TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Utena vaduosis nuo bebrų

2011 08 30 0:00
Utenos valdininkai aiškina, kad bebrų yra per daug, o jų padaroma žala - didžiulė.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Ežerų gausus Utenos kraštas nebeatsigina bebrų. Šie vandens gyvūnai pūdo miškus, tvindo laukus ir grasina paskandinti net pačią Uteną. Kad taip neatsitiktų, kovai su bebrais savivaldybės biudžete bus ieškoma pinigų.

Uteniškiai skundžiasi patiriantys tikrą bebrų invaziją. Rūpesčių jie kėlė ir anksčiau, tačiau dabar medžius verčiantys aštriadančiai pradėjo kone tvindyti Uteną, per kurią teka bebrų pamėgtas Krašuonos upelis. Todėl rajono merija ėmė rengti kovos su šiais vandens gyvūnais planą. Anksčiau su bebrais kovota priešokiais ir neskiriant lėšų šiam tikslui iš savivaldybės biudžeto. Dabar tikimasi, kad medžiotojai susigundys jiems siūlomais pinigais.

Mokės medžiotojams

Utenos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vadovas Jonas Guiga LŽ teigė, kad bebrai šiame rajone pripažįstami didžiausiais žaladariais. Be kita ko, jie sugadina melioracijos įrenginius. "Bebrų mūsų krašte neabejotinai per daug", - tvirtino J.Guiga. Valdininko vadovaujamas skyrius šiuo metu kaip tik baigia rengti kovos su bebrais planą. Jam įgyvendinti bus prašoma lėšų iš rajono biudžeto. "Pagrindinis kovos metodas būtų šaudymas. Tačiau jis nėra pigus, todėl manome, kad už bebrų populiacijos reguliavimą turėtų būti atlyginama", - pabrėžė J.Guiga.

Pergudrauti nepavyksta

Medžioklės žinovas Jonas Janušauskas, dirbantis Utenos rajono medžiotojų ir žvejų draugijos administracijoje, LŽ pasakojo, kad daugiausia žalos ūkiui padaro bebrų jaunikliai. Anot jo, bebrų poros kasmet atsiveda iki penkių jauniklių. Vos ūgtelėję bebriukai išleidžiami savarankiškam gyvenimui. Jie plaukia ieškoti, kur galėtų įsikurti, o radę dar neužimtą vietą skuba versti medžius ir statyti sau namus. Taip užliejami laukai bei miškai, kuriuose pūva pasėliai ar tręšta medžiai.

"Gudrumu išgyvendinti bebrų dar niekam nepavyko. Tai galima padaryti tik smurtu - nuolat ardant jų pasistatytas užtvaras ar šaudant juos pačius. Tačiau tai padaryti žmonėms neretai pritrūksta kantrybės. Mat bebrai išgriautas buveines greitai vėl susimeistrauja. Nušauti juos, kaip ir daugelį vandens gyvūnų, sunku", - pripažino J.Janušauskas. Jis priminė, kad krašto medžiotojai yra įsipareigoję šaudyti žalą darančius bebrus, nors jiems už tai ir nemokama.

Anot medžioklės žinovo, bėda, kad nemažai miškų savininkų į miškus atvyksta kas kelerius metus, kai bebrai jų nuosavybei jau būna padarę nemažai žalos. "Savo turtu rūpintis ir jį prižiūrėti reikia nuolat. Gavę pranešimų apie vos besikuriančius bebrus lekiame jų šaudyti. Tačiau kai jie būna susirentę tvirtas užtvankas, užliejusias didžiulius plotus, jau ir mes mažai ką tegalime padaryti", - atviravo J.Janušauskas. Anot jo, kasmet Utenos rajono medžiotojai sumedžioja po kelis šimtus bebrų.

Kreiptis būtina kuo anksčiau

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Ričardas Vygantas LŽ sakė, jog už tai, kad bebrai nepridarytų žalos, atsakingi būtent medžiotojų būreliai. Jis prisiminė atvejį, kai ūkininkas iš medžiotojų už bebrų jo ūkiui padarytą žalą prisiteisė 4 tūkst. litų. Departamento vadovas taip pat pabrėžė, jog norint, kad bebrai žalos padarytų kuo mažiau, pajutus jų invaziją, į medžiotojus būtina kreiptis kuo anksčiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"