TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Už kokią Lietuvą žalieji - už žalią ar šiukšliną?

2010 12 29 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Prieš pat Kalėdas keleto nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų atstovai perdavė Seimo pirmininkei Irenai Degutienei viešą kreipimąsi, kuriame teigiama, esą Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno veikla neatitinka nei šio komiteto tikslų, nei aplinkosaugos interesų.

Kai kuriems žmonėms tokia J.Šimėno charakteristika - naujiena, mat anksčiau jis garsėjo kaip aktyvus politikas, propaguojantis atsinaujinančios energijos, ypač biokuro, plėtrą ir naudojimą. Ypač netikėta, kad į tokį nežinia kam atstovaujančių ir kieno interesus ginančių organizacijų pareiškimą sureagavo Seimo vadovai, kurie pro ausis praleidžia kur kas rimtesnius piliečių skundus dėl pareigūnų ir politikų veiksmų. Ar čia nekvepia politiniu užsakymu? LŽ pakvietė J.Šimėną pasidalyti savo mintimis.

Supainiojo sąvokas

- Laiško autoriai teigia, esą jūs, inicijuodamas Statybų įstatymo pataisas, siekėte įteisinti nelegalias statybas.

- Jie painioja sąvokas "nelegali statyba" ir "savavališka statyba". Tai ne tas pat. Savavališkos statybos - tai nukrypimas nuo projekto, netinkamas suderinimas, nežymūs pakeitimai ir pan., o nelegalios statybos - tokios, kurių neturi būti iš principo. Statybų įstatymo pataisų darbo grupės, kurioje ir aš buvau, pateiktas patobulinimas neįteisina nelegalių statybų, taigi laiške - netiesa.

- Antrasis kaltinimas - pritarėte planams deginti nerūšiuotas atliekas.

- Ne pritariau, o organizavau seminarą, kuriame svarstyta, ar reikia Vilniaus regione atliekų deginimo įmonės. Tačiau šiandien jau esu visiškai įsitikinęs, jog ji čia būtina. Aišku, geriau būtų deginti tuos atliekų likučius, kurie susidarytų jas išrūšiavus, tačiau žiūrėkime tiesai į akis - 90 proc. atliekų Europoje deginamos nerūšiuotos.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas jau seniai reikalauja, kad Aplinkos ministerija parengtų tokią atliekų tvarkymo sistemą, kurioje viena pirmųjų grandžių būtų jų rūšiavimas, o tik paskui panaudojimas. Tačiau Aplinkos ministerija delsia tai padaryti.

- Ši problema ypač aktuali Vilniuje: ligi šiol nesibaigė vietos gyventojų protestai ir teismai dėl Kazokiškių komunalinių atliekų sąvartyno atidarymo, o netrukus jis jau bus pilnas ir vėl teks ieškoti vietos naujam.

- Prieš atidarant Kazokiškių sąvartyną Aplinkos ministerija ir kiti jo iniciatoriai ramino, esą ten bus gabenamos likusios po rūšiavimo atliekos. Tačiau atsitiko priešingai, ir žalieji, kiek prisimenu, tada tam nesipriešino. O aš siūliau tol nevežti į šį sąvartyną atliekų, kol nebus sukurta jų rūšiavimo ir tvarkymo sistema. Vietos tam padaryti Kazokiškėse pakako, tačiau - nepadaryta.

Didžiųjų upių netvenks

- Toliau rašoma: "Komiteto pirmininkas vienareikšmiškai palaiko itin stambių kiaulininkystės įmonių plėtrą Lietuvoje."

- Mano nuomonė apie šį verslą visiškai priešinga. Pavyzdžiui, kai norėta vėl auginti gyvulius buvusiame sovietiniame Anykščių rajono Andrioniškių gyvulininkystės komplekse - protestavau, nes šalia Anykščiai. Fermų ten taip ir neatgaivino.

Kai buvo kilęs skandalas dėl gyvulininkystės komplekso taršos Kalvarijoje, mūsų komitetas buvo surengęs ten pasitarimą. Aiškinomės, kodėl Aplinkos ministerija išdavė taršos leidimą tiek daug kiaulių auginančiai bendrovei. Pagal aplinkosaugos reikalavimus jų skaičius turėtų būti daug mažesnis. Aplinkosaugos ir higienos specialistai tikino, esą vienu metu auginamų kiaulių skaičius neviršija leistino. Tačiau neatsižvelgiama į tai, jog pagal dabartines technologijas per metus išauginamos 3 vados kiaulių, tad atitinkamai patrigubėja ir tarša... Be to, paaiškėjo, jog Kalvarijų savivaldybė nereikalavo įtaisyti komplekse valymo įrenginių.

- "Nerimą kelia J.Šimėno pastangos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įteisinti masinę užtvankų statybą ir taip galutinai sunaikinti dar likusias natūralias Lietuvos upes." Ką apie tai pasakysite?

- Kad tai netiesa. Hidroenergetikai siūlė pastačius 3 užtvankas ant Nemuno gaminti apie 560 megavatų elektros energijos. Tačiau mūsų komitetas sumažino šį skaičių iki 195 megavatų, įskaitant dabar veikiančias Kauno bei mažesnes hidroelektrines (HE). (Kauno HE gamina 101, mažosios HE iš viso - 29 megavatus.) Tad praktiškai apsiribota tik 65 megavatais.

Be to, pasiūlėme nestatyti naujų didelių hidroelektrinių, o tenkintis jau esamomis užtvankomis, prie kurių įrengtos turbinos. Kitas mūsų reikalavimas - įrengti prie tokių elektrinių žuvų takus. Pavyzdžiui, puikus toks takas įrengtas prie Kavarsko HE. Ichtiologų tyrimai rodo, jog pastačius jį žuvų Šventojoje padaugėjo.

- Priekaištaujama ir dėl Seime svarstomų Saugomų teritorijų įstatymo pataisų, esą jomis siekiama leisti statybas saugomose teritorijose, mažinti šių teritorijų ribas ar net jas panaikinti.

- Nesu minėto įstatymo pataisas svarstančioje darbo grupėje, todėl nelabai ką galiu komentuoti.

Įtaria dujų verslininkus

- Ir paskutinis priekaištas - esą jūsų vadovaujama darbo grupė pritarė Miškų įstatymo pakeitimui: siūloma leisti skaidyti miško paskirties žemę į mažesnius nei 5 ha sklypus, siekiama statyti miškuose pastatus.

- Ir vėl neteisybė. Įstatymo pataisų projekte parašyta - draudžiama skaidyti miško paskirties žemę, jei sklypas mažesnis negu 5 ha, išskyrus atvejį, jeigu buvo atkurta bendra nuosavybė. Pavyzdžiui, 3 broliai paveldėjo 5 ha - kodėl neleisti jiems pasidalyti sklypo? Vakar mano kolega Konstantas Ramelis pasiūlė leisti dalyti sklypą ir tada, kai jame yra natūralių ribų, pavyzdžiui, upelis arba kelias.

Numatėme saugiklių, kurie turėtų apsaugoti krašto miškus. Pavyzdžiui, aktuali problema - žvyro karjerai miškuose. Siūlome jų kasėjams kompensuoti valstybinio miško įveisimą ir auginimą iki pat medynų brandos. Trečios ir antros grupės (apsauginiuose, rekreaciniuose) miškuose tos kompensacijos būtų atitinkamai dvigubai ir trigubai didesnės.

O dėl statybų privačiuose miškuose - taip, čia mūsų ir žaliųjų požiūriai skiriasi. Mūsų komitetas gauna daug privačių miškų savininkų laiškų, kuriuose piktinamasi draudimu ten įsikurti savo sodybą. Kas gero, jei neleidžiama prie savo miško gyventi, kad galėtum jį prižiūrėti? Išnagrinėjome europinę patirtį. Pavyzdžiui, Švedijos miškuose daugybė sodybų ir niekas iš to nedaro tragedijos. Pasiūlėme leisti viename privataus miško sklype statyti vieną sodybą, tačiau su sąlyga, jei yra galimybė įrengti infrastruktūrą (elektros liniją ir pan.) ir jei tai nepadarys žalos miškui. Ignoruoti privačių miškų savininkų interesų negalima, juk jie valdo kone pusę visų šalies miškų.

Mano nuomone, žaliųjų ir kai kurių kitų visuomenininkų kreipimasis - ne kas kita, kaip užsakymo įvykdymas. Kieno - nežinau, galiu tik įtarti, pavyzdžiui, dujų verslininkus. Galbūt laiško užsakovams nepatinka, kad Seimas baigia priimti mūsų komiteto parengtą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą bei kitus kai kuriems lobistams neparankius teisės aktus.

Beje, kai kurių aplinkosaugos organizacijų, kurios neva pasirašė šį laišką, vadovai man pranešė nepritariantys jo teiginiams ir nesirašę. Svarstau, ar neverta kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo. Atrodo, žalieji greitai pamiršo gerus mūsų darbus. Pavyzdžiui, tai, jog mano ir kolegos Justino Urbanavičiaus iniciatyva Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje įsipareigojama neleisti privatizuoti valstybinių miškų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"