TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Už maisto produktų klastojimą grėstų belangė

2016 04 14 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) siūlys teisės aktų pataisas, kurias priėmus būtų kriminalizuota maisto klastočių gamyba ir prekyba – už tai grėstų baudžiamoji atsakomybė.

Taip pat numatoma siūlyti sugriežtinti turgaviečių savininkų atsakomybę. Užtikrinti, kad nebūtų prekiaujama maisto klastotėmis, turėtų jie, o ne kiekvienas prekiautojas atskirai, kaip yra dabar.

Tačiau politikai ir verslininkai abejoja, ar toks sugriežtinimas iš tiesų duotų realios naudos.

Siekia sugriežtinimo

VMVT direktorius Jonas Milius teigė, kad kovoti su maisto produktų klastotėmis kitose šalyse kuriami specializuoti policijos padaliniai, nes norint efektyvių rezultatų būtina griežtinti sankcijas pažeidėjams. Esą taip pat reikėtų elgtis ir mūsų šalyje, nes kol kas tokiems pažeidėjams Lietuvoje numatyta tik administracinė atsakomybė. Baudos už žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ir tiekimo rinkai pažeidimus siekia iki 3475 eurų.

Jonas Milius: „Nesąžiningi verslininkai pelnosi parduodami prastos kokybės maistą didžiausia kaina, ir dar mūsų visų sveikatos sąskaita." /LŽ archyvo nuotrauka

VMVT vadovo įsitikinimu, griežtesnė atsakomybė už maisto klastotes ir nelegalią prekybą padėtų sumažinti padirbtų produktų kiekį, o valstybės biudžetas būtų papildomas sumokėtais mokesčiais.

„Nesąžiningi verslininkai pelnosi parduodami prastos kokybės maistą didžiausia kaina, ir dar mūsų visų sveikatos sąskaita. Stengiamės užkirsti kelią nelegaliai prekybai ir produktų klastotėms, tačiau ne visuomet mūsų turimos priemonės atgraso nuo tokios veiklos ateityje. Gaunamas pelnas dažnai būna kur kas didesnis nei nedidelės administracinės baudos bei atimamo krovinio vertė“, – aiškino J. Milius.

Anot jo, dėl minėtos veiklos turėtų būti keliamos baudžiamosios bylos, mat parduodant neaiškios kilmės produktus ne tik rizikuojama žmonių sveikata, bet ir valstybė patiria finansinių nuostolių. Maisto produktų klastojimas pripažįstamas kriminaliniu nusikaltimu Italijoje, Ispanijoje, kitose šalyse.

Artimiausiu metu VMVT teiks teisės aktų pakeitimo projektus, kuriuos priėmus būtų numatyta baudžiamoji atsakomybė už maisto klastotes ir nelegalią prekybą. Be to, jau parengtos pataisos, kad už tvarką turgavietėse būtų atsakingi jų savininkai.

Idėja kelia abejonių

Tačiau VMVT sumanymui ne visi pritaria. Anot asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentės Aldonos Aleksandros Janavičienės, turgaviečių savininkai veikia pagal prekybos centrų principą – išnuomoja prekybos vietas. „Galime patikrinti, kiek ir kokių prekių prekiautojas atsivežė, ar turi visus reikiamus dokumentus. Tačiau patikrinti, ar tos prekės tikrai tokios, kokios turi būti, vargu ar galėtume“, – sakė ji.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras taip pat neslėpė abejonių, ar iš tiesų reikėtų kriminalizuoti maisto produktų klastojimą ir prekybą jais. „Baudžiamoji atsakomybė – kraštutinė priemonė, kai kitos neveiksmingos. Vargu ar už prekybą maisto klastotėmis reikėtų sodinti į Lukiškių kalėjimą“, – svarstė jis.

Politiko tikinimu, nelegali prekyba, maisto klastojimas tėra netvarkingas verslas, todėl juo užsiimantys veikėjai labiausiai turėtų nukentėti ekonomiškai. Tad skiriant baudą, ar ji būtų kaip baudžiamoji sankcija, ar administracinė priemonė, vis vien būtų pasiekiamas tas pats tikslas. Tik administracine tvarka bauda skiriama kur kas greičiau ir šis procesas pigesnis.

Kasmet aptinkami nemenki kiekiai falsifikuotų maisto produktų./VMVT nuotrauka

„Tad jei galima pasiekti tikslą nekriminalizuojant tam tikrų veiksmų, gal ir reikėtų to laikytis. Jeigu numatytos sankcijos per mažos, galima diskutuoti ir jas didinti“, – kalbėjo S. Šedbaras.

Ne pavieniai atvejai

Apie maisto klastojimą ir vartotojų apgaudinėjimą garsiausiai imta kalbėti po daugelį Europos šalių sukrėtusio tyrimo, kai buvo nustatyta, kad įvairiuose mėsos gaminiuose jautiena buvo pakeista gerokai pigesne, galbūt net nelegaliai pagaminta arkliena. Mėsos konservų su arkliena buvo aptikta ir Lietuvoje. Tačiau tai netapo pamoka maisto produktų falsifikatoriams, nors pastaraisiais metais taikomos vis griežtesnės priemonės, turinčios užkirsti kelią tokiems atvejams.

Vien šiemet VMVT specialistai nustatė ne vieną atvejį, kai privataus namo garaže arba sodų bendrijoje nelegaliai tvarkomos neaiškios kilmės šaldytos ir sūdytos žuvys, ikrai, gaminami mėsos gaminiai. Vienas didžiausių radinių aptiktas kovo pabaigoje Vilniuje. Kirtimų gatvėje esančiame sandėlyje rasta per 120 tonų neaiškios kilmės kiaulienos lašinių ir galvijų kepenų. Pareigūnams įtarimų pirmiausia sukėlė įmonės teritorijoje išmestos tuščios dėžės su įtartina ženklinimo informacija.

Patikrinime dalyvavusiems Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos bei Muitinės departamento pareigūnams nepavyko nei nustatyti tikslios tokios produkcijos kilmės šalies, nei gauti kokių nors saugą ir kokybę patvirtinančių dokumentų. Neatmetama galimybė, kad vėliau visą šią produkciją be apskaitos dokumentų, suklastojus ženklinimo informaciją, planuota išvežti į kitas šalis arba parduoti Lietuvos turgavietėse.

Šiemet taip pat išaiškintas galimas kiaušinių klastojimo atvejis. Daugiau kaip 40 tūkst. vienetų kiaušinių buvo atgabenta į Lietuvą be privalomos ženklinimo informacijos.

Europolas ir Interpolas kasmet inicijuoja operacijas „Opson“, per kurias daugiau kaip 50 valstybių maisto ir veterinarijos tarnybų, policijos ir muitinės pareigūnai tikrina oro ir jūrų uostus, turgavietes, parduotuves, pasienio sandėlius. Šių metų pradžioje Lietuvoje per tokią operaciją VMVT inspektoriai sulaikė 63 tonas nesaugių ar netinkamai paženklintų maisto produktų. Neleista realizuoti 41 tonos vaisių, nes viršyta leistina pesticidų koncentracija, 7 tonų supelijusių cinamonų, 4 tonų mėsos be saugą ir kokybę patvirtinančių dokumentų, 3 tonų šaldytų žuvų, 1,8 tonos įvairių vaisių ir daržovių, 380 kilogramų vynuogių kauliukų aliejaus (nustatytas cheminis užterštumas), 190 kilogramų graikinių riešutų aliejaus dėl juose rasto benzopireno ir 7 kilogramų gyvūnų maisto (jame aptikta gyvsidabrio).

Muitinės departamento pareigūnai atskleidė saldumynų klastotes iš Kinijos, todėl į mūsų šalies rinką nepateko 57 tūkst. vienetų saldainių bei 229 tūkst. vienetų kramtomosios gumos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"