TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Universitetų profsąjungos neatlyžta

2008 12 19 0:00

Dėstytojų nepasitenkinimas savo darbo sąlygomis didėja. Reikalaudami didesnio finansavimo aukštųjų mokyklų darbuotojai vakar pradėjo tris dienas truksiantį piketų maratoną.

Vakar būrys aukštųjų mokyklų darbuotojų prie Vyriausybės rūmų surengė poros valandų piketą. Jie dar kartą priminė naujajai valdžiai ankstesnės Vyriausybės įsipareigojimus dėstytojų atlyginimus kitąmet didinti 20 procentų. "Valdžia nepradeda nei derybų, nei socialinio dialogo, todėl reikia imtis priemonių, kad galų gale būtume išgirsti", - pabrėžė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Asta Lapinskienė.

Ji priminė, kad senoji Vyriausybė nuo kitų metų žadėjo dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus didinti penktadaliu ir tam biudžete buvo numačiusi apie 100 mln. litų. "Dabartinė valdžia nusprendė, kad algos visose aukštosiose mokyklose didės tik 5,6 proc., nors mūsų atlyginimų vidurkis - 1,8 tūkst. litų - ir taip yra mažesnis už vidutinį darbo užmokestį", - teigė A.Lapinskienė.

Profsąjungų susivienijimo pirmininkę labiausiai piktina, kad valdžia esą nepaiso Konstitucinio Teismo nutarimo. "Teismas buvo pasakęs, kad valstybės finansuojamos vietos turi būti visiškai apmokamos, o dabar skiriama 48 proc. reikalingų lėšų", - sakė ji. A.Lapinskienė nesutinka, kad visiems aplink taupant didesnių algų galėtų palaukti ir dėstytojai bei aukštosiose mokyklose dirbantis aptarnaujantis personalas.

Rytoj ir pirmadienį piketuoti prie Vyriausybės atvyks kiti universitetų atstovai. Keldami minėtus reikalavimus aukštųjų mokyklų darbuotojai spalio pradžioje jau buvo surengę įspėjamąjį streiką. "Dabar ruošiamės ilgalaikiam streikui - ir labai intensyviai", - užsiminė A.Lapinskienė.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Boguslavas Gruževskis LŽ sakė, kad pats būtų mielai atėjęs į V.Kudirkos aikštę palaikyti piketuojančių kolegų. "Nepasakyčiau, kad mano alga yra labai maža, nes turiu docento vardą ir priklausau geriau uždirbančiųjų grupei. Bet kitų aukštųjų mokyklų darbuotojų atlyginimai sudaro apie tūkstantį litų, nors jie taip pat dirba viršvalandžius. Jų negalima taip atskirti, negalima kurti įtampos sistemos viduje", - pabrėžė B.Gruževskis. Jo manymu, Lietuvoje nedovanotinai sumenkintas ne tik aptarnaujančio personalo, bet ir pačių dėstytojų vaidmuo bei vertė. Pasak B.Gruževskio, geriausia išeitis didinant jų darbo užmokestį - mažinti aukštųjų mokyklų skaičių ir koncentruoti lėšas.

Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Radžvilas LŽ taip pat yra sakęs, jog šiandien kalbėti vien apie atlyginimus ir studijų finansavimą nebeužtenka. "Aukštojo mokslo krizės negalima laikyti vien finansine - būtinos apgalvotos ir ryžtingos reformos", - teigė jis.

Gerindama aukštųjų mokyklų ir jų darbuotojų sąlygas, Vyriausybė ketina joms suteikti autonomiją, remti universitetų jungimąsi ir uždarymą, skatinti konkurenciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"