TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

URM: "valstybininkų" tvirtovė

2010 09 07 0:00
Tikrųjų buvusio užsienio reikalų ministro V.Ušacko atsistatydinimo priežasčių visuomenė iki šiol nežino.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Po visų skandalų ir parlamentinių tyrimų buvo nukapotos tik "valstybininkų" klano viršūnėlės, bet nepareikalauta jų atsakomybės. "Valstybininkų" lyderius pakeitė jų parankiniai ir ginklanešiai, ne tokie ryškūs ir pastebimi, tačiau dėl to dar pavojingesni. Doleriai Baltarusijos demokratizacijai

Didelė dalis "valstybininkų" paslapčių į viešumą iškilo po Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje 2006-aisiais. Generalinė prokuratūra, ilgą laiką buvusi klusniu "valstybininkų" įrankiu, po 4 metų sutiko pripažinti, kad VSD karininko mirtis nebuvo paprastas nelaimingas atsitikimas.

Tačiau prokurorų stalčiuose iki šiol guli dar vienas tyrimas, galintis atskleisti tiek pulkininko mirties priežastis, tiek "valstybininkų" įsigalėjimo Užsienio reikalų ministerijoje (URM) sistemą. Jeigu tik atsirastų valios šią bylą pajudinti iš mirties taško.

Tai tyrimas, kuriame figūruoja duomenys apie Jungtinių Valstijų per Lietuvą Baltarusijos opozicijai siųstą ir galimai "valstybininkų" kišenėse nusėdusią dešimčių, o gal ir šimtų milijonų dolerių paramą. Šią informaciją jau dirbdamas Baltarusijoje, kaip teigiama, iš JAV pasiuntinybės darbuotojo sužinojęs V.Pociūnas bandė atlikti savarankišką tyrimą.

Apie tai, į Generalinę prokuratūrą nuvykęs savo iniciatyva, šių metų pradžioje liudyti pasiprašė buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), atlikusio parlamentinį VSD veiklos tyrimą, vadovas Algimantas Matulevičius. Jis tvirtino girdėjęs, kad prieš mįslingą žūtį Baltarusijoje V.Pociūnas domėjosi pinigų likimu.

Pasak A.Matulevičiaus, kai kurie VSD darbuotojai jau pasibaigus parlamentiniam tyrimui norėjo liudyti apie dingusius amerikiečių pinigus, tačiau persigalvojo.

"Kalba ir apie 40 mln., kalba ir apie 30 mln. dolerių, bet sunku pasakyti, kadangi aš to nečiupinėjau. Ir neaišku, kokia dalis nusėdo čia, Lietuvoje. Jeigu jis domėjosi, tai labai karšta informacija ir sekanti prielaida atitinkama, jūs patys galite ją padaryti", - sakė A.Matulevičius.

Turįs žinių apie JAV milijonus paliudijo ir dabartinis NSGK narys Kęstutis Masiulis.

Apie pinigų srautus Baltarusijos opozicijai rašo ir baltarusių spauda, kuri teigia, kad iki 2006 metų Baltarusijos KGB "pateikdavo įspūdingą statistiką apie perimtą pinigų tiekimą šalies opozicijos struktūroms". Baltarusijos KGB žinojo visus svarbiausius kurjerius, gabendavusius po 15-20 tūkst. dolerių. Metinis paramos Baltarusijos opozicijai srautas iš Lietuvos siekdavo 10-12 mln. dolerių, o 2006-aisiais (rinkimų metais) buvo išaugęs net iki 42 mln. dolerių. Baltarusijos specialiosios tarnybos perimdavo iki 35-40 proc. šios paramos. Baltarusių spauda nerašo, kokia dalis opozicijos pinigų atitekdavo lietuviams.

Tačiau Generalinei prokuratūrai perkvalifikavus V.Pociūno bylos ikiteisminį tyrimą iš nelaimingo atsitikimo į galimo nužudymo, Baltarusijoje buvo paskelbta šmeižikiška publikacija "Lietuviškas gambitas", turinti visus specialiųjų tarnybų priedangos operacijos požymius. Kadangi Lietuvos prokurorai neišvengiamai artėja prie išvados, kad dėl palangės pločio pulkininkas pats niekaip negalėjo iškristi, baltarusiai skubiai sukurpė primityviausią versiją, neva pulkininkas pats iššokęs jį demaskavus kaip dvigubą agentą. Tačiau jeigu Baltarusijos KGB taip reikia mėtyti pėdas, ar V.Pociūno nužudymas nebuvo bendra operacija tų, kurie dalijosi opozicijai skirtus dolerius?

Revoliucijų eksportas

Vadinamasis JAV lėšų skandalas į viešumą iškilo 2006-ųjų kovo pradžioje. Tuomet Baltarusijos KGB vadovas Stepanas Suchorenka pranešė, esą jų specialiosioms tarnyboms pavyko išaiškinti nelegalią organizaciją "Partnerystė", neva įkurtą JAV veikiančio Nacionalinio demokratijos instituto, rengusią valstybės perversmą Aleksandro Lukašenkos panosėje.

Baltarusijos KBG teigė turinti duomenų, kad su organizuotais išpuoliais prieš Baltarusiją yra susiję ir Lietuvos diplomatai. Per kratas pas "Partnerystės" vadovus neva rasti slapti dokumentai, patvirtinantys, kad Lietuva ir kitos Europos šalys finansavo Baltarusijos opoziciją.

A.Lukašenka pats 2006-aisiais prabilo, kad jo šalyje nebus jokių revoliucijų, nors Vakarai į jo nuvertimą esą investavo 400 mln. dolerių. Jam antrinęs Baltarusijos KGB vicepirmininkas Viktoras Vegera tvirtino turįs pakankamai informacijos "apie visokiausius įmanomus jaunimo seminarus, konferencijas ir mokymus, kuriuos Baltarusijos piliečiams organizuoja Vakarų ekspertai. Tai paprasčiausiai tik geras verslas ir nieko daugiau".

Į tai, ką V.Vegera pavadino verslu, neva JAV valdžia kasmet vien Baltarusijoje oficialiai investuodavo dešimtis milijonų dolerių. Neoficialiai teigiama, kad ši suma buvo bent kelis kartus didesnė. Pinigai Baltarusijos opozicijai teikti per įvairias tarptautines organizacijas, taip pat ir per veikiančias Lietuvoje. Mažas niuansas - informacijai apie Baltarusijos opozicijos finansavimą iškilus į viešumą, visos tuo užsiimančios įstaigos ir fondai mūsų krašte jau buvo atsidūrę "valstybininkų" rankose.

Tokia veikla Lietuvoje užsiėmė Strateginių studijų centras (SSC), Rytų Europos studijų centras (RESC), Nacionalinės plėtros institutas, Baltarusijos institutas, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, kitos organizacijos. Maža to - geros kaimynystės politiką deklaruojanti URM Baltarusijos opozicijos mokymais užsiėmė kartu su Gruzijos atstovais. Todėl iki šiol "valstybininkams" taip svarbu Lietuvos atstovybėje šioje Pietų Kaukazo šalyje turėti "savus" žmones.

Pinigų plovimo centrai

Lietuvoje veikiančiuose studijų centruose nuo seno buvo susibūrę "valstybininkų" žmonės - tos pačios pavardės matomos beveik visų įstaigų valdybose (Darius Jurgelevičius, tuometis Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sekretorius Renatas Norkus, buvęs prezidento patarėjas, dabartinis ambasadorius Baltarusijoje Edminas Bagdonas).

Centrų kūrimas iš esmės buvo įgyvendinamas per Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą (TSPMI), jam vadovaujant "valstybininkų" aktyvistui Raimundui Lopatai. Visų jų dalininkai buvo URM, VSD, kai kurių - KAM.

Į "paramos" Baltarusijos opozicijai dalijimą buvo įtraukti ir supaprastinto tranzito per Lietuvos teritoriją traukiniuose dirbantys konsulai. Jiems dešimtys tūkstančių JAV dolerių buvo įduodami tiesiog grynaisiais. Nesutikus atlikti "pinigų kurjerio" paslaugų, karjera URM baigdavosi.

Laiko savo rankose

Vis dėlto kilę skandalai ir Lietuvoje vykę tyrimai akivaizdžiai sumažino klano pajamas, taip pat pakirto užsienio partnerių pasitikėjimą "demokratiją remiančiais" "valstybininkais". Tai iliustruoja elementarus faktas - "demokratijai remti" įkurtų centrų pajamos pastaruoju metu sumenkusios taip, kad kalbama apie jų uždarymą.

Pastaruoju metu šie centrai maitinasi iš URM nuo 2006 metų vykdomos Vystomojo bendradarbiavimo programos, pagal kurią mūsų kraštas dvišaliu pagrindu teikia pagalbą Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai, Gruzijai, Armėnijai, Azerbaidžanui bei po konfliktų atsigaunančioms šalims demokratijos stiprinimo, žmogaus teisių, gero valdymo ir kitose srityse.

Kaip teigiama, didžioji dalis per šią programą perskirstomų lėšų Baltarusijai atitenka TSPMI, URM bei VSD įsteigtam Rytų Europos studijų centrui. Jam vadovauja R.Lopatos statytinė, TSPMI Mokslo, tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Kristina Vaičiūnaitė, nors pastaruoju metu kolegų santykiai gerokai atšalę.

Dėl paramos lėšų išlikusiems "valstybininkams" labai svarbu strateginiuose postuose ir ambasadose išlaikyti klanui lojalius žmones. Daugelis jų paskirti pastaraisiais metais.

Strateginiai postai

Kaip numato įstatymai, vystomajam bendradarbiavimui numatytą paramą turi paskirstyti dar 2007-aisiais URM ministro įsakymu įkurta Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programų ir projektų komisija, sudaroma iš aukštų URM pareigūnų, atsakingų už šios politikos įgyvendinimą. Tačiau dar praėjusiais metais Seimo Audito komitetas nustatė, kad dėl vykdomų vystomojo bendradarbiavimo projektų sprendimus priima ir atliktus darbus patikrina iš esmės vienas žmogus - URM Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento direktorius.

Šiuo metu departamentui vadovauja pernai iš ambasados Airijoje grįžusi Izolda Bričkovskienė.

I.Bričkovskienė vadinama buvusio ministro Antano Valionio žmogumi, dirbo su juo ambasadoje Lenkijoje. A.Valioniui tuo metu einant ambasadoriaus pareigas, I.Bričkovskienė buvo paprasta mašininkė. Šią kandidatūrą į ambasadorės postą A.Valionis "stūmė" norėdamas tuometiniam prezidentui Rolandui Paksui parodyti jo vietą. Kaip teigiama, prezidentui pirmą kartą atmetus siūlomą kandidatūrą, antrą kartą I.Bričkovskienės dokumentai buvo padėti pačiame pretendentų dokumentų viršuje. Vis dėlto buvusią mašininkę ambasadore paskyrė į postą grįžęs Valdas Adamkus.

Šiuo metu įsitvirtinti strategiškai viename svarbiausių URM postų I.Bričkovskienei padėjo ypatingas lojalumas dar vienam "valstybininkams" prijaučiančiam diplomatui, taip pat priklausiusiam "A.Valionio Varšuvos būreliui" - Evaldui Ignatavičiui. Jį, dirbantį ambasadoje Vokietijoje, į URM viceministro postą pasikvietė Vygaudas Ušackas.

Keičiantis valdžioms, postą URM vis dar išsaugo ir buvusi prezidento V.Adamkaus atstovė spaudai, ministro A.Valionio patarėja Violeta Gaižauskaitė. Okupacijos metais buvusi LKP CK žurnalų "Laikas ir įvykiai", "Komunistas" darbuotoja dabar tarnauja Politikos planavimo departamente. V.Gaižauskaitė iki šiol veikia kaip "valstybininkų" viešųjų ryšių grupės vadovė, kuruodama klanui tarnaujančios žiniasklaidos atstovus, "nutekinanti" reikalingą informaciją.

Latvijoje mūsų ambasadai vadovauja niekur kitur paskyrimo negalintis gauti KGB rezervininkas A.Valionis. Nors šis liko be ankstesnių įtakos svertų, klanas jo be šiltos vietos nepaliko.

Lietuvos ambasadoje Ukrainoje šiuo metu darbuojasi vienas iš "valstybininkų" žmonių, buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Čia ministru patarėju buvo įtaisytas ir VSD faktiniu vadovu vadintas Dainius Dabašinskas. Pastarasis darbą praras rugsėjį, užsienio reikalų ministrui Audroniui Ažubaliui nutraukus su juo sutartį.

Didžiausių nuostolių "valstybininkai" patyrė ambasadoje Gruzijoje, kai praėjusiais metais prezidentė nurodė iš atstovybės vadovo pareigų atšaukti Mečį Laurinkų. Tačiau URM jau informavo visuomenę, kad, pasikeitus aplinkybėms, jis gali sugrįžti į tarnybą. Paskutinėmis V.Adamkaus kadencijos dienomis pasirašytas dekretas dėl nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus diplomatinio rango suteikimo pagal įstatymus negali būti atšauktas.

Atstovybėje Gruzijoje ir toliau darbuojasi klano narys, buvęs URM sekretorius Laimonas Tallat-Kelpša. Be to, pajėgos vėl buvo sustiprintos ambasadoriumi paskyrus vieną iš "konsulinio klano" ideologų Joną Paslauską.

Taigi dauguma "valstybininkų", užsėdę strateginius postus, ir toliau sėkmingai kontroliuoja tą erdvę, kurią kontroliavo iki šiol. Ar galima tikėtis permainų, paaiškės jau visai netrukus, kai po atostogų grįžę Seimo ir Vyriausybės nariai turės progą pademonstruoti, kiek jų kalbos apie apsivalymą siejasi su tikrove.

V.Ušacko žlugimo paslaptis

Kokia galinga URM tradicijų ir įpročių inercija, byloja trumpa buvusio konservatorių užsienio reikalų ministro V.Ušacko karjera. Ūmią jos pabaigą mėginta aiškinti prastais ministro ir prezidentės santykiais, netgi aikštingu, nenuspėjamu Dalios Grybauskaitės charakteriu ir moteriškais kaprizais. Tačiau tai supaprastintas ministro atsistatydinimo priežasčių aiškinimas. Konflikto šaknys kur kas gilesnės nei asmeniniai santykiai. Konfliktas nesustabdomai brendo ir gilėjo ne tik su prezidente.

V.Ušackas yra URM išugdytas tikras profesionalas, kuriuo ministerija gali didžiuotis - pelnytas autoritetas tarp lietuvių ir užsienio diplomatų, puikūs tarptautiniai ryšiai. Tačiau V.Ušackas, brendęs ir stiprėjęs drauge su URM, perėmė ir visas ministerijos ydas. Ir nors pirmą darbo dieną ministras nušalino nuo svarbiausių reikalų savo pirmtakų A.Valionio ir P.Vaitiekūno patikėtinę V.Gaižauskaitę, vis dėlto išsaugojo URM, kaip valstybės valstybėje, tradiciją. Ne tik išsaugojo, bet dar ir sustiprino. Ir nors buvo beatodairiškai remiamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Andriaus Kubiliaus, net tapo konservatoriumi, užsienio politikos vadovas neišvengė trinties su Seimo TS-LKD frakcijos kai kuriais šulais, kuri peraugo į konfliktą. Nors jį abiem pusėms pavyko nuo žiniasklaidos ir visuomenės nuslėpti, dėl to jis netapo mažiau nuožmus. Konflikto priežastis - V.Ušacko nenoras paklusti parlamento kontrolei.

Seime kilo triukšmas, kai Užsienio reikalų komitetas (URK) sužinojo, kad V.Ušacko pavedimu URM klerkai Seime pradėjo neoficialius pokalbius apie perspektyvas organizuoti Lietuvos ir Rusijos konsultacijas dėl karinio tranzito per Lietuvos teritoriją. Po griežtos Seimo URK reakcijos ši tema dingo iš URM darbotvarkės.

Ministro ir valdančiosios parlamento daugumos konfliktas kulminaciją pasiekė, kai V.Ušackas savo iniciatyva pradėjo trišales Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų konsultacijas dėl supaprastinto vietinio eismo pasienio gyventojams režimo taikymo visoje Karaliaučiaus srityje, visoje Lietuvos teritorijoje ir dalyje Lenkijos teritorijos. Tai sukėlė Europos Komisijos išorinių santykių generalinio direktoriaus Gunnaro Wiegando nepasitenkinimą. Dėl to net trijų Seimo komitetų pirmininkai - ne tik URK (A.Ažubalis), bet ir Europos reikalų komiteto (Česlovas Stankevičius), Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (Arvydas Anušauskas) - laišku kreipėsi į premjerą A.Kubilių.

V.Ušackas nė nebandė slėpti savo požiūrio į Seimą ir URK, tarsi niekad nebūtų girdėjęs apie parlamentinę demokratiją. Iš Vašingtono elektroniniu paštu ministerijos valdininkams jis nurodė (kalba netaisyta): "Reikėtų keletą dalykų iki mano grįžimo padaryti: pirma, išsiaiškinti, ar URK'as gali nurodymus duoti ministerijai dėl pozicijų NATO atžvilgiu? Ir aplamai, prašau patikslinti ir atsiųsti man į Vašingtoną iki pirmadienio darbo pabaigos URK veiklos statutą ir koks URK'o mandatas dėl LRV ir konkrečiai URM sprendimų ir pozicijos tiek NATO, tiek kitais užsienio politikos reikalais." Šį arogantišką laišką specialiosios tarnybos bemat padėjo ant Seimo vadovų stalo. Taigi prezidentė D.Grybauskaitė tik pasinaudojo konservatorių vidaus nesutarimais.

Ar pavyks V.Ušacką pakeitusiam A.Ažubaliui įveikti šią inerciją? Juk A.Ažubalis įmestas į URM be savos komandos. Atrodo, naujasis užsienio politikos vadovas, užsitikrinęs prezidentės paramą, sąjungininkų ieško ir Seime. Antai per tradicinį kasmetį Lietuvos ambasadų užsienyje vadovų ministro rengiamą priėmimą Vilniuje sveikinimo kalbą sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir URK pirmininkas Emanuelis Zingeris. Tai visiškai nauja URM tradicija, primenanti, kad Lietuva - parlamentinė respublika. Tik ar suspės A.Ažubalis šią tradiciją įtvirtinti? Ar jam bus leista?

Pabaiga. Pradžia rugpjūčio 31, rugsėjo 1, 2, 6 d.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"