TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Užgaulūs komentarai internete – vis dar problema

2015 06 19 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) pakartojus, kad estiška naujienų svetainė Delfi atsakinga už trečiųjų asmenų paskelbtus garbę ir orumą žeminančius komentarus, ekspertai laukia akylesnės internetinės erdvės stebėsenos ir nežabotos laisvės joje siaurėjimo. Tuo metu internetinės žiniasklaidos atstovai teigia, kad mūsų šalyje tobulinant komentarų erdvę nuveikta labai daug.

EŽTT Didžioji kolegija išnagrinėjo estiškos interneto svetainės Delfi, Estijos ir Strasbūro teismų sprendimais pripažintos atsakinga už straipsnio komentaruose paskelbtą informaciją, apeliaciją ir nusprendė, kad minėti teismų sprendimai buvo pagrįsti bei nepažeidžia žodžio laisvės. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors Delfi nebuvo komentarų autorė, tai nereiškia, jog svetainė neturėjo jų kontroliuoti ir skelbiant komentarus buvo tik pasyvi, grynai techninė paslaugų teikėja.

Signalas naujienų portalams

Teisingumo ministerijos Atstovavimo EŽTT skyriaus vedėjo Donato Murausko teigimu, EŽTT sprendimas neabejotinai parodo siekį surasti tinkamą pusiausvyrą tarp informacijos skleidėjo saviraiškos laisvės ir kitų asmenų interesų. Anot jo, tikėtina, kad šis sprendimas paskatins Lietuvoje veikiančias naujienų svetaines imtis veiksmų, labiau kontroliuoti komentarų turinį.

D. Murauskas pažymėjo, kad viena problemų, kurią pamini ir EŽTT, yra sunkumai, nustatant komentaro turinį, ypač kai komentaras yra anoniminis. „Šis sprendimas reiškia, kad stengiamasi panaikinti neaiškią ribą, kur, viena vertus, siekiama individualios atsakomybės, kita vertus, kyla didelės sąnaudos dėl galimybių šią atsakomybę pritaikyti. Tad tikėtina, jog svetainės sieks pereiti nuo anoniminių prie registruotų komentarų. Šiuo metu Lietuvoje esantis teisinis reglamentavimas ir teismų praktika patvirtina EŽTT požiūrį. Galima manyti, kad šis sprendimas taip pat paskatins daugiau asmenų kreiptis dėl jų teises pažeidžiančių komentarų“, - mano jis.

Numatyta atsakomybė

Civiliniame kodekse, Visuomenės informavimo įstatyme yra numatyta žiniasklaidos priemonių, taip pat ir interneto svetainių, atsakomybė. Tačiau kai asmens reputaciją žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys paskleidžiami anonimiškai, atlyginti žalą asmeniui visuomenės informavimo priemonė privalo tik tuo atveju, kai atsisako nurodyti informaciją paskelbusį asmenį.

„Asmuo, kuris mano, kad komentarai pažeidė jo garbę ir orumą, turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą šiais pagrindais. Lietuvos teismai iš esmės vadovaujasi ir kriterijais, nurodytais aptariamoje EŽTT byloje. Taip pat asmuo, kuris mano, kad jo orumas ar garbė yra pažeisti, gali kreiptis į Žurnalistų etikos inspektorių“, - sakė D. Murauskas.

Komentarų erdvė turi būti švaresnė

Žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės-Tiumenevienės teigimu, institucija sulaukia nemažai skundų dėl įžeidžiamų komentarų internetinėje erdvėje. Anot jos, matyti, kad anoniminiuose komentaruose, rašomuose po internetinių naujienų portalų straipsniais, trūksta bendros kultūros, daug jų yra įžeidžiami ir prasilenkiantys su etika.

G. Ramanauskaitės-Tiumenevienės nuomone, EŽTT sprendimas atsilieps ir Lietuvai, mūsų interneto erdvė taip pat turėtų laikytis jo nuostatų. „Aišku, viskas nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Manau, kad Interneto žiniasklaidos asociacija bus suinteresuota atsižvelgti į šį sprendimą, priimti savireguliacijos sprendimus. Žurnalistų etikos inspektoriaus įstaiga tam pritars“, - sakė inspektorė. Ji pažymėjo, jog interneto svetainės pačios suinteresuotos, kad komentarų erdvė būtų švaresnė.

Interaktyvumas – prigimtinė interneto savybė

Pasak Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovės Aistės Žilinskienės, EŽTT sprendimas labai tiksliai išaiškina, kada ir kokiais atvejais atsakomybės už trečiųjų asmenų komentarus galima reikalauti ir iš naujienų portalų. „Teismas labai aiškiai pažymi, kad komentarų pobūdis turi būti akivaizdžiai kurstantis neapykantą ir smurtą, portalas ilgą laiką turi būti nepašalinęs tokių komentarų, nesudaryti galimybių identifikuoti autorių. Tačiau šis sprendimas nepanaikina tikrojo komentaro autoriaus atsakomybės, ji išlieka“, - teigė ji.

A. Žilinskienė sakė, kad komentarai po internetiniais straipsniais yra tam tikras diskusijų forumas, kuriame žmonės išreiškia savo poziciją apie vykstančius socialinius, politinius, ekonominius, kultūrinius ir kitus įvykius bei procesus. „Interaktyvumas – galimybė reaguoti, grįžtamasis ryšys yra prigimtinė interneto savybė. Interneto leidinių specifika yra ta, kad žmonės gali tiesiogiai reaguoti į aktualijas. Jeigu interneto žiniasklaidoje žmonės negalės pristatyti savo pozicijos, tokie leidiniai praras savo funkcionalumą ir išskirtinumą internete“, - pabrėžė ji.

Pastaraisiais metais interneto žiniasklaida daug nuveikė tobulindama komentarų erdvę. A. Žilinskienė akcentavo, kad žmonės kviečiami komentuoti neanonimiškai, rodomi IP adresai, vartotojas gali ištrinti parašytą komentarą, skaitytojai gali pasirinkti, kokius komentarus nori matyti, be to, kai kuriose interneto svetainėse komentarai po kurio laiko nebėra matomi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"