TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Universitetui tremtyje – skaudūs kaltinimai

2015 01 28 6:00
2014-ųjų pirmąjį pusmetį EHU vadovybė, teisindamasi šios aukštosios mokyklos administracijos reforma, nebepratęsė nemažos dalies dėstytojų sutarčių. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pirmasis Baltarusijos prezidentas, opozicijos lyderis Stanislavas Šuškevičius kreipėsi į Lietuvos politikus, prašydamas spręsti krizinę situaciją iš Baltarusijos išguito Europos humanitarinio universiteto, radusio prieglobstį mūsų šalyje, vadovybėje, kuri esą verčia šią įstaigą Rusijos penktąja kolona. Universiteto vadovas savo ruožtu tikina, kad Baltarusijos opozicija tokiu būdu maskuoja savo neveiklumą.

„Baltarusiškasis Europos humanitarinis universitetas (EHU) – vienintelis Europoje universitetas tremtyje, padedamas ir remiamas Lietuvos, - neturi virsti prorusiška penktąja kolona. Šiandien universiteto bendruomenė renka rektorių, bet nebegali išrinkti tokio, kuris grąžintų EHU į pagrindinį kelią – baltarusiškąjį europiniame kontekste. Buvęs rektorius Anatolijus Mikhailovas jau susikūrė unikalų postą – universiteto prezidento. Jį užėmęs įsitvirtino šios aukštosios mokyklos autoritarinio valdymo viršūnėje. Kandidatai į rektoriaus postą, kurie gali būti išrinkti neskaidriu būdu, bus tik statytiniai. Taip EHU įtvirtinamos sąlygos ilgalaikiam antibaltarusiškumui, antidemokratiškumui ir iš esmės antieuropietiškumui“, - viešame laiške Lietuvos politikams rašo S. Šuškevičius.

EHU prezidentas A. Mikhailovas savo ruožtu negaili kritikos Baltarusijos opozicijai, kuri esanti susiskaldžiusi, bejėgė ir nesugebanti pateikti racionalių siūlymų, kaip reformuoti šalį. „Kur kas lengviau kaltinti kitus neegzistuojančiomis nuodėmėmis ir siūlyti daryti tai, ką patys ir daugybė kitų galėjo padaryti, bet nepadarė tinkamu laiku. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvo galimybė įkurti dešimtis universitetų įvairiam skoniui, bet kažin kodėl ta galimybe nepasinaudojo tie, kurie dabar linkę mokyti kitus“, - nurodė jis LŽ.

Stanislavas Šuškevičius/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Prašo atšaukti rinkimus

Panašius nuogąstavimus, kaip ir S. Šuškevičius, dėl užsitęsusios krizės EHU, kurios priežastimi įvardijamas akademinės savivaldos sunaikinimas bei uždaros autoritarinės administracinės sistemos sukūrimas, ir naujojo rektoriaus rinkimų išsako viešą laišką išplatinę beveik 50 Baltarusijos mokslo, meno, visuomenės veikėjų, tarp jų – žmogaus teisių gynėjas Alesius Beliackis, rašytoja Svetlana Aleksijevič, istorikas Vladimiras Orlovas, Baltarusijos Helsinkio komiteto pirmininkas Olegas Gulakas, laikraščio „Naujoji banga“ redaktorė Svetlana Kalinkina ir kiti.

„Esame įsitikinę, kad universiteto autonomija yra neginčijama vertybė ir vienas pagrindinių europinės aukštojo mokslo erdvės principų. Bet tai nereiškia, jog proceso negali kontroliuoti visuomenė, akademinė bendruomenė, rėmėjai, politiniai partneriai ir kiti globėjai, kurie prisiėmė atsakomybę už šį projektą. Kreipiamės į jus, prašydami panaudoti visą jūsų autoritetą ir nukreipti EHU rektoriaus rinkimus tarptautinius standartus atitinkančia kryptimi“, - teigia Baltarusijos intelektualai.

Konkursą naujojo rektoriaus, pakeisiančio pastaruosius 22 metus šias pareigas ėjusį vieną iš EHU kūrėjų A. Mikhailovą, pareigoms eiti Baltarusijos universitetas tremtyje paskelbė praėjusių metų rudenį. Kaip žinoma, 1992 metais Baltarusijoje įsteigto EHU veikla režimo buvo nutraukta 2004-aisiais, o 2005 metais, padedant Europos Sąjungai, atnaujinta Vilniuje.

Pasigedo baltarusiškumo

Kaip rašoma EHU tinklalapyje, naujasis aukštosios mokyklos rektorius turėtų būti paskelbtas jau netrukus. Ligšiolinis EHU vadovas A. Mikhailovas, nors ir dalyvauja naujojo aukštosios mokyklos rektoriaus rinkimuose, dėl savo padėties gali būti ramus: 2014-ųjų spalį jis tapo EHU prezidentu. Dar anksčiau – 2014-ųjų pirmąjį pusmetį – EHU vadovybė, teisindamasi šios aukštosios mokyklos administracijos reforma, nebepratęsė nemažos dalies dėstytojų sutarčių. EHU darbuotojams atstovaujančios Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irina Judina tuo metu teigė, jog nemažai atleistų dėstytojų buvo Baltarusijos piliečiai.

Praėjusių metų birželį viešą protestą prieš administracijos vykdomą pertvarką surengę EHU dėstytojai tikino, kad norima atsikratyti profesūros iš Baltarusijos, nes taip esą rengiamas kelias A. Mikhailovui ar jam artimam asmeniui į naujo rektoriaus postą, ir nušalinti potencialius konkurentus.

Buvęs pirmasis nepriklausomos Baltarusijos vadovas S. Šuškevičius įsitikinęs, kad po represijų tremtyje veiklą atnaujinusi aukštoji mokykla neišlaiko baltarusiškojo indentiteto puoselėjimo europiniame kontekste egzamino. „Iš universiteto pamažu buvo išguiti dėstytojai, koncentravęsi į dėstymą ir mokslinius tyrimus baltarusiškąja kryptimi, specialistų ateities demokratiškai Baltarusijai ugdymą. „Baltarusiškumas“ jau priešpriešinamas „europietiškumui“, pamirštama, kad nuo pat pradžių EHU buvo politinis švietimo projektas, kuriame europietiškumas – tai standartai ir vertybės, o baltarusiškumas – strateginis lavinimo tikslas. Galų gale viskas išvirto į akademinio proceso rusifikaciją, o ateityje tai gresia persiorientavimu į Rusijos studentų, turinčių daugiau finansinių galimybių susimokėti už mokslą EHU nei Baltarusijos jaunimas, poreikių tenkinimą“, - apgailestavo jis.

Gintautas Mažeikis/forumas.tiputeorija.lt nuotrauka

Pokyčiai tolina nuo tikslo

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, anksčiau bendradarbiavęs su EHU, neslepia girdėjęs, kad ši aukštoji mokykla pirmiausia kritikuojama dėl esą įsigalinčio autoritarizmo, menkų ryšių su Baltarusijos „švelniąja“ opozicija, ieškančia galimybių veikti dabar egzistuojančioje tos šalies politinėje sistemoje, taip pat dėl nevykdomos pagrindinės misijos – baltarusiškumo puoselėjimo.

„Prisiminkime: į Vilnių su EHU išvažiavo tie intelektualai, kurie nesutiko su autoritariniu Aleksandro Lukašenkos režimu. Jie išsivežė labai gražias vizijas – plėtoti demokratinį dialogą su įvairiomis opozicinėmis jėgomis ir bendradarbiauti su Lietuvos visuomene. Tačiau EHU susidūrė su labai dideliu iššūkiu – niekaip negalėjo lengvai priimti mūsų šalies mokslo politikos, todėl kilo įtampa samdant darbuotojus Lietuvoje. Kitas dalykas - kadangi A. Lukašenka šiuo metu Baltarusijos mokyklose po truputį pradėjo diegti baltarusių kalbą, o EHU kuriam laikui užsižaidė su Maskvos ir Sankt Peterburgo intelektualais, kurių dalis anaiptol nebuvo opozicijoje Vladimiro Putino režimui, universitetas galų gale tarsi liko be pagrindinio tikslinio orientyro. Tai ypač išryškėjo, kai iš jo pasitraukė tokie žymūs mokslininkai kaip Andrejus Lavruchinas, Olga Šparaga ir kiti, protestuodami prieš, jų teigimu, autoritarinius valdymo principus“, - nurodė profesorius.

G. Mažeikio manymu, tokioje situacijoje atsidūrusio ankstesnio EHU vadovo A. Mikhailovo sprendimas trauktis iš posto ir skelbti naujo rektoriaus rinkimus vargu ar padės atkurti pagrindinę šios aukštosios mokyklos steigimo idėją – baltarusiškumo puoselėjimą.

„EHU rektoriaus rinkimai rengiami lietuviškoje komunikacijos terpėje: tarp žmonių, kurie liko EHU ir yra daugiau ar mažiau susiję su Lietuva, o ne bendroje Baltarusijos opozicijos komunikacinėje erdvėje. Kitaip tariant, EHU vis labiau linksta būti tarptautiniu lietuvišku, gal net orientuotu į Rusijos ar Ukrainos demokratines jėgas, universitetu, bet anaiptol ne baltarusišku. Savo idėją ir viziją – laisvinti Baltarusiją iš autoritarinio režimo ir skleisti atvirą mokslą bei demokratinę dvasią – iš dalies jis yra praradęs. Galbūt naujojo rektoriaus rinkimai tai galėtų pataisyti, tačiau dėl to esu pesimistas. Greičiau šitas universitetas gali dar labiau atitolti nuo savo pirminės idėjos būti Baltarusijos humanitariniu universitetu Lietuvoje“, - pažymėjo mokslininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"