TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Už Lietuvos istoriją taip pat reikia kovoti

2013 05 14 7:37
R.Kupčinskas: "Kuriamos prielaidos autonominiams dariniams atsirasti, o tai yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir didžiulis pavojus mūsų nepriklausomybei." Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Su Seimo senbuviu Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariu konservatoriumi Rytu Kupčinsku kalbamės apie jo veiklą parlamente.

- Kokius prioritetus sau keliate jau trečią kadenciją dirbdamas Seimo BFK?

- Vienas svarbiausių BFK tikslų - atsakingai kontroliuoti, kaip naudojami biudžeto pinigai. Dažnai nesusimąstome, kad į biudžetą sumokėtos lėšos turi būti naudojamos svarbiausioms ir gyvybiškai būtinoms valstybės problemoms spręsti, įsipareigojimams vykdyti, o ne siekti, kad gauti pinigai būtų panaudoti bet kam. Europos Sąjungos (ES) lėšos - tai ir kitų Bendrijos valstybių piliečių lėšos, sumokėtos kaip mokesčiai ir sukauptos bendrame ES biudžete.

Ne kartą esu siūlęs svarstyti aktualiausias, aštriausias šių dienų mūsų valstybės problemas, nustatyti prioritetus ir pagal tai finansuoti šių klausimų sprendimą. Būtina peržiūrėti kelių šimtų finansuojamų programų aktualumą, neužmiršti, kad finansiškai stabilūs būsime, jei turėsime su gamyba, technologijų kūrimu susietą ekonomiką.

- Teigiate, kad kai kurios dabartinės Vyriausybės nuostatos puoselėjant santykius su Lenkija ir lenkų tautinei mažumai daromos nuolaidos pažeidžia Konstituciją ar net kelia grėsmę valstybingumui. Kodėl?

- Santykiai su Lenkija turi būti plėtojami paritetiniais pagrindais, gerbiant abiejų šalių orumą. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad kai kurie kaimynės valstybės politikai bando bendrauti keldami ultimatumus. Su tokiu bendravimo stiliumi Lietuvos valdžia neturėtų taikstytis. Tautos valia priimtos Konstitucijos nuostatos privalomos visiems: ir paprastiems piliečiams, ir valdžios atstovams. Lenkų tautinei bendrijai užtikrintos visos sąlygos savarankiškai tvarkyti kultūros reikalus, švietimą, labdarą, tarpusavio pagalbą, šiai bendrijai valstybė teikia paramą. Jokioje kitoje šalyje nėra tiek valstybės lėšomis finansuojamų tautinių mažumų švietimo įstaigų kaip Lietuvoje, todėl lenkų tautinės bendrijos priekaištai yra nepagrįsti. Prisimindami tragišką okupacijų patirtį, aktyviai giname savo konstitucines nuostatas, lietuvių kalbą, tradicijas, vietovardžius. O bandymai nuolaidžiauti kaimynei yra mūsų valstybės silpninimas, kuriamos prielaidos autonominiams dariniams atsirasti, o tai yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir didžiulis pavojus mūsų nepriklausomybei.

- Jau daugiau nei dešimtmetį esate Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas. Ar dabartinėje politikoje, kasdieniame žmonių gyvenime Sąjūdžio dvasia dar gyva?

- Toli gražu ne visos Sąjūdžio deklaruojamos nuostatos įgyvendintos, daugelis gyvenimiškų problemų kyla dėl teisingumo stokos, savanaudiškumo, godumo, kai kurių šalių pastangų daryti Lietuvai įtaką, kartais net destabilizuoti situaciją. Sąjūdį suprantu kaip visuomenės moralinį autoritetą, tautos vertybių, laisvės, nepriklausomybės gynėją.

- Esate aktyvus istorinės atminties išsaugojimo puoselėtojas. Dar praėjusią kadenciją imtasi iniciatyvos, kad prie ministerijų būtų atidengtos memorialinės lentos, įamžinančios sovietų sušaudytų tarpukario Vyriausybės narių atminimą. Kodėl ši ir kitos idėjos stringa?

- Neseniai šventėme Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmetį. Visa tai, kuo šiandien naudojamės, kūrė praėjusių kartų mūsų tautiečiai, jie kentėjo, kovojo, žuvo už Lietuvos laisvę, nepriklausomybę. To niekada neturime užmiršti. Turbūt nedaug yra šalių, kurių tautos taip ryžtingai ir atkakliai kovėsi už savo valstybę. Visa tai turi atsispindėti mūsų istorijoje, leidiniuose, memorialiniuose žymenyse. Už tikrąją, neapšmeižtą Lietuvos istoriją taip pat reikia kovoti, o ne pataikauti kaimynų istorikams už apdovanojimus, premijas ir kitas gėrybes. Juk toks pataikavimas - išėjusių į amžinybę ir dabartinių tautiečių išdavystė.

- Seimo nario mandatą jums patikėjo kauniečiai. Kaip padedate spręsti šio miesto problemas?

- Tai mano gimtasis miestas. Man suprantami kauniečių rūpesčiai, problemos, ateities viltys. Visada siekiau, kad mūsų nepriklausoma valstybė būtų vienodai teisinga visiems regionams, miestams, miesteliams ir kaimams. Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė, jame padėti pagrindai mūsų šiuolaikinės tautinės valstybės raidai. Norisi, kad mano gimtasis miestas liktų mokslo, kultūros, meno, sporto, medicinos, ekonomikos ir pramonės centru mūsų nepriklausomoje Tėvynėje.

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

t.basarovas@lzinios.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"