TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Uostamiesčio priemiestyje gyvenama tarsi užkampyje

2007 02 17 0:00
Naujosios Karklės ir Kunkių gyventojai sulaukė atsakymo, kad rekonstruoti jiems rūpimų žvyrkelių iki 2013 metų neketinama.
Autoriaus nuotrauka

Klaipėdos rajono pakraštyje esančių kaimų gyventojai jaučiasi diskriminuojami vietos valdžios

Tarp Dargužių kaimo ir Karklės gyvenvietės plytinčiuose laukuose, kuriuose kadaise burgzdavo tik žemės ūkio technika, 1992 metais Klaipėdos rajono savivaldybė suformavo per 200 sklypų. Jie buvo skirti rajono pedagogams. Per keliolika metų tie sklypai pakeitė po kelis šeimininkus. Šiuo metu čia, Kunkių kaime, kuriasi ar jau gyvena daugiausia iš uostamiesčio į priemiesčius atsikėlę klaipėdiečiai.

"Mūsų vaikai namo iš mokyklos klampoja duobėtu, purvo koše virtusiu keliu, nes mokyklinio autobusiuko vairuotojas nenori laužyti mašinos, - LŽ skundėsi Klaipėdos rajono pakraštyje įsikūrusių sodybų gyventojai. - Nors gyvename tik per keliolika kilometrų nuo Klaipėdos, jaučiamės taip, lyg būtume didžiausiame užkampyje. Jei ištiktų nelaimė, greitoji medicinos pagalba ar ugniagesiai iki šios vietos neatvažiuotų, tiesiog įklimptų pusnyse arba purve. Kelias, vedantis į mūsų sodybas, geriausiu atveju valomas kartą per mėnesį."

Susitvarkyti neleidžia

Norėdami spręsti bendras infrastruktūros problemas dviejų greta esančių gyvenviečių - Naujosios Karklės ir Kunkių - gyventojai susibūrė į namų valdų savininkų asociaciją "Karklininkai".

"Galbūt kam nors rajono savivaldybėje atrodo, kad čia gyvena labai turtingi žmonės, kurie patys gali išspręsti visas problemas, susijusias su infrastruktūros gerinimu, - LŽ pasakojo šios asociacijos pirmininkas Gintaras Valančius. - Iki mūsų namų vedantys žvyrkeliai nerenovuoti nuo pat sovietmečio." Anot jo, nesulaukdami paramos iš rajono valdžios gyventojai ketino patys imtis kelių tiesimo darbų, tačiau vėliau sužinojo, kad neturi tokios teisės. Esą vienas probleminių kelių priklauso Klaipėdos rajonui, kitas - Valstybinei kelių direkcijai. "Mums net pasakė, jei asfaltuosime kelius, tai bus vertinama kaip nelegali statyba ir viską teks išardyti", - teigė Valančius.

Kunkių kaimo gyventojas Saulius Čajauskis LŽ sakė, kad minėta asociacija pernai už bendras lėšas pirko apie 40 sunkvežimių žvyro, samdė greiderį. Tam buvo išleista beveik 10 tūkst. litų. Laimė, pavyko įkalbėti ir seniūniją prisidėti prie darbų. "Apie Kretingalės seniūną Vytautą Gūžą negaliu pasakyti nė vieno blogo žodžio, jis visomis išgalėmis stengiasi mums padėti. Tik gaila, kad nuo seniūno mažai kas priklauso", - apgailestavo pašnekovas.

Rekonstruoti neplanuoja

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų atliktoje studijoje pabrėžiama, jog visam pajūrio regionui svarbūs privažiavimo keliai prie rekreacinių išteklių yra nepakankamai sutvarkyti. Tai parašyta ir Klaipėdos rajono bendrajame plane.

Apeliuodami į šias išvadas netoli Pajūrio regioninio parko esančių kaimų gyventojai apie susidariusią kritinę situaciją raštu pranešė rajono savivaldybei. Tačiau sulaukė atsakymo, kad rekonstruoti jiems rūpimų žvyrkelių iki 2013 metų neplanuojama.

Dvejopi standartai

Pagal 2005-ųjų gruodį patvirtintą Klaipėdos rajono bendrąjį planą ir Teritorijų planavimo įstatymą planavimo organizatorius privalo įrengti visą būtiną infrastruktūrą. "Keičiant žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitą būtina suplanuoti inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą, nustatyti, kas, kada ir kiek turi įrengti bendro naudojimo komunikacijų, visuomeninių erdvių ir socialinių objektų", - rašoma bendrajame plane. Klaipėdos rajono savivaldybė iš privačių planavimo organizatorių reikalauja griežtai laikytis šių nuostatų.

"Tačiau ką daryti, kai planavimo organizatorė yra pati savivaldybė? - klausė Čajauskis. - Juk ir kelius remontuojame patys, ir inžinerinę infrastruktūrą įrengėme patys, ir net priešgaisrinius tvenkinius kasame patys. Nors visa tai privalo atlikti tas, kuris šioje vietoje suformavo gyvenamosios paskirties sklypus. Jaučiame, kad rajono valdžia taiko dvejopus standartus: iš privačių planavimo organizatorių reikalauja griežtai laikytis visų punktų, o pati tų reikalavimų nevykdo."

Gyventojai prašė paramos ir uostamiesčio valdžios. Tačiau ši niekuo padėti negali, nes minima teritorija priskirta Klaipėdos rajonui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"