TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Už ką žuvo Lietuvos vaikai

2008 01 14 0:00
Kardinolas A.J.Bačkis Lietuvos žmonėms linkėjo būti laisvės gynėjų dvasios įpėdiniais.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vakar per iškilmingą Seimo posėdį, skirtą 1991 m. sausio 13-ąją už Lietuvos nepriklausomybę žuvusiems laisvės gynėjams, kalbėjęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis perspėjo apie tautai kylančias grėsmes.

"Už ką žuvo tie Lietuvos vaikai, kurių atminimą kasmet pagerbiame iškilmingais posėdžiais ir pamaldomis? Už Tėvynės laisvę, už savo valstybę, už šalies ateitį - tai įprasti ir aiškūs atsakymai. Tačiau ar šiandien suprantame laisvę ir savo valstybę bei jos ateitį taip, kaip suprato jie? Tik sąžiningai atsakę į šį klausimą susiesime atmintį su gyvenimu. Neatskirsime minėjimų nuo to, kas šioje salėje ir visame krašte vyksta kiekvieną dieną.

Laisvė buvo ypatingas žodis visiems lietuviams, tą šaltą naktį išėjusiems į Vilniaus gatves. Kai šiandien iš politikų lūpų, iš televizijos ar radijo girdime žodį "laisvė", tai dažniausiai kalbama apie visiškai kitus dalykus. Sakomos frazės, kuriose būtų daug geriau laisvę pakeisti atsakomybe. Tai yra - sakyti ne prekybos laisvė, o atsakinga prekyba, ne žiniasklaidos laisvė, o atsakinga žiniasklaida, ne reklamos laisvė, o atsakinga reklama ir taip toliau.

Sausio 13-osios didvyriai laisvės siekė per pareigą ir atsakomybę, per pareigą iki mirties. Šiandien laisvė dažnai deklaruojama siekiant išvengti pareigos ir atsakomybės. Kas yra sava valstybė? Tai valstybė, kuri gina savo žmones, ypač silpniausiuosius. Po Sausio 13 -osios įvykių buvo svarstančiųjų, kad tuomečiai vadovai nesiėmė reikiamų priemonių žuvusiesiems apsaugoti. Nesunku suprasti, kad vienintelė tokia priemonė galėjo būti kapituliacija, nepriklausomybės siekio atsisakymas.

Tačiau kodėl vis grįžtama prie vadinamųjų istorinių klaidų užuot paklausus, kaip šiandien ginami žmonės. Kalbu ne vien apie tai, kad ginami kenčiantieji nuo skurdo, nepriteklių, neįgalumo. Kalbu apie priemones, kurios gintų gyvybes, nesulaukiančias net gimimo, žūstančiuosius per avarijas, mirtinai nusigeriančiuosius ar pakeliančiuosius prieš save ranką dėl depresijos ir psichozių. Kad ir kas būtų pasiūlyta gyvybėms ginti, visuomet atsiranda neva svarbesnių dalykų.

Gyvybės lieka neapgintos, nes moterys turi reprodukcines teises, o važinėjantieji automobiliais - teisę pirkti degtinę degalinėse. Gyvybei kyla vis naujų pavojų, nes verslas turi teisę į maksimalų pelną, o politikai - į verslo paramą. Dar labai svarbu, kad valstybė galėtų būti laikoma sava valstybe? Sava valstybė - tai valstybė, kuri siekia būti teisinga visiems ir kiekvienam. Aš netikiu, kad kas nors laisva valia dėtų galvas už plėšikų gaują. O būtent taip šv. Augustinas pavadino valstybę, kuri nėra valdoma teisingumo. Popiežius Benediktas XVI cituoja šiuos rūsčius žodžius savo enciklikoje "Dievas yra meilė". Jis primena, kad, būtent, teisingumas yra visos politikos tikslas ir dėl to - vidinis matas. Greta svarbaus klausimo, kaip čia ir dabar įgyvendinti teisingumą, visada iškyla svarbesnis - kas yra teisingumas? Šventasis Tėvas pabrėžia, kad praktinis protas, reikalingas šiam sprendimui, nuolat apvalytinas, nes jau etinis aklumas, atsirandantis viršų paėmus interesams ir galioms, yra niekada iki galo nepašalinama grėsmė.

Po galingų interesų grupių įtakos, jų spaudimo valdžios žmones mėginama apsaugoti Lobizmo interesų derinimo ir kitais įstatymais. Tačiau ar įstatymo raidė gali ginti labiau nei tvirti įsitikinimai, ar neapsaugotų politikų geriau aiškus etinis apsisprendimas, kas yra gera ir bloga, kas svarbu, o kas atsitiktiniai dalykai? Įsitikinimas, kad elgiasi teisingai ir garbingai, vedė bei palaikė Lietuvos žmones Sausio 13-ąją. Toks įsitikinimas, kaip liudija istorija, buvo pavojingas, net mirtinai pavojingas. Laisvės gynėjai drauge gynė ir teisę į kiekvieno įsitikinimus, galimybę laisvai juos reikšti ir vadovautis. Tačiau pasirodo, kad ir šiandien Lietuvoje pavojinga turėti įsitikinimų. Kaip liudija pastarųjų savaičių įvykiai, žiniasklaida netrukdoma rengia organizuotus puolimus ir prieš paprastus žmones, ir prieš parlamento narius, pamina jų orumą už jų įsitikinimus. Sausio 13-osios didvyriai, tarp kurių dauguma buvo jauni žmonės, siekė išsaugoti jauną valstybę. Ar šiandien daug daroma, kad valstybė būtų išsaugota? Tie, kurie dainomis pasitiko sovietų tankus, turėjo aiškų žvilgsnį į tėvynės ateitį. Deja, matau, kad daugelio dabarties veikėjų suvokimas apie Lietuvos ateitį labai nykus. Dienų dienas diskutuojama apie verslo interesus žvalgantis galimų rėmėjų, tačiau pristinga laiko švietimo, mokslo, šeimos, sveiko gyvenimo būdo reikalams. Ar daug parlamentarų, kurie nuoširdžiai rūpinasi, koks subręs Lietuvos jaunimas, kokia sveika, o gal visiškai iširusi šeima augins kitą vaikų kartą, ar dažnas gali paminėti, jog per kadenciją ką nors realiai nuveikė padėdamas tėvams bei mokytojams apsaugoti nepilnamečius nuo smurto, alkoholio, narkotikų, trumpalaikių malonumų propagandos?

Laisvės gynėjai tikėjo savimi, tikėjo Lietuvos ateitimi, tikėjo, kad jiems padeda Dievas. Sunku tikėti, kad tau padeda Dievas, jeigu viduje nesi tikras, kad stoji už teisybę ir tiesą, jog gini žmones ir tikrą reikalą. Linkiu Lietuvos žmonėms, valstybės vadovams ir šiandienos politikams būti laisvės gynėjų dvasios įpėdiniais. Tai yra gyventi ir elgtis taip, kad visuomet galėtum tikėti - man padeda Dievas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"