo į kitus metus. "Sąskaitoje pinigų lyg ir turime, tačiau mūsų universitete veikia decentralizuota sistema, dekanai patys administruoja paskirstytas lėšas. Labai sudėtinga sunkiau besiverčiančių Medicinos ir Filologijos fakultetų finansinė padėtis. Iš vienų turime skolinti kitiems. Jei kitąmet ta biudžeto eilutė bus tuščia, metų pradžia gali būti liūdna", - kalbėjo VU prorektorius. Anot jo, dalį pinigų manoma pasiskolinti.

VU Studijų direkcijos vadovė Jūratė Karaliūnaitė LŽ teigė, kad sunkumų kils ir atsiimant lėšas iš studijas baigusių studentų. "Studentai mokėdavo įmoką už semestrą, kurį pradeda studijuoti. Dabar turi mokėti pagal rezultatus. Vadinasi, vieno semestro įmoka prapuola. Kaip iš studento, studijavusio iki gruodžio mėnesio ir iškritusio savo ar ne savo noru, paimti pinigus? Lygiai tas pats ir su baigiančiaisiais studijas žiemą. Padėtis labai komplikuota", - apibendrino J.Karaliūnaitė.

Stengsis išlaikyti dėstytojus

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Studijų direkcijos vadovas Vytautas Plakys LŽ pasakojo, kad VGTU prarado apie 3 mln. litų. "Šiandien taupoma visose srityse ir mūsų universitete peržiūrimos visos programos, mažinamos jų apimtys. Tikimės, kad skolintis nereikės. Prieš Naujuosius metus nemokėsime išmokų, kurias tradiciškai mokėdavome iš sutaupyto fondo. Mažiau pirksime kanceliarinių prekių", - vardijo jis.

V.Plakio teigimu, VGTU administracija neramiai laukia ir sąskaitų už šildymą. "Dabartinis pabrangimas gerokai pakoreguos išlaidas, tad nors ir labai nesinori, galime būti priversti skolintis. Studijų įmokų sumažėjimas turės įtakos tiek aprūpinimui mokymo metodika, tiek patalpų remontui, šildymui, kitoms paslaugoms. Visur teks taupyti", - kalbėjo jis.

VGTU yra apie 30 proc. gerai ir labai gerai besimokančių studentų, kituose universitetuose - net daugiau. "Socialinių mokslų studentai gauna geresnius balus, technologinių - prastesnius. Tai ir "nunešė" mums tuos milijonus", - skundėsi V.Plakys. Pasak jo, VGTU stengsis išsaugoti dėstytojus, nes džiaugiamasi, kad jie sutinka dirbti už palyginti mažus atlyginimus.

Už darbo valandą antraeiles pareigas aukštosiose mokyklose einantys lektoriai paprastai gauna vos 27 litus, pagrindiniai lektoriai - apie 30 litų, docentai - apie 50 litų, profesoriams mokama apie 70 litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"