TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Už slaugos pinigus butelio pirkti neleis

2014 03 14 6:00
Nauja specialiųjų poreikių nustatymo neįgaliems asmenims tvarka palankiausia bus pensininkams. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) rengia naują specialiųjų poreikių nustatymo neįgaliems asmenims tvarką. Teigiama, kad ji leis labiau atsižvelgti į negalios žmonių interesus dėl slaugos, priežiūros ir pagalbos, taip pat užkirs kelią valstybės skiriamas lėšas naudoti sergančio asmens artimųjų reikmėms.

Planuojama, kad vietoj šiuo metu specialiųjų poreikių neįgaliems asmenims mokamų išmokų - nuolatinės slaugos (900 litų), priežiūros ir pagalbos (360 ir 180 litų), transporto išlaidų kompensacijos (32,50 lito), automobilio įsigijimo kompensacijos (4160 litų) - bus įtvirtinti keturi asmens funkcionalumo lygiai. Nustačius pirmąjį išmoka sudarys 900 litų, antrąjį - 612 litų, trečiąjį - 360 litų, ketvirtąjį - 180 litų. Taip pat siūloma palikti automobilio įsigijimo kompensaciją, kuri būtų mokama vieną kartą per šešerius metus.

Asmens funkcionalumo lygius, kaip ir iki šiol, nustatytų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) teritoriniai padaliniai, tačiau išvadas jiems galėtų teikti ne tik medikai, bet ir socialiniai darbuotojai, įvertinę asmens apsitarnavimo ir savarankiškumo galimybes.

Taip pat siūloma, kad išmokos, skiriamos už asmens funkcionalumo lygį, būtų naudojamos tik tam asmeniui, o ne vaikų, anūkų ar kitų artimųjų reikmėms, o prireikus išmokas būtų galima pakeisti socialinėmis paslaugomis.

Daugiau objektyvumo

LŽ kalbinti NDNT darbuotojai teigė, kad socialinių darbuotojų įsitraukimas į specialiųjų poreikių nustatymo ir skyrimo procedūras šį procesą ne tik padarytų skaidresnį, bet ir būtų galima labiau atsižvelgti į konkretaus sergančio žmogaus poreikius, jo galimybes.

NDNT Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotoja Myreta Žemaitytė pripažino, kad toli gražu ne visada pinigai, kurie skiriami konkretaus žmogaus slaugai, jo priežiūrai, iš tiesų yra tam ir naudojami. Esą dažnai jie būna tarsi papildomas, o kartais net pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

„Specialiųjų poreikių būtinumą mes, medikai, vertiname pagal medicinines tyrimų išvadas, funkcijų nepakankamumą. Dar turi įtakos savarankiškumo indeksas, įvertinantis asmens gebėjimą apsitarnauti, jo judėjimo galimybes. Tačiau socialinis aspektas, nustatant specialiuosius poreikius, beveik nevertinamas“, - kalbėjo M.Žemaitytė.

NDNT Tauragės teritorinio skyriaus vedėja Janė Genienė LŽ teigė mananti, jog socialinių darbuotojų žodis turėtų būti itin svarus nustatant specialiuosius poreikius pensinio amžiaus žmonėms, nes būtent tokio amžiaus asmenims labiausiai reikia socialinės pagalbos, priežiūros. „Nuvažiavę pas sergančius žmones dažniausiai girdime ne tiek apie jų ligas, kiek apie tai, kad jiems sunku nueiti iki parduotuvės, atsinešti malkų, vandens“, - pasakojo ji.

Žmonėms - tik geriau

SADM kuriamos tvarkos pakeitimas pernai jau buvo išbandomas Elektrėnų, Ukmergės ir dar keliose savivaldybėse. Kaip LŽ teigė Elektrėnų merijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė, į projektą dėtos viltys pasiteisino, nors rajone yra žmonių, kuriems išmoka galėtų sumažėti. Tačiau nemažai daliai ji padidėtų. Ypač tiems, kurie šiuo metu gauna priežiūros išmokas, nors šių asmenų būklė tokia, kad jie galėtų pretenduoti ir į dalį slaugos išmokos.

„Gydytojai daugiausia vertina pagal medicinines išvadas. Būna taip, kad žmogus lyg ir neserga itin sunkiai ir dėl to tarsi galėtų gyventi vienas, savarankiškai. Tačiau išanalizavus jo funkcines galimybes - ar sugeba pasigaminti maisto, pavalgyti, nusiprausti, paaiškėja, kad jam yra būtina priežiūra, kurios skirti medikai pagal ligos lygį nelabai gali“, - pasakojo V.Šimkūnienė.

Anot jos, numatomi pakeitimai leistų išspręsti ir dar vieną problemą, su kuria susiduria socialiniai darbuotojai - jie patys galėtų nusiųsti asmenis į NDNT komisiją, jeigu matytų, kad šiems būtina nustatyti specialiuosius poreikius. Dabar tai gali padaryti tik gydytojai, jie ne visada tokius siuntimus palaimina. Kartais patiems socialiniams darbuotojams tenka įrodinėti sergantį žmogų gydančiam gydytojui, kad reikėtų jį nusiųsti į NDNT komisiją. „Aš pati ne kartą skambindavau gydytojams, gražiuoju ir kitaip įtikinėdavau išduoti siuntimus. Manau, kad taip neturėtų būti“, - tvirtino V.Šimkūnienė.

Ji teigė, kad įtvirtinus naujoves turėtų išnykti dabar įteisinta pensinio amžiaus žmonių diskriminacija - pensininkai priežiūrai per mėnesį gauna 180 litų išmoką, o darbingo amžiaus asmens priežiūrai mokama 360 litų.

Papildomų išlaidų nebus

Skaičiuojama, kad naujajai tvarkai įgyvendinti ir išmokoms nereikės daugiau pinigų, nei skiriama šiuo metu. Prireikus nauji darbuotojų etatai būtų išlaikomi iš šalpos išmokoms skiriamų administravimo lėšų, jeigu jos būtų padidintos nuo 2 iki 4 procentų. „Be to, įgyvendinus naujoves specialiųjų poreikių nustatymas pensinio amžiaus žmonėms iš savivaldybių būtų perduotas NDNT“, - aiškino Elektrėnų merijos Socialinės paramos skyriaus vedėja V.Šimkūnienė.

DALINKIS:
0
2
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"