TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

URM: "valstybininkų" tvirtovė

2010 09 02 0:00
LŽ archyvo ir Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotraukos

Po konsulų operacijos ypač sustiprėjo užsienio reikalų ministro Antano Valionio, Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko, VSD Užsienio skyriaus vedėjo Mindaugo Ladygos ir net konsulus kuravusio užsienio reikalų viceministro Dariaus Jurgelevičiaus pozicijos. "Valstybininkai" ilgiems metams "vizų verslą" perėmė į savo patikimas rankas. Tęsinys. Pradžia 2010 m. rugpjūčio 31, rugsėjo 1 d. Atskiras klanas

To meto Užsienio reikalų ministerijos (URM) Konsulinis departamentas ilgą laiką buvo vadinamas atskira respublika ministerijoje, jau tapusia "valstybininkų" bastionu. Ne paslaptis, kad patys ministerijos tarnautojai kartodavo, jog yra "diplomatai" ir yra "konsuliniai darbuotojai", gyvenantys kur kas geriau nei visi kiti.

Iki šiol išlikusią protekcionizmo ir neteisėto pinigų rinkimo sistemą šioje srityje, kaip teigiama, įtvirtino Konsulinio departamento kūrėjas ir ilgametis vadas Rimantas Šidlauskas, panašiai kaip ir A.Valionis, nepriklausomybės išvakarėse padaręs karjeros posūkį ir apsirūpinęs legenda - paskutiniais okupacijos metais skubiai iš "Tėviškės" draugijos (KGB priedangos organizacija) perkeltas į dar sovietinę URM ir čia įsitvirtinęs laisvos Lietuvos laikais (ministerijos koridoriuose - "Šidla", nuo praėjusių metų, kai pasitraukė iš diplomatinės tarnybos, vadovaujantis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai, kurios viena pagrindinių partnerių yra URM).

Dar vienas šiame kontekste minimas aukštas pareigūnas - Jonas Paslauskas, pažeidžiamas dėl vieša paslaptimi tapusių sąsajų su sovietiniu KGB, diplomatų skandalo metu vadovavęs ambasadai Baltarusijoje.

R.Šidlauskas, URM kūręs savo atskirą, "konsulinį" klaną, vis dėlto buvo priverstas pripažinti įsigalinčių "valstybininkų" viršenybę. Su pralaimėjimu susitaikęs diplomatas, užgniaužus beprasidedančius kaltinimus jo atžvilgiu, buvo išsiųstas į Kanadą, o 2002-aisiais paskirtas ambasados Rusijoje vadovu. Dėsninga, kad nors R.Šidlausko pavardė buvo minima pradinėje konsulų skandalo medžiagoje, nei jis, nei J.Paslauskas pajudinti nebuvo, tik nukentėjo jų pavaldiniai.

Prasidėjus konsulų skandalui, tą pačią liepos 24-ąją atsistatydino generalinis konsulas Sankt Peterburge Gintaras Ronkaitis, vicekonsulas Sankt Peterburge Darius Ryliškis, konsulas Sovetske Saulius Turskis, ambasados Rusijoje 2-asis sekretorius Semionas Dančenka, ambasados Baltarusijoje patarėjas Linas Valentukevičius ir 2-asis sekretorius Ričardas Ramoška.

"Savo noru" iš darbo pasitraukė ir URM Konsulinio departamento vadovas Gediminas Šiaudvytis, kuriam buvo likę pusė žingsnio iki išsvajoto ambasadoriaus Turkijoje posto.

"Kaltininkų" sąrašas iš tiesų buvo ilgesnis. Jame, be jau minėtų R.Šidlausko ir J.Paslausko, figūravo ir Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vytautas Žalys, konsulas Sovetske Jonas Kindurys, ambasados Rusijoje patarėjas Antanas Muralis. Kai kurie jų buvo iškviesti į URM kartu su atleidžiamaisiais diplomatais, tačiau A.Valionio buvo nurodyta jų "neliesti".

Vieną iš motyvų atleisti išvardytus pareigūnus "valstybininkų" ruporu tuo metu URM buvusi Violeta Gaižauskaitė (beje, iki šiol ministerijos Politikos planavimo departamente, laikytame "valstybininkų" "smegenų centru", dirbanti ambasadore ypatingiems pavedimams) atskleidė neoficialiame pokalbyje. Tik iškilus į viešumą atleistų diplomatų pavardėms, ji prasitarė, esą tame sąraše išvardyti manantieji, kad "jie yra ponai ir viršininkai ir gali neklausyti ministro".

Šiuo atveju dėsningas gali pasirodyti vieno iš atleistųjų diplomatų - konsulo Sankt Peterburge G.Ronkaičio - atvejis. Kaip teigiama, neblogus kontaktus su tada URM sekretoriumi dirbusiu D.Jurgelevičiumi palaikęs diplomatas buvo "paprašytas" apriboti tuo metu padažnėjusius prezidento Rolando Pakso patarėjo užsienio politikos klausimais Alvydo Medalinsko vizitus į Sankt Peterburgą. Tai padaryti, kaip paaiškėjo per prezidentinį skandalą, buvo ne taip jau sunku - atstovybės vadovui užtekdavo "nesuderinti" planuojamų susitikimų. Vis dėlto teigiama, kad G.Ronkaitis atsisakė vykdyti pavedimą - ir atsidūrė atleidžiamųjų sąraše.

Verbavo darbuotojus

Sankt Peterburgo konsulato atvejis šioje istorijoje toks tipiškas ir iliustruojantis susiklosčiusią situaciją, kad jį verta panagrinėti plačiau.

Prie VSD rengiamos medžiagos dirbusių asmenų teigimu, prieš konsulato vadovus G.Ronkaitį ir D.Ryliškį, beje, tiesiogiai nedirbusius su vizų išdavimu, raštiškai liudijo kiti diplomatinės įstaigos darbuotojai.

Vienas jų - techninis darbuotojas (pavardė redakcijai žinoma), dabar pasitraukęs iš sistemos. Informaciją LŽ suteikusių pareigūnų teigimu, šį asmenį dar 2002-aisiais asmeniškai užverbavo konsulate Sankt Peterburge lankęsi VSD generalinis direktorius M.Laurinkus ir tuometinis jo pavaduotojas Arvydas Pocius. Vėliau šis konsulato darbuotojas neformaliuose pokalbiuose bent keliems LŽ kalbintiems asmenims prisipažino už "darbą" gaudavęs per mėnesį po 500 eurų, ir, rengiant medžiagą prieš konsulus, surašęs tai, "ko M.Laurinkus pareikalavo".

Dar du rašytiniai liudijimai prieš vadovus priklauso tuometinei vicekonsulei, į Sant Peterburgą deleguotai VSD, Erikai Griešiuvienei bei neetatinei VSD darbuotojai Jolitai Būčytei. Pažymėtina, kad nesamus dalykus rašyti atsisakiusi E.Griešiuvienė taip ir liko tarp URM eilinių - šiuo metu ji dirba Turkijos ambasadoje antrąja sekretore.

Tuo metu J.Būčytė, išdėsčiusi VSD reikalautus "faktus", laipteliais kilo labai sparčiai. Manoma, kad pliusų ji užsidirbo ir po kelerių metų įsiplieskusiame skandale dėl politikei Kazimierai Prunskienei skirto rusų siuntinio su "kunigaikštienės" regalijomis - jas leido filmuoti Lietuvos televizijai (LTV). Artimos saugumui LTV žurnalistės Jolanta Lapėnienė ir Rita Miliūtė visai Lietuvai pademonstravo siuntinio turinį. Tai sudavė vienos iš tuo metu dėl valdžios rimtai kovojusios partijų lyderei triuškinamą smūgį. Dabar J.Būčytė eina URM Konsulinio departamento Konsulinės informacijos skyriaus vedėjo pareigas.

Konsulų skandalas ne tik pakėlė A.Valionio politinių akcijų vertę, bet ir į VSD bei "valstybininkų" elitą iškėlė D.Dabašinską - iki tol vadovavęs neįtakingai Pirmajai (žvalgybos) valdybai, jis tapo departamento pilkuoju kardinolu, be kita ko, perėmusiu ir finansinius departamento srautus. D.Dabašinskas buvo paskirtas VSD Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku - pinigai kiekvieno "valstybininko" iškilimo ir žlugimo istorijoje vaidino svarbų vaidmenį.

Tęsinys kitą savaitę, pirmadienį

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"