Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Urėdijų reforma slysta „valstiečiams“ iš rankų

 
2017 07 08 12:00
Kęstutis Bacvinka: „Manau, kad pasielgiau pagal sąžinę. Galbūt ką nors nauja sužinojau."
Kęstutis Bacvinka: „Manau, kad pasielgiau pagal sąžinę. Galbūt ką nors nauja sužinojau." Alinos Ožič nuotrauka

Seimo Aplinkos apsaugos komitetui (AAK) nepritarus Vyriausybės siūlomam miškų urėdijų reformos scenarijui, aplinkos ministras Kęstutis Navickas pareiškė, jog pertvarkos priešininkai ir toliau siekia, kad jos nebūtų. Premjeras Saulius Skvernelis ironizavo, jog stipriausios Lietuvoje yra dvi partijos – medžiotojų ir urėdų.

Vakar Seimo AAK pritarė opozicijos atstovų – liberalo Simono Gentvilo ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo – pasiūlymui urėdijų reformą įgyvendinti dviem etapais. Pataisa numato, kad iki 2019 metų pabaigos urėdijos turėtų būti sustambintos sumažinant jų skaičių nuo 42 iki 15–25, o jų plotas turėtų būti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų (dabar vidutinis urėdijų plotas yra 25,2 tūkst. hektarų), nuo 2020-ųjų urėdijų plotą nustatytų Vyriausybė. Tais metais vyks nauji Seimo rinkimai, todėl metų pabaigoje jau dirbs nauja Vyriausybė.

„Valstietis“ nustebino

Už S. Gentvilo ir P. Saudargo pasiūlymą balsavo 6 komiteto nariai – „valstietis“ Kęstutis Bacvinka ir po vieną socialdemokratą, liberalą, „tvarkietį“, konservatorių ir Mišrios Seimo narių grupės narį, o prieš – 4: trys „valstiečiai“ ir konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

AAK iš viso dirba 4 „valstiečiai“, ir jeigu K. Bacvinka savo balsą būtų atidavęs už Vyriausybės siūlomą reformą, komiteto sprendimas būtų buvęs kitoks – balsai būtų pasiskirstę po lygiai. Tuomet opozicijos atstovų pataisų likimą būtų lėmęs komiteto pirmininko „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos balsas – jis balsavo prieš opozicijos pasiūlymą.

Kęstutis Bacvinka: „Manau, kad pasielgiau pagal sąžinę. Galbūt ką nors nauja sužinojau.“

Dėl AAK išvados parlamentarai plenariniame posėdyje balsuos ateinantį antradienį. Galimi du keliai: vienas – Seimas šio komiteto sprendimui pritaria ir toliau svarsto reformos dviem etapais variantą, kitas – nepritaria ir sprendžia, ar AAK iš naujo pavesti apsvarstyti visus projektus dėl urėdijų reformos, ar įpareigoti tai padaryti kitą komitetą. Tokiu atveju greičiausiai būtų pasirinktas kitas komitetas, pavyzdžiui, Kaimo reikalų, kuriame „valstiečiai“ turi ryškią daugumą ir jau yra pritarę Vyriausybės miškų pertvarkos planui.

Pagal Vyriausybės siūlomą modelį visus valstybinius miškus valdytų valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri būtų įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją.

Įžvelgė interesų konfliktą

Aplinkos ministras K. Navickas, vakar komentuodamas Seimo AAK sprendimą, aiškino, kad reformos priešininkai siekia „pralaukti šitą kadenciją“. „Dabar akivaizdžiai ir terminas numatytas (2020 metai – red.)“, – sakė jis. Vis dėlto K. Navickas vylėsi, kad urėdijų reforma vyks dar dirbant šios kadencijos Seimui.

Komiteto vadovas „valstietis“ K. Mažeika apgailestavo, kad Vyriausybės projektui nepritarta, nors buvo pasiūlyta daug kompromisų, sudėti saugikliai miškininkams.“Turime signalą, kad urėdų partija vis dar veikia“, – teigė jis.

Premjeras Saulius Skvernelis irgi aiškino, kad Seimo AAK sprendimą pritarti opozicijos siūlomam urėdijų reformos variantui lėmė medžiotojų bei urėdų įtaka. „Šis balsavimas dar kartą parodė, kad stipriausios Lietuvoje yra dvi partijos: medžiotojų ir urėdų“, – teigė Vyriausybės vadovas per savo atstovą spaudai Tomą Beržinską.

Tuo metu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tikino, kad Seimo AAK nariai, balsuodami dėl opozicijos pasiūlyto urėdijų reformos varianto, neišvengė interesų konflikto, todėl bus siekiama pakartotinio balsavimo komitete. Jo nuomone, nusišalinti nuo sprendimo turėjo ir vienintelis opozicijos pasiūlymą komitete palaikęs „valstietis“, buvęs girininkas K. Bacvinka. „Bet kuriuo atveju Etikos ir procedūrų komisija tai nagrinės, paskui ir mes partijoje nagrinėsime“, – sakė R. Karbauskis.

Anot jo, su K. Bacvinka bandė susisiekti ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ir premjeras Saulius Skvernelis, bet komiteto narys į skambučius nuo vakar neatsiliepė. R. Karbauskis pridūrė, kad dėl galimo interesų konflikto negalėjo balsuoti ir kiti komiteto nariai, o kurie – neįvardijo.

Pats K. Bacvinka teigė pasielgęs „pagal sąžinę“ ir žadėjo taip pat balsuoti per reformos svarstymus Seime. „Manau, kad pasielgiau pagal sąžinę. Galbūt ką nors nauja sužinojau. Kelis faktus, susijusius su reforma, iš patikimų (šaltinių – red.), kurie ir nulėmė mano sprendimą. Jie nėra esminiai“, – kalbėjo parlamentaras. Jis sakė abejojantis, ar paviešins su reforma susijusius faktus. K. Bacvinka pripažino, kad aptarė situaciją su frakcijos vadovybe, bet neatskleidė, koks priimtas sprendimas, ir ar jam buvo siūloma „pagalvoti apie ateitį“. K. Bacvinka teigė pats iš frakcijos trauktis neketinantis, tačiau pasitrauksiantis, jei to bus pareikalauta.

Nei laimėjo, nei pralaimėjo

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė tvirtino, kad miškininkai nesijaučia „nei laimėję, nei pralaimėję“. „Tai yra visko atidavimas į Vyriausybės rankas – pagaliau suteikiamas šansas parodyti, kaip vykdomas socialinis dialogas, nes tai, kas vyko per šį pusmetį, buvo siaubas. Darbuotojai buvo priversti eiti į gatves ir streikuoti“, – kalbėjo ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"