TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Uosto bendrovės skundžiasi Briuseliui

2007 05 31 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Klaipėdos uoste tvarkos esą neužtikrinančią Lietuvos valstybę verslininkai apskundė Europos Komisijai. Jei bus pripažinta, kad pažeista Europos bendrijų steigimo sutartis, mūsų šaliai gali tekti sumokėti dešimtis milijonų litų, kurių dėl veiklos trukdžių neuždirbo uosto bendrovės.

Jau seniai Klaipėdos uostą purtantis skandalas dėl karo tarp bendrovės "Klaipėdos Smeltė" ir ją reketu kaltinančių bendrovių "Klaipėdos šaldytuvų terminalas" (KŠT) bei "Biriųjų krovinių terminalas" (BKT) persikelia į Europos Sąjungos (ES) institucijas.

KŠT ir BKT interesus ginanti advokatų kontora kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Tvarkos uoste nesugebančiai užtikrinti Lietuvos valstybei už ES teisės pažeidimus gresia daugiamilijoniniai nuostoliai.

Chuliganiška taktika

"Klaipėdos Smeltė" uoste yra išsinuomojusi beveik 250 tūkst. kvadratinių metrų teritoriją. Ten savo valdas turi ir BKT bei KŠT. Šios bendrovės kaltina "Klaipėdos Smeltę" įvairiausiais būdais trukdant joms dirbti. Pavyzdžiui, KŠT vasarį per teismus pasiekus, kad būtų papildyta sutartis su uosto direkcija ir gavus teisę naudotis krantine (t.y. terminalas gali pats iškrauti laivus, užuot naudojęsis nepamatuotai brangiomis "Klaipėdos Smeltės" paslaugomis), "Klaipėdos Smeltė" ėmėsi chuliganiškos taktikos.

Atvykus pirmajam laivui KŠT be trukdžių pradėjo šaldytų žuvų krovą. Bet po kelių valandų pasirodė "Klaipėdos Smeltės" geležinkelio cisternų sąstatas ir laivo iškrovimą sustabdė visai parai. Tik po įnirtingų reikalavimų sąstatas buvo patrauktas kitą dieną. Po šio įvykio du norvegų laivai, turėję dalinai išsikrauti Klaipėdoje, dėl netvarkos šiame uoste buvo nukreipti į Sankt Peterburgą.

Kito laivo atplaukimo išvakarėse "Klaipėdos Smeltė" be leidimo pastatė savo laivą krantinėje, skirtoje KŠT.

Kovo pradžioje kilo tarptautinis skandalas. Didžiulis amerikiečių laivas "Ref Star", iš JAV į KŠT atgabenęs 8500 tonų šaldytos vištienos, keletą parų negalėjo prisišvartuoti, nes "Klaipėdos Smeltė" prieš laivo atvykimą jam skirtoje giliavandenėje krantinėje savavališkai pastatė baržą ir du nedidelius laivus - vilkikus. Uosto kapitonas davė privalomą nurodymą vilkikų kapitonams pasitraukti iš tos vietos prie kitos laisvos krantinės, bet šie nepakluso. Uosto direkcija tik skėsčiojo rankomis, bet tvarkos įvesti nesugebėjo.

"Ref Star" atviroje jūroje pralaukė beveik 5 paras. Tik amerikiečių kompanijai pagrasinus nutraukti bet kokius santykius su Klaipėdos uostu ir įsikišus JAV ambasadai, laivui buvo leista prisišvartuoti prie kitos krantinės. Didžiulio laivo prastovos KŠT kainavo pusę milijono litų.

Be to, teigiama, kad "Klaipėdos Smeltė" naudoja ir kitus spaudimo metodus kaimynams: riboja vilkikų įvažiavimą (į KŠT ir BKT jie važiuoja per "Klaipėdos Smeltės" išsinuomotą teritoriją), keliskart pakėlė geležinkelio paslaugų kainas ir kt.

Prašo pradėti tyrimą

Prieš kreipdamiesi į EK, KŠT ir BKT paskutinį kartą mėgino išspręsti problemą Lietuvoje - gegužės viduryje kreipėsi į Vyriausybę. Tačiau tai situacijos nepakeitė.

Todėl EK buvo išsiųstas skundas, kuriuo prašoma pradėti tyrimą dėl Europos bendrijų steigimo sutarties pažeidimo. Skunde teigiama, kad dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nesugebėjimo užtikrinti įstatymų taikymo uoste yra ribojama pareiškėjų teisė laisvai teikti paslaugas Europos bendrijų ir trečiųjų šalių gyventojams.

Lietuva skundžiama dėl to, kad uosto direkcija nepagrįstai suteikė išimtines teises "Klaipėdos Smeltei" naudotis valstybei priklausančia uosto infrastruktūra.

"Klaipėdos Smeltė" esą fiziškai neleidžia kitoms uoste veikiančioms įmonėms naudotis krantinėmis (nors įstatymai draudžia jas kam nors išnuomoti), valstybiniais keliais ir geležinkeliais, vedančiais į pareiškėjų sklypus. Skunde teigiama, jog "Klaipėdos Smeltė" reikalauja, kad pareiškėjai iš jos pirktų krovos, vagonų atvežimo, patekimo į uosto teritoriją, laivų švartavimo paslaugas už ekonomiškai nepagrįstas kainas, nuo 5 iki 20 kartų viršijančias realias paslaugų kainas (pavyzdžiui, už vagonų vežiojimą per uosto teritoriją BKT 2002-2006 metais sumokėjo 7 mln. 685 tūkst. 295 litų, o taikant oficialius "Lietuvos geležinkelių" tarifus mokėti būtų tekę 423 tūkst. 290 litų). Maždaug 54 procentai visų "Klaipėdos Smeltės" teritorijoje perkraunamų krovinių yra BKT ir KŠT kroviniai. Šių įmonių krovinių netektis "Klaipėdos Smeltei" būtų labai didelis nuostolis.

Abi bendrovės daugybę kartų kreipėsi ne tik į Uosto direkciją, bet ir į kitas institucijas bei teismus. Nors pareiškėjams palankūs teismų sprendimai, bendrovės iki šiol negali dirbti netrukdomos.

Brangi netvarka

Pasak advokatės Eugenijos Sutkienės, EK skundą nagrinės maždaug po metų. Teisininkės teigimu, nustačius, kad Europos Bendrijų Steigimo sutartis pažeista, Lietuva bus įpareigota pakeisti uoste nusistovėjusią ydingą praktiką. Pripažinus, kad sutartis pažeista, pareiškėjai turės teisę nuo pažeidimo įvykdymo dienos (vėliausiai nuo 2004 metų gegužės 1-osios, kai Lietuva įstojo į ES) iki jo pašalinimo dienos reikalauti iš Lietuvos valstybės atlyginti visus nuostolius ir negautas pajamas (dėl trukdymų terminalai negali dirbti visu pajėgumu). Pirminiais skaičiavimais, nuostoliai gali siekti 40 mln. litų.

E.Sutkienei neteko girdėti apie analogišką Lietuvos verslo įmonių kreipimąsi į EK. Pasak teisininkės, gali būti, jog tai pirmas kartas.

Dirbtinis konfliktas?

"Klaipėdos Smeltės" prezidentas Martinas Gusiatinas LŽ teigė nebijąs ES institucijų. "Norėtume, kad Europos Komisijos atstovai atvažiuotų, išsiaiškintų ir padarytų išvadas. Čia viskas dirbtinai daroma, kad būtų konfliktas. Amerikiečių laivas buvo, amerikiečiai ultimatumą iškėlė ir t.t. Mes viską išsiaiškinome ir informavome Susisiekimo ministeriją. Didelių problemų nematau. Kas, jei jie tyčia konfliktą kelią... Europos Komisija išsiaiškins", - kalbėjo M.Gusiatinas.

Paklaustas, kam bendrovėms reikalingas konfliktas, dėl kurio jos patiria didžiulius nuostolius, "Klaipėdos Smeltės" prezidentas teigė, jog BKT taip siekia išsinuomoti dar 5 hektarus žemės (šio trąšų terminalo seniai suplanuotos tolesnės statybos sustabdytos dėl konfliktų su M.Gusiatino bendrove - aut. past.).

Kokių nors slaptų KŠT siekių M.Gusiatinas negalėjo įvardyti. Jis tik piktinosi KŠT noru nesinaudoti "Klaipėdos Smeltės" paslaugomis. "Yra darbo saugos klausimai, į kuriuos reikia atsakyti! Čia ne vien dėl to, kad M.Gusiatinas neleidžia KŠT krauti. Klausimas yra toks - jei aš negaliu ten kažko daryti, pasinaudoju tam specialiai teikiamomis paslaugomis. Nelendu!", - savo išskirtines teises įrodinėjo "Klaipėdos Smeltės" prezidentas.

Priminus, kad KŠT turi teisę ir leidimus krauti savo jėgomis, M.Gusiatinas pareiškė, kad jo įmonė atsakanti už darbų saugą visoje teritorijoje, todėl tik ji ir galinti dirbti tuos darbus.

Tačiau KŠT atstovas Evaldas Sauliūnas LŽ neigė tokį M.Gusiatino pareiškimą: "Kažkokias nesąmones šneka! Mes už savo darbų saugą ir atsakome. Įmonė turi licenciją krovai, direktorius atsako už darbų saugą."

Šulinys svetimame kieme

Uosto direkcijos vadovas Sigitas Dobilinskas LŽ sakė nežinąs, ko siekiama kreipiantis į EK, nes bendrovių teisės uoste neapribojamos, o konfliktai sprendžiami teismuose.

Apie "Klaipėdos Smeltės" prievarta brukamas itin brangias krovos paslaugas KŠT S.Dobilinskas sakė: "Įsivaizduokite, kad ateinate į mano kiemą, kuriame yra jūsų šulinys. Vandens leidžiu pasisemti, bet pasakau, kad per savo kiemą tą vandenį nešiu aš. Arba mes susitariame, arba jus tik pasisemiate vandens, bet toliau jo nenešate."

Tačiau pagal įstatymus krantinės negali būti išnuomotos. Krantinės, prie kurios stovi KŠT sandėliai, plotis yra 18,6 metro nuo vandens. Toliau - KŠT sklypas. Bet "Klaipėdos Smeltė" trukdo bendrovei naudotis valstybine krantine ir nori pati už didžiulį mokestį krovinius vežti į sandėlius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"