TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Už mano laisvę sumokėta tremtimi"

Iš JAV atvykusi Rūta Šepetys - Vilniaus knygų mugės garbės viešnia. Jau pirmąją viešnagės dieną jai buvo įteikta Patriotų premija. Prieš susitikimą penktadienį R.Šepetys akivaizdžiai jaudinosi, nors eidama pro gausią auditoriją mojavo ir dalijosi amerikietiška šypsena.

Lietuvio ir amerikietės šeimoje gimusi R.Šepetys gyvena Tenesio valstijoje, dirba muzikos industrijoje. 2005 metais ji pirmąkart lankėsi tėvo gimtinėje. Ieškodama giminės šaknų, išgirdo tremtį patyrusių giminaičių pasakojimų. Jie taip sukrėtė jautrią amerikietę, kad neliko nieko kito, kaip parašyti romaną "Tarp pilkų debesų" ("Between Shades of Gray").

2011-ųjų kovą pasirodęs kūrinys greitai tapo pasauline sensacija: praėjusį pavasarį pateko į "The New York Times" skaitomiausiųjų sąrašą, o rudenį knygos populiarumo banga persirito per Atlantą - romanas buvo apdovanotas prestižine Prancūzijos žurnalo "Lire" premija. Knygą išleido prestižinės Niujorko leidyklos "The Penguin Group" Jaunojo skaitytojo skyrius "Philomel Books". Lietuvių kalba romaną parengė leidykla "Alma littera". Romano autorė yra sulaukusi Holivudo prodiuserių siūlymų kurti filmą.

Sumokėjo tremtimi

R.Šepetys - Vilniaus knygų mugės garbės viešnia. Jau per pirmąją lankymosi knygos festivalyje dieną, ketvirtadienį, jai buvo įteikta Patriotų premija, kurią praėjusiais metais inicijavo Krašto apsaugos ministerija. Prieš susitikimą penktadienį R.Šepetys akivaizdžiai jaudinosi, nors eidama pro gausią auditoriją mojavo ir dalijosi amerikietiška šypsena. Ties pakyla ji stabtelėjo prie renginio vedėjo, švedų kino dokumentininko Jono Ohmano, sukūrusio juostas apie pokarį ir lietuvių rezistenciją "Smogikai", "Nematomas frontas", filmų seriją "Pabėgimai". Jis tyliai ėmė guosti rašytoją: "Nuolat gaunu bjaurių komentarų (nasty comments). Nesijaudinkite, tai - Lietuva." Šitaip apraminęs viešnią, švedas lyg niekur nieko kilo į sceną moderuoti R.Šepetys susitikimo su skaitytojais.

Kadenciją baigianti JAV ambasadorė Anne E.Derse pažymėjo, jog apie romane "Tarp pilkų debesų" minimus istorinius įvykius plačioji Amerikos visuomenė ne ką tenutuokia, jie geriau žinomi tik akademiniam jos žiedui.

"Šią istoriją parašiau ne aš - tai jūsų, Lietuvos istorija", - tokiais žodžiais į susirinkusiuosius prabilo rašytoja R.Šepetys. Ji siekusi papasakoti amerikiečiams, kokius kančios kelius teko nueiti Baltijos kraštams. Mat jos tėvynainiai ugdomi labai ribotai mąstyti, retas nutuokia, kas dedasi kituose žemynuose, įsivaizduoja esą pasaulio įvykių centre. "Draugai manęs nuolat klausinėjo - o kas esi tu? Galėjau atsakyti tik tiek, kad iš tėvo pusės esu lietuvė", - pasakojo viešnia. Mičigane jos namiškiai prisimindavo tarpukario Kauną, tačiau apie giminę palietusią tremtį ji nieko negirdėjo. R.Šepetys nusprendė nuodugniau pasidomėti giminės iš tėvo pusės šaknimis, likimu ir atvyko į Lietuvą. Panevėžyje, lankydamasi pas tėčio pusseserę, ji paprašė parodyti nuotraukų albumus, kad pamatytų, kaip jaunystėje atrodęs jos tėtis Jurgis. Amerikietė nustebo sužinojusi, jog fotografijos buvo sudegintos - taip siekta paslėpti jos senelio, Lietuvos karininko Jono Šepečio, pabėgusio į Vokietiją, o vėliau į JAV, giminystės įrodymus. Tada Rūta suvokė, kad už jos laisvę Lietuvoje likę giminaičiai sumokėjo tremtimi.

Per leidėjų rankas

Parašiusi romaną apie lietuvių šeimos deportaciją į Sibirą ir dviejų paauglių - Linos ir Andriaus - meilę, autorė net negalėjo nutuokti, jog jis bus išverstas į 25 kalbas, išleistas 29 pasaulio kraštuose, net Kinijoje, Tailande ir Japonijoje. Italijoje romanas įtrauktas į mokykloms rekomenduotinų knygų sąrašą.

Knygos istorija atsirado pasiklausius keliolikos Sibiro tremtinių prisiminimų, savas istorijas Rūtai pasakojo ir Detroite gyvenantys tėvo draugai. Nebuvo jokios abejonės, jog Rumšiškėse gyvenanti Irena, papasakojusi apie savo paauglystę, taps romano veikėjos Linos prototipu. O jos mylimasis Andrius - rašytojos vaizduotės kūrinys. Šį personažą, pasak knygos autorės, amerikietės paauglės tiesiog įsimylėjo.

Lietuvoje R.Šepetys lankėsi dukart. Susitikimai buvo nelengvi, dažnai - skaudūs. Mintimis sugrįžę į praeitį, tremties metus, žmonės susigraudindavo, pravirkdavo. Ji sakė nekart ketinusi atsisakyti sumanymo, tačiau ją labai palaikė vyras Michaelas, ragino nepasiduoti, tęsti kilnų darbą. Prisiminusi liūdniausius romano epizodus - šeimų išskyrimą per deportacijas - scenoje susigraudino ir pati autorė. Renginio vedėjas pakeitė pokalbio temą, užsiminė apie rankraščio epopėją per leidėjų rankas. R.Šepetys veide vėl nušvito šypsena. Rankraštį autorė perrašiusi net aštuonis kartus, trylika leidėjų, baimindamiesi šokiruoti įsitempusią amerikiečių visuomenę, jį atmetė. Jie baidėsi ilgų lietuviškų pavardžių, o moterų pavardžių kaityba jiems atrodė tikras nesusipratimas. Pusę metų romanu niekas nesidomėjo. Vieną dieną R.Šepetys sutuoktinis Michaelas atidavė rankraštį "Philomel Books" vadovui. Pasak Lietuvoje rašytoją lydinčios "The Penguin Group" atstovės iš Niujorko Tamros Tuller, perskaitęs pirmuosius trisdešimt puslapių redaktorius suprato, kad knygą būtina išleisti. "Istorinė literatūra nėra itin populiari, tad reikėjo sukurti strategiją", - lietuvių skaitytojams pasakojo T.Tuller. Leidykloje apie naują rankraštį žinojo vos keletas žmonių, laukta, kol jis bus visiškai suredaguotas. Pabaigus šį darbą, medžiaga buvo išdalyta "The Penguin Group" tinklui ir knyga beveik tuo pačiu metu pasirodė JAV, Italijoje, Lietuvoje ir keliuose kituose kraštuose.

Atverti duris į pasaulį

Knygos vertėją Liną Būgienę kūrinys "užkabino" nuo pat pirmųjų sakinių, tremtinės dukra netrukus ėmė tapatinti save su romano veikėjais. Pasak jos, knyga prašėsi faktinių pataisų, kai kurių joje minimų dalykų tiesiog negalėję būti. Į pagalbą L.Būgienė pasitelkė  mamą, redaktorę, buvusią tremtinę Bronę Valčienę. Jau po pirmojo etapo juodvi R.Šepetys lageryje panaikino dušus, po antrojo atėmė iš enkavėdistų kavą. Taip pat smarkiai suabejojo, ar per Antrąjį pasaulinį karą buvo įmanoma keistis laiškais su Lietuvoje likusiais giminaičiais. "Nepaisant visko, pagrindinė, svarbiausia romano vertybė, dėl kurios siūlau įsigyti knygą, yra emocinė jo tiesa. Didžiausias teisingumas būtų įvykdytas romaną išvertus į rusų kalbą", - teigė L.Būgienė.

Klausiama, kaip knyga pakeitusi ją pačią, R.Šepetys atsakė iki tol nežinojusi, neįsivaizdavusi ištremtųjų kančių masto, nebuvusi susitikusi su jas patyrusiaisiais. "Žmonės išliko, nes padėjo vieni kitiems. Tai man - didžiausia pamoka", - sakė rašytoja. Kad labiau įsijaustų į aprašomus košmarus, R.Šepetys nusprendė pabūti traukinio vagone, kuriuo žmonės vežti į Sibirą, ir vieną parą pagyventi sovietų "nelaisvėje" - buvusiame jūrų laivyno kalėjime Latvijoje. Pakako kelių valandų...

Knygą rašydavo rytais, o grįžusi po darbo taisydavo, ką parašiusi. Dirbo metus. Kai daug laiko praleisdavo skrydžiuose, kai kuriuos epizodus įkalbėdavo į diktofoną. Vienoje kelionėje ji perskaitė į anglų kalbą išverstus Dalios Grinkevičiūtės prisiminimus "Lietuviai prie Laptevų jūros", jie tiesiog šokiravo amerikietę. "Tokioms knygoms būtina atverti duris į pasaulį", - teigė R.Šepetys per susitikimą.

Nauji darbai

Rašytoja sakė dažnai gaunanti laiškų iš istorikais save laikančių profesorių (ar profesoriais - istorikų), kurie teigia nieko nežinoję apie romane aprašomą laiko tarpsnį. "Lyg būčiau pramiegojusi istorijos pamoką", - šmaikščiai ir savikritiškai prisipažino T.Tuller. Drąsa, didvyriai ir įvykiai, kurie pasislėpė istorinėse tolumose - šiomis temomis R.Šepetys kalbasi susitikdama su moksleiviais visame pasaulyje. Ji jau pajuto, kaip skaudžiai paaugliai išgyvena knygoje minimus dalykus, tad ir toliau ketina rašyti būtent jaunam skaitytojui. Ji išleido knygą apie Naujojo Orleano mergaitę XX amžiaus viduryje, o dabar rašanti naują romaną apie mažai žinomą Antrojo pasaulinio karo įvykį - iš Rytų fronto atsitraukiančių 10 tūkst. vokiečių kariškių ir Baltijos kraštų, Lenkijos pabėgėlių žūtį, kai sovietinis povandeninis laivas Baltijos jūroje torpedavo ir nuskandino flagmaną "Wilhelm Gustloff". Tai buvo bene didžiausia, aukų skaičiumi "Titaniko" nelaimę gerokai lenkianti jūrinė katastrofa.

Trumpai

R.Šepetys gimė ir augo Detroite, buvo jauniausia trijų vaikų šeimoje. Ji baigė Hilsdalo koledžą, kur iš pradžių studijavo operą, bet supratusi, kad garsia dainininke netaps, greitai pakeitė profilį ir studijavo tarptautinius finansus. Vėliau mokslus tęsė Prancūzijoje (Tulone ir Nansi). Įgijusi magistro laipsnį grįžo į JAV ir trylika metų dirbo Los Andžele, muzikos verslo srityje. Įkūrė savo firmą, atstovavo daugeliui garsių JAV muzikantų, dainininkų ir grupių. Panorusi šiek tiek ramesnio gyvenimo, persikėlė į Tenesio valstiją. Dabar Rūta gyvena Nešvilyje su vyru Michaelu, netoli tėvų ir vyresnio brolio. Toliau tęsdama muzikos vadybininkės karjerą, ji svajoja visiškai atsidėti rašytojos darbui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"