TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Uostą spaudžia komerciniai centrai

2006 05 10 0:00
Vizijos, kaip turėtų atrodyti istorinis Vitės kvartalas, Klaipėda iki šiol neturi.
Autorės nuotrauka

Didelės nekilnojamojo turto kainos Klaipėdoje paskatino istorinio Vitės kvartalo sklypų savininkus statyti daugiaaukščius verslo kompleksus sanitarinėje uosto zonoje

Netrukus planuojamas tvirtinti bendrasis miesto planas nenumato statybos apribojimų Klaipėdos istoriniame Vitės kvartale, išskyrus pastatų aukščio reikalavimą. Tačiau ir 30 metrų riba nevaržys sklypų savininkų ketinimų griauti istorines tradicijas ir darkyti miesto veidą stiklinėmis dėžėmis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas yra miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto narys. Jis prieš dvejus metus uostamiesčio merui Rimantui Taraškevičiui pateikė siūlymą neformuoti naujų sklypų ir užstatymų Uosto ir Naujosios Uosto gatvių pusėje bent artimiausius 5 metus, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

Susirūpinęs dėl Vitėje prasidėjusių statybų buvęs ilgametis Prekybos uosto direktorius Solomonas Kvaša neseniai apskambino buvusius kolegas ir LŽ sakė nesuprantąs, kas vyksta mieste.

Tarėsi dėl 40 milijonų

Kaip turėtų atrodyti Vitės kvartalas - teritorija šalia Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) palei Naująją Uosto gatvę, kuri kažkada Prekybos uosto lėšomis buvo nutiesta nugriovus senus namus ir iškeldinus gyventojus - miesto tarybos nariai pastaruosius 15 metų diskutavo ne kartą, bet miesto vizijos iki šiol nesukūrė.

Pirmoji siūlymų banga sieta su senojo miesto kultūra, noru atkurti gatvelių tinklą, o vertus restauruoti statinius pritaikyti smulkiajam jūriniam verslui, neužmirštant "raudonųjų žibintų". Tuomečiams uosto vadovui Valentinui Greičiūnui ir KLASCO generaliniam direktoriui Benediktui Petrauskui pavyko įrodyti, kad siauriausios uosto vietos nutįsusią teritoriją tikslinga naudoti uosto reikmėms.

1996 metais KLASCO surengė teritorijos panaudojimo detaliojo plano konkursą ir išsirinko tinkamiausią projekto variantą. Tačiau jis nebuvo teiktas svarstyti miesto tarybai, nes privatizuoti rengiama KLASCO neteko savarankiškumo sprendžiant finansinius klausimus ir negalėjo įgyvendinti ketinimų 15 metų naudoti žemę sumokant miestui apie 40 mln. litų kompensaciją. Tai numatė 1998 metais sausio 30-ąją pasirašyta Bendradarbiavimo dėl dalies Klaipėdos miesto Vitės kvartalo panaudojimo ir infrastruktūros plėtojimo sutartis. Ji buvo patvirtinta Klaipėdos mero Eugenijaus Gentvilo, Klaipėdos apskrities viršininko Laisvūno Kavaliausko ir susisiekimo ministro Algio Žvaliausko parašais. Tačiau iki trumpos Žvaliausko karjeros pabaigos sutartis nebuvo įgyvendinta, o paskirtas ministru klaipėdiškis Rimantas Didžiokas atsiribojo nuo savo pirmtako įsipareigojimų.

Statys komercinį centrą

Tikintis, kad KLASCO nauji savininkai susitars su miestu dėl Vitės naudojimo, kvartalas liko neįtrauktas į Vyriausybės patvirtintą rezervinių teritorijų sąrašą. Naudojantis neaiškia situacija pusketvirto hektaro žemės pramoninėje zonoje perėjo į nekilnojamojo turto bendrovės rankas. Savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės teigimu, 2004 metais pradėjus rengti sklypų M.Šerniaus g. 14, Naujoji Uosto g. 11 ir 13, priklausančių UAB "Kleta", detalųjį planą, dar vieną sklypą, "Kletos" valdomą patikėjimo teise, apskrities administracija jai išnuomojo 99 metams.

"Kleta" dvejus metus rengia Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus ekspertų kritikuojamą detalųjį planą. Pastarąjį kartą prieš porą savaičių jie sutrukdė miesto tarybai patvirtinti detalųjį planą. Tačiau ne dėl uosto interesų, o dėl to, kad numatomi aštuonių aukštų pastatai gali sugriauti "Vitės viziją".

"Kletos" reklamuojamas būsimas objektas, kurį tikėtasi pastatyti iki šių metų pabaigos, įvardijamas kaip komercinės-administracinės paskirties verslo kompleksas. Patalpas numatoma išnuomoti arba parduoti 25-30 bendrovių ir paslaugų įmonėms. Viename pastatų planuojama įrengti konferencijų salę, kurioje tilptų iki 500 žmonių, 250 vietų požeminę automobilių aikštelę.

Rūpestį uostininkams kelia ne tik šis centras, bet ir Valstybės turto fondo valdomo statinio, esančio Naujoji Uosto g. 5, likimas. Laukiant, kol kultūros paveldo objektas sugrius, ir po to sklypą pardavus be paskirties apribojimų, jo naudojimas gali sudaryti kliūčių uosto ūkinei veiklai.

Keičiasi požiūriai

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos strateginio planavimo specialisto Rimvydo Valatkos, nekilnojamojo turto prekiautojų užsakymus įgyvendinantys jo kolegos architektai riejasi dėl įtakos, bet nemato, kaip Klaipėdą darko be atodairos kylantys betono ir metalo monstrai.

"Šis miestas buvo statomas šimtmečiais, namas prie namo, o dabar per vieną dešimtmetį norima užstatyti visus laisvus sklypus", - stebėjosi Valatka. Jam nuostabą kelia ir tai, kad nuo automobilių dūstantis miestas nesugalvojo uosto sanitarinėje zonoje rengti visuomeninių automobilių stovėjimo aikštelių ir jas apsodinti medžiais. Valatka įsitikinęs, kad krovos kompanijų veikla neturi kenkti miestui nei kvapais, nei triukšmu. Tačiau naujų statinių savininkai ir nuomininkai turėtų žinoti, kad patekę į uosto sanitarinę zoną reikšti pretenzijų dėl uosto veiklos jie negalės.

Anksčiau iš uosto buvo reikalaujama dalytis pinigais ir gerinti miesto gatvių būklę. Pastaraisiais metais, kai savivaldybė dėl spartaus ekonomikos augimo, kurį, be kita ko, lėmė jūrų transporto veikla, praturtėjo, įsidrąsinę architektai siūlo miesto valdžiai perimti net tradicinę prekybos verslo vietą - Žiemos uostą, taip pat ragina nestatyti giliavandenio uosto Melnragės pakrantėje.

Užmiršta istorinė patirtis, kad antroje XIX amžiaus pusėje tuometė miesto valdžia išpirko pakrantės pirklių žemes, kad uostas turėtų kur plėstis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"