TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Už viešą pritarimą agresijai siūloma bausmė

2007 06 07 0:00
Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
LŽ archyvo nuotrauka

Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė įsitikinusi, kad sovietinių ir nacistinių simbolių draudimas yra puiki prevencijos priemonė. Nors panaši ankstesnė parlamentarės iniciatyva parlamente patyrė fiasko, šįkart ji neabejoja, jog neseniai Estiją sudrebinę įvykiai leidžia tikėtis kur kas palankesnio kolegų vertinimo.

Tėvynės sąjungos atstovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias bausmę asmenims, kurie viešai pritaria Sovietų Sąjungos ar nacistinės Vokietijos agresijai prieš Lietuvą, šių okupacinių režimų vykdytiems genocido ir kitiems nusikaltimams žmoniškumui. Parlamentarė taip pat siūlo pataisyti Politinių partijų ir Susirinkimų įstatymus bei uždrausti partijos simbolikoje naudoti nacistinės Vokietijos ir buvusios SSRS atributiką - vėliavas, herbus, komunistinių vadovų atvaizdus ir t. t. Susirinkimus, kuriuose eksponuojama tokia simbolika, irgi siūloma uždrausti.

Tai jau antras V.Aleknaitės-Abramikienės parengtas projektas, kuriuo siekiama apriboti sovietinių ir nacistinių simbolių naudojimą. Pernykštis parlamentarės siūlymas didelio Seimo narių entuziazmo nesulaukė. Pasak konservatorės, šįkart pataisų problematika kur kas platesnė, esą jas priimti palankus ir politinis kontekstas.

V.Aleknaitė-Abramikienė neneigia, jog postūmį parengti minėtų įstatymų pataisas iš dalies suteikė neseniai Estiją sudrebinę įvykiai. "Nors man asmeniškai ir mano kolegoms seniai buvo aišku, kad to reikia. Tačiau Estijos įvykiai leidžia būti geriau suprastiems", - tvirtino V.Aleknaitė-Abramikienė.

Europinė patirtis

Parlamentarės parengtame projekte asmenis, kurie viešai pritaria SSRS ar nacistinės Vokietijos vykdytai agresijai prieš Lietuvą, ją teisina, menkina arba neigia, taip pat pritaria šių okupacinių režimų vykdytiems genocido ar kitiems įvairiems nusikaltimams, siūloma bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pasak V.Aleknaitės-Abramikienės, rengdama pataisas ji rėmėsi šiuo metu Europos Sąjungos (ES) Taryboje svarstomu Pamatiniu sprendimu dėl kovos su ksenofobija ir rasizmu. Šiuo dokumentu siekiama, kad visos ES narės pačios nustatytų atsakomybę už holokausto ir rasistinių nusikaltimų neigimą. "Lietuva, Seimo Europos reikalų komitetas, kuriame dirbu, prašė, kad dokumente atsispindėtų atsakomybė ne tik už holokaustą, bet ir kitus totalitarinius režimus, tarp jų ir stalinizmo", - kalbėjo parlamentarė. Tačiau europiniame dokumente tokie dalykai nebus fiksuoti.

Ketinama parengti deklaraciją, kuria ES įsipareigotų surengti klausymus stalininių nusikaltimų žmonijai tema ir priimtų atskirą dokumentą. "Šis mano pateiktas Baudžiamojo kodekso papildymas faktiškai Lietuvos mastu įgyvendintų tai, kas daroma ES ir ką mes inicijuojame Europos lygiu", - aiškino V.Aleknaitė-Abramikienė.

Esmė - ne marškinėliai

Parlamentarės teigimu, jei Lietuvoje būtų numatyta atsakomybė už nusikaltimų žmoniškumui menkinimą, rašytojas Vytautas Petkevičius tikrai sulauktų atpildo už neleistiną Sausio 13-osios įvykių traktavimą. Panašių dalykų netrūksta ir kitose Europos šalyse.

"Tai nėra mano "išmislas", ir europinė teisinė mintis juda ta linkme", - tikino konservatorė.

Priminsime, kad konservatorių siūlymas uždrausti sovietinės ir nacistinės simbolikos naudojimą viešojoje erdvėje praėjusį rudenį sutiktas labai nevienareikšmiškai. Ironiški komentarai dažniausiai buvo siejami su netinkama marškinėlių simbolika.

"Šiame projekte apie marškinėlius tikrai nekalbama. Žinoma, jei sueitų daug žmonių, apsirengusių tokiais marškinėliais, ir pradėtų mitinguoti, reikalauti panaikinti Lietuvos valstybingumą, tuomet pasekmės būtų kitokios", - įsitikinusi parlamentarė.

Pagal jos pateiktą projektą politinių partijų simbolikoje negalės būti naudojamos nacistinės Vokietijos ir SSRS bei jos sąjunginių respublikų vėliavos, herbai, himnai, buvusių nacionalsocialistų ir komunistų partijų vadovų atvaizdai, uniformos ir t. t.

Logiškas siūlymas

V.Aleknaitė-Abramikienė mano, jog esama daug galimybių, kad Seimas palaikys jos projektus. Tam, parlamentarės nuomone, dabar susiklostė palankus politinis kontekstas. Seimo narė pirmiausia akcentavo jau minėtą ES dokumentą dėl rasizmo ir ksenofobijos, kuris gali būti priimtas, kai ES dar pirmininkaus Vokietija.

Konservatorė įsitikinusi: jei Estijoje būtų galiojęs draudimas dėl sovietinių simbolių, tokių provokacijų, kokios kilo dėl vadinamojo Bronzinio kario paminklo perkėlimo iš Talino centro į karių kapines, tikrai nebūtų buvę. Anot V.Aleknaitės-Abramikienės, daugelis pamiršo, kad Lietuva generolo I.Černiachovskio palaikus ir paminklą gražiai perkėlė ir perlaidojo jo gimtinėje. Tuometinė Boriso Jelcino vadovaujama Rusija nereiškė jokių pretenzijų, priešingai - gražiai bendradarbiavo.

Estija, pasak V.Aleknaitės-Abramikienės, ryžosi žengti tokį žingsnį

esant visai kitokiai situacijai Rusijoje, todėl palaikų perkėlimas buvo traktuojamas kaip kapo išniekinimas. Šią mintį siekta paskleisti ir Europoje. Parlamentarės nuomone, simbolių draudimas tam tikrose vietose ir tam tikromis aplinkybėmis būtų gera prevencija. "Juk nežinome, kada, kur ir kas išlįs pas mus. Mano siūlymas visai logiškas, tik gal šiek tiek pavėluotas, bet geriau vėliau negu niekada. Kol žmonėms gyvenimas neparodo, kas yra pavojinga, jie netiki", - sakė parlamentarė.

Problemų nekildavo

Šiuo metu Lietuvoje veikia maždaug keturios dešimtys politinių partijų. Pasak Teisingumo ministerijos Registrų departamento direktoriaus Klaido Navicko, ministerija, registruodama partijas, niekada neturėjo problemų dėl jų dokumentuose propaguojamų kokių nors diskriminacinių dalykų ar simbolikos. Net kai savo nacionaldemokratinę organizaciją norėjo įregistruoti Mindaugas Murza, jam buvo atsakyta ne dėl simbolių pasirinkimo.

Jau treji metai, kai politines partijas, Teisingumo ministerijai pateikus išvadą, registruoja Registrų centras.

Pasak K.Navicko, ne visos politinės organizacijos turi savo simboliką. Norėdamos ją įregistruoti, partijos privalo kreiptis į Patentų biurą, kuris, pasitelkęs heraldikos specialistus, arba patvirtina jų pateiktus projektus, arba ne. "Tačiau savo simboliką gali turėti bet kuri visuomeninė organizacija. Ir tos simbolikos tikrai niekas nesužiūrės", - pabrėžė Teisingumo ministerijos atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"