TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Užgeso Lietuvą stebėjusios akys

2010 12 29 0:00
Profesorė V.Zaborskaitė nespėjo parašyti savo intelektinės biografijos.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Lietuvos žemė pasišaukė principingą, krikščioniškomis vertybėmis savo kelią grindusią visuomenės veikėją, literatūros tyrinėtoją Vandą Zaborskaitę. Vos prieš keletą dienų profesorė pradėjo 89-uosius gyvenimo metus...

"Netekome didelio moralinio autoriteto, ryškaus žmogaus, asmenybės", - teigė profesorė, literatūrologė Viktorija Daujotytė, kai Lietuva sužinojo apie V.Zaborskaitės mirtį. Išskirtinės svarbos literatūros veikalų autorė V.Zaborskaitė pastarąjį dešimtmetį daug bendradarbiavo spaudoje, akylai stebėjo Lietuvos gyvenimo vyksmą. "V.Zaborskaitė savaime buvo ypatingas mūsų gyvenimo reiškinys, sakyčiau, ryškiai apšviestas pasaulėžiūros laukas. Būdama krikščionė, ji galėdavo laisvai vaikščioti po skirtingų pasaulėžiūrų erdves nieko nepažeisdama, telkdama dėl bendrų tiesos, teisybės, pareigos idealų", - LŽ sakė V.Daujotytė.

Neakivaizdi mokytoja

Kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys profesorę V.Zaborskaitę visada laikė savo mokytoja. Neakivaizdžia mokytoja. "Atėjome studijuoti į Vilniaus universiteto (VU) Lietuvių literatūros katedrą tuo metu, kai V.Zaborskaitei jau buvo užginta dėstyti. Iš jos tekstų, knygų mokėsi ne viena lituanistų karta", - LŽ pabrėžė D.Kuolys.

Atgimimo laikais profesorius Donatas Sauka surengė akademinės bendruomenės susitikimą su kadaise iš VU pašalintomis dėstytojomis. Simboliškai V.Zaborskaitė grįžo į VU, kartu su ja žengė Aurelija Rabačiauskaitė, Meilė Lukšienė - laužytos ir nepalūžusios tarpukario kartos moterys.

1991 metais D.Kuolys prikalbino profesorę dirbti Kultūros ir švietimo ministerijoje, vadovauti Ugdymo turinio departamentui. "Ji, jau būdama garbaus amžiaus, leidosi į tokią avantiūrą. Dirbti valdininko darbą, kurio niekada nebuvo dirbusi", - prisiminė pašnekovas. Prieš mėnesį kalbėdamasi su jaunesniuoju kolega, V.Zaborskaitė prisipažino norinti parašyti savo intelektinę biografiją. Tam esą prireiktų metų. "Ji gyveno labai sodrų gyvenimą, sutiko daug šviesių žmonių. Jos kartai teko tragiškas likimas: trėmimai, kalinimai, susidorojimai. Apie tai jai norėjosi rašyti, - sakė D.Kuolys. - Profesorė tada jautėsi neblogai, buvo guvi. Tik paskutinėmis dienomis ją ištiko infarktas ir koma."

Tarsi šviesulys

Pokario metais V.Zaborskaitė dėstė lietuvių literatūrą ir vokiečių kalbą sostinės Salomėjos Nėries mergaičių gimnazijoje. Tarp jos auklėtinių buvo ir Irena Veisaitė, dabar - žinoma literatūrologė, teatro kritikė, Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) garbės profesorė. "Buvo sunkus laikas, o ji atėjo į klasę kaip šviesulys. Jautei jos asmenybę, gyvenimo nuostatas, vertybes, kurias ji teigė savo esybe, darbu, tiesiog buvimu", - prisiminė I.Veisaitė. Ji didele laime pavadino kartu su V.Zaborskaite vienoje VPU katedroje prabėgusius metus. Ir prisipažino nustebusi, kai po 1991 metų išvydo savo vyresniąją kolegę dirbančią ministerijoje. "Įsivaizduokite, ką profesorė man pasakė: "Irute, parašysiu dar vieną knygą ar ne, paskaitysiu dar vieną paskaitą ar ne - koks skirtumas. Dabar galiu savo patyrimą panaudoti, kad padėčiau kitiems." Ji man visuomet buvo moralinis atskaitos taškas", - sakė I.Veisaitė. Su profesore I.Veisaitė kalbėjosi telefonu gruodžio viduryje, dėkojo jai už publikaciją apie Vincą Kudirką.

Griežtumo ir meilės dermė

V.Daujotytė į VU įstojo 1963 metais. V.Zaborskaitė čia jau nebedėstė, tačiau literatūros studentei visam laikui įsiminė tuometės docentės darbai. "Ypač pamėgau knygą "Eilėraščio menas" (1965) ir monografiją "Maironis" (1968), jas laikau savo pamatinėmis knygomis", - LŽ prisipažino V.Daujotytė. Ji talkino V.Zaborskaitei, rašančiai "Literatūros mokslo įvadą". "Visuomet turėjome bendrų darbų, rūpesčių. Laikiau V.Zaborskaitę savo mokytoja, autoritetu, kuriuo visiškai pasitikėjau. Tai buvo principingas, asketiškos prigimties žmogus. Griežta moraliniais vertinimais ir kartu labai atlaidi ir mylinti. Toks derinys, kuris daro žmogų išskirtinį", - teigė V.Daujotytė.

2002 metais leidykla "Tyto alba" pakartotinai išspausdino V.Zaborskaitės knygą "Eilėraščio menas". "Ko gero, labiausiai skaitomą profesorės veikalą. Jį išleidome rekordiniu tais laikais tiražu, kuris buvo greitai išpirktas", - sakė leidėja Lolita Varanavičienė. Profesorė džiaugėsi ir pasiūlė leidyklai išleisti kūrybinės publicistikos rinkinį "Tarp istorijos ir dabarties". "Tuomet ji sakė, kad tai - kalbėjimas apie literatūrą iš meilės pozicijų. Tad šiandien norėčiau pasakyti: V.Zaborskaitė buvo žmogus, kuris apie viską kalbėjo iš meilės pozicijų", - sakė L.Varanavičienė.

***

Velionė pašarvota Vilniaus laidojimo namuose (Olandų g. 22). Šiandien su profesore galima atsisveikinti nuo 9 valandos. Atminimo valanda laidojimo namuose vyks ketvirtadienį 12.30-13.30. Karstas išnešamas 13.30, laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"