TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

URM: "valstybininkų" tvirtovė

2010 08 31 0:00
LŽ archyvo nuotraukos

Užsienio reikalų ministerijoje (URM) susibūrusi bendraminčių grupė, vėliau prisidengusi "valstybininkų" vardu, galią pirmiausia išbandė "ant savų galvų" - 2003 metais inicijuodama vadinamąjį konsulų skandalą. Jau tada "valstybininkai" ėmėsi įgyvendinti valstybės užvaldymo planą, kuriame iki šių dienų ypatingas dėmesys skiriamas įtakoms URM ir tam tikrose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, išliekančiose klano pasipelnymo šaltiniu.

Po tragiškos pulkininko Vytauto Pociūno žūties 2006 metų rugpjūčio 23 dieną Breste pradėtas parlamentinis tyrimas sudavė stiprų smūgį Lietuvoje įsigalėjusiam "valstybininkų" klanui, atskleisdamas šios asmenų grupės siekį daryti įtaką krašto politiniams ir ekonominiams procesams. Dar labiau grupuotę susilpnino pastarojo meto ryžtingi prezidentės Dalios Grybauskaitės žingsniai, keičiant aukščiausiuose teisėsaugos, diplomatijos ir politikos sluoksniuose įsitaisiusius grupės atstovus.

Tačiau didelė klaida būtų manyti, kad daugiau nei dešimtmetį stiprėjusi grupuotė, užvaldžiusi visas svarbiausias krašto gyvenimo sritis, jau yra sutramdyta ir praradusi įtaką. "Lietuvos žinios", įkandin savaitinio žurnalo "Ekstra", pirmosios atskleidusios "valstybininkų" klano struktūrą ir įgyvendinamą valstybės užvaldymo planą, toliau tęsia tyrimą, leidžiantį pamatyti, kaip grupuotės, tegu ir aptirpusios, nariai toliau išlieka įtakingiausiuose postuose - pirmiausia, iki šiol "valstybininkų" atraminiame punkte esančioje URM ir krašto diplomatinėse atstovybėse.

Nors naujasis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pademonstravo jo pirmtakams nebūdingą ryžtą apvalyti šią instituciją, iš ministro patarėjo pareigų ambasadoje Ukrainoje iškrapštydamas vieną iš grupuotės vadeivų Dainių Dabašinską, klano nariai ir toliau dirba strategiškai svarbiuose URM postuose.

Ištakos - prieš 20 metų

Vadinamoji "Valstybininkų" grupuotė pradėjo formuotis apie 2000 metus, o 2003-2004 metais tapo ypač įtakinga. Tačiau jos ištakos siejamos su gerokai ankstesniu laikotarpiu - maždaug 1992-aisiais, kai po Sąjūdžio vėliava susibūrusių Nepriklausomybės kūrėjų interesai ir požiūriai į jauną valstybę bei savo vietą joje pradėjo ryškiai skirtis.

Dabartinis "valstybininkų" branduolys 1992 metais susitelkė po tuo metu kurto Lietuvos centro judėjimo vėliava. Iš judėjimo lyderių turbūt tik Romualdas Ozolas, nepasidavęs jokioms įtakoms, išliko ištikimas Nepriklausomybės idėjoms, dėl to paaukodamas net politinę karjerą.

O štai kiti "centristų" krikštatėviai: Albinas Januška, Mečys Laurinkus (ilgametis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas, šįmet skandalingai atšauktas iš ambasados Gruzijoje), Algirdas Kumža ("Lietuvos ryto" akcininkas, buvęs ambasadorius Ukrainoje), Petras Vaitiekūnas (buvęs užsienio reikalų ministras, dabar ambasadorius Ukrainoje), dar keletas asmenų. Judėjimui (kaip ir Sąjūdžiui) pralaimėjus tų metų rinkimus į Seimą, LDDP valdymo metais beveik visi "centristų" lyderiai atsidūrė URM.

Jau tais pačiais 1992 metais A.Januška paskiriamas URM Politikos departamento direktoriumi ir Vakarų Europos skyriaus vedėju, jo ilgametis bičiulis M.Laurinkus - Rusijos ir NVS skyriaus vedėju. P.Vaitiekūnas tampa prezidento Algirdo Brazausko užsienio politikos referentu.

Lygiai po metų A.Januška tampa ministro pavaduotoju. Netrukus neoficialiuose pokalbiuose pradedama užsiminti, kad jis ir yra tikrasis ministras, vadovaujantis užsienio politikos strategijos kūrimui ir formuojantis lojalių darbuotojų grupę.

Dar labiau A.Januškos įtaka sustiprėja po 1998 metų prezidento rinkimų, URM jį delegavus į naujojo valstybės vadovo V.Adamkaus patarėjo nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais postą. Vos po kelių mėnesių A.Januškos bičiulis M.Laurinkus netikėtai tampa VSD vadovu. Netikėtai daugeliui Tėvynės sąjungos, po 1996 metų rinkimų iškovojusios tvirtą Seimo daugumą ("Atėjome šimtui metų", - optimistiškai tvirtino konservatorė Elvyra Kunevičienė), narių, kurie buvo nepamiršę M.Laurinkaus "išdavystės", kai jis kūrė Centro judėjimą, suskaldžiusį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Sąjūdžio frakciją.

URM tuo metu suformavo didelę dalį prezidento patarėjų korpuso, be to, pradėjo deleguoti savo atstovus į VSD vadovybę. Taip 2001-aisiais VSD išdygo A.Januškos globotinis D.Dabašinskas, buvęs pilkas komjaunimo veikėjas, o 2004 metais - kiek kitokiomis aplinkybėmis - Darius Jurgelevičius.

Reikalavo lojalumo

URM dar iki nesenų laikų iš kitų ministerijų išsiskyrė tuo, kad nuo pat 2000-ųjų, kai jos vadovu tapo prezidento patarėjo A.Januškos parinktas buvęs ambasadorius Lenkijoje Antanas Valionis, buvo faktiškai nepavaldi politikų kontrolei.

Dar labiau šios "valstybės valstybėje" galią sustiprino M.Laurinkaus vadovaujamam VSD priskirta funkcija suteikti pareigūnams leidimus dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptimis, kurie yra būtini, norint eiti atsakingas pareigas. Reikia pažymėti, kad URM sistemai tokius leidimus išduodavo ne VSD Kontržvalgybos valdyba, o Pirmoji (žvalgybos) valdyba, kuriai nuo 2001 metų tiesiogiai vadovavo ministerijos į VSD deleguotas D.Dabašinskas. Tokiu būdu "valstybininkai" įgijo absoliutų svertą daryti įtaką URM kadrų karjerai.

URM įsigalėjusi sistema faktiškai iškreipė diplomatijos sistemą, o per pareigūnų delegavimą į kitas institucijas - ir įstatymų leidžiamąją bei vykdomąją valdžią. Lojalius diplomatus laikinai perkeliant į kitas institucijas, "valstybininkai" įsigalėjo prezidentūroje, Seime, Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, teisėsaugos sistemoje.

Nors formaliai URM nereguliavo deleguotųjų pareigūnų darbo, neformali, todėl sunkiai įrodoma, priklausomybė išliko visą laiką. Be to, būtent lojalumas URM lemdavo tai, kad darbą kitoje institucijoje baigęs pareigūnas visada turėjo galimybę grįžti į "motininę" ministeriją.

Į kitas institucijas buvo deleguojami tik klanui paklusnūs žmonės, kurių praeityje dažnai būdavo įvairių "uodegų", ir jos buvo ne yda, o privalumas, nes leido grupuotės vadeivoms manipuliuoti šiais asmenimis, laikant juos nuolatinėje išviešinimo baimėje. Kitas taikytas būdas priversti žmones paklusti - jų artimųjų ar giminaičių įdarbinimas URM ar diplomatinėse atstovybėse, apdovanojimas kotedžais ir kitokiomis apčiuopiamomis gėrybėmis.

Diplomatams, ištikimai tarnaujantiems klanui, buvo atleidžiama daugelis nuodėmių. Net susikompromitavę visuomenės akyse ar netekę politinio pasitikėjimo, jie be problemų grįždavo į URM, kur greitai būdavo "paslepiami" kuo toliau nuo žiniasklaidos ir kitokių nedraugiškų akių - išsiunčiami į diplomatines krašto atstovybes užsienyje (Edminas Bagdonas, D.Jurgelevičius, D.Dabašinskas ir t. t.).


Priešingai populiariam įsitikinimui, KGB, dėl tariamo jo polinkio į šantąžą, nėra pernelyg susidomėjęs homoseksualais. KGB nuomone, homoseksualumą dažnai lydi asmenybės sutrikimai, kurie auką padaro potencialiai nestabilią ir pažeidžiamą gudrioms manipuliacijoms. Jie medžioja tam tikrus homoseksualus, kurie, būdami daugiau ar mažiau aktyvūs savo bendruomenės nariai, vis dėlto nesąmoningai kovoja su ja ir savimi. Toks homoseksualas, priverstinai įstumtas į kankinančius santykius, kurie jo niekada netenkino, negali išvengti supratimo, kad jis yra kitoks. Būdamas kitoks, jis lengvai supranta, kad nėra morališkai suvaržytas papročių, vertybių ir ištikimybės, kurie vienija kitus bendruomenėje ir visuomenėje. Be to, jis ugdo užslėptą impulsą smogti atgal visuomenei, kuri, jo manymu, susimokė prieš jį ir padarė slaptu raupsuotuoju. Tokiam žmogui išdavystė siūlo atsakomąjį ginklą.

Johnas Barronas ("KGB-The Secret Work of Soviet Secret Agents", London, 1975)


B. d.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"