TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Užmiršta Konstitucijos svarba

2012 09 21 18:03
S.Stačioko teigimu, esminių Konstitucijos nuostatų keisti negalima/Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotrauka

Dabartinė Lietuvos Konstitucija yra valstybinės išminties ir politikų gebėjimo susitarti vaisius. Savavališkai ją kaitalioti būtų didelė klaida – artėjant Konstitucijos dvidešimtmečio jubiliejui taip tvirtina buvę Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkai ir teisėjai.

Penktadienį Mykolo Romerio universitete vyko konferencija „Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: lūkesčiai, realijos, perspektyvos.“ Jos dalyviai vieningai pabrėžė, kad nuo priėmimo praėjus jau dviem dešimtmečiams, tiek politikai, tiek visuomenė Konstituciją supranta ir gerbia per menkai.

Okupacija nepanaikino valstybės

„Tikiuosi, kad Lietuvos Konstitucijos diena kada nors taps valstybine švente, o ne vien tik atmintina diena kaip, pavyzdžiui, spalio 1-oji – Pagyvenusių žmonių diena“, - savo pranešimą pradėjo buvęs KT teisėjas Stasys Stačiokas.

Kuriant Konstituciją dalyvavusio teisininko teigimu, labai svarbu, kad Lietuva, atkurdama savo valstybingumą, pasirinko būtent konstitucinį kelią. „Pavyzdžiui, rumunai susidorojo su Nicolae Ceaușescu ir jo žmona lygiai taip pat, kaip komunistinis režimas elgėsi su nepaklusniais žmonėmis“, - kalbėjo S.Stačiokas.

Jo teigimu, kartais išties net gali kilti įspūdis, kad atsikūrusi valstybė pernelyg atlaidžiai elgėsi su buvusia komunistine nomenklatūra. „O šie spekuliatyviai pasivadino socialdemokratais, apgavę tikruosius šios partijos narius, ir išdavikišką Lietuvos komunistų partiją pavadino kilniu socialdemokratų vardu“, - sakė S.Stačiokas.

Teisininkas didele problema įvardijo tai, kad vis pasitaiko abejonių dėl to, ar dabartinė Lietuvos valstybė yra nauja, ar atkurta išlaisvinus ją iš okupantų. Pasak S.Stačioko, tarpukario ir dabartinė Lietuva dažnai priešpastatomos viena kitai. Buvęs KT teisėjas citavo Algimantą Šindeikį, savaitraštyje „Veidas“ apie tarpukario Lietuvą rašiusį: „apskritai sunku šį laikotarpį vadinti Respublika.“ S.Stačioko teigimu, šiuos du laikotarpius lyginti neabejotinai galima ir net reikia, bet negalima teigti, kad 1990-aisiais metais atkurta valstybė yra nauja ar iš principo kitokia.

„Tokios pozicijos propaguotojai iš esmės neigia sovietinę Lietuvos okupaciją. Vis dar reikia kartoti ir kartoti, kad okupacija teisiniu požiūriu nepanaikina valstybės. Ji tik laikinai pakeitė šalies valdymo administravimą. Ar tokios šalys kaip Norvegija, Danija ar Olandija po Antrojo pasaulinio karo tapo naujomis valstybėmis?“, - klausė S.Stačiokas. „Reikia nustoti kartoti okupantų ir jų kolaborantų skleidžiamą šmeižtą apie prieškario Lietuvos diktatūrinį valdymą, nuo kurio išvadavo iš Rytų atnešusieji Stalino saulę“, - kalbėjo buvęs KT teisėjas.

Nepakankamai gerbiama

Jo teigimu, viena pagrindinių Konstitucijos funkcijų – ginti žmonių teises nuo savivalės. O tam, pasak S.Stačioko, būtina, kad ji būtų stabili. Todėl esą net negalima daryti prielaidos, kad Konstituciją galima bet kaip kaitalioti. Esą keisti galima tik technines, bet ne vertybines normas.

S.Stačioko teigimu, nerimą kelia bandymai keisti Konstituciją siekiant sudaryti galimybę į postą sugrįžti asmenims, sulaužiusiems valstybei duotą priesaiką. „Ar nuo Konstitucijos pakeitimo gali pakisti pačios sąvokos „sulaužyti priesaiką“ esmė? Kaip paprasta kalba vadinamas subjektas, sulaužęs priesaiką? Išdavikas. O išdavystė yra pats didžiausias nusikaltimas, už kurį gali būti atleista tik, jei žmogus dėl jos nuoširdžiai gailisi. Jeigu jis niekada šito nepripažįsta, jis ir toliau lieka išdaviku, jis ir toliau laužo savo iškilmingai duotą žodį. Todėl toks Konstitucijos keitimas būtų beprasmiškas“, - kalbėjo S.Stačiokas.

Teisininkas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad visada reikėtų ieškoti būdų derinti Konstituciją ir Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės normas, o ne tiesiog pripažinti formalią hierarchiją ir „užsimerkus“ taisyti Konstituciją.

Nepagarbos Konstitucijai požymių S.Stačiokas įžvelgė ir prieš kelias dienas Seimo priimto Teisėkūros pagrindų įstatymo tekste, kuriame pabrėžiama būtinybė kuriamus teisės aktus derinti su tarptautine teise, bet neminima Lietuvos Konstitucijos svarba.

Naujos konstitucijos nebus

Buvusio KT pirmininko Juozo Žilio teigimu, didelė klaida būtų manyti, kad Konstitucija – tik teisininkų kūrinys. Pasak J.Žilio, ji gimė iš visuomeninio gyvenimo versmių, to meto politinių aktualijų. Teisininkų vaidmuo buvo atrasti teisinę logiką, į kurią būtų galima sutalpinti to meto idėjas.

J.Žilys pasakojo apie nesutarimus, lydėjusius Konstitucijos priėmimo procesą. Jo teigimu, atrodė, kad nei politikai, nei visuomenė neras bendro sutarimo kai kuriais klausimais. „Skaudžiausia buvo tai, kad šios diskusijos įgijo priešiškumo pobūdį“, - kalbėjo J.Žilys.

Vis tik Konstituciją priimti pavyko – pasak buvusio KT pirmininko, priešingu atveju visuomenės susipriešinimas būtų tik dar labiau padidėjęs. Naujai išrinktas Seimas būtų turėjęs dirbti be normalių konstitucinių pagrindų, toliau vadovautis Laikinuoju pagrindiniu įstatymu, kuris, anot J.Žilio, tebuvo sovietinės konstitucijos rekonstrukcija.

J.Žilys pažymėjo, kad dabartinė Konstitucija – pirmoji Lietuvos istorijoje, kuri galioja jau du dešimtmečius. Jo teigimu, siūlymai ją rekonstruoti ar siūlyti atskirų straipsnių pakeitimus yra galimi. „Negalima pasakyti: ne, šiais klausimais negalima diskutuoti“, - kalbėjo teisininkas.

Vis tik, jo teigimu, kalbėti apie naujos konstitucijos priėmimą būtų labai sunku. „Visi politikai, kurie prisiliečia prie šios temos, turėtų žinoti: jūs negalėsite nuleisti politinio pasitikėjimo lygmens ir konstitucijos priimti parlamente. Vis tiek reikės referendumo. O ar sukursite jūs tokią konstituciją, kuriai pritartų šiuolaikinė Lietuvos visuomenę? Tokią, kuri surinktų bent 60 proc. balsų, kurių reikia priimti naujai konstitucijai? Manau, tai būtų labai sunku“, - kalbėjo J.Žilys.

Netrūksta „nelygumų“

Kitas buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris sakė, kad kelias Konstitucijos priėmimo link buvo vingiuotas, ir tai atsispindi jos tekste, kuriame netrūksta „nelygumų“. Jis sakė nesąs linkęs sutikti su tais autoriais, kurie teigia, kad valstybės atkūrimo procesas pasižymėjo visiška precizija. Jo teigimu, jau Kovo 11-ąją priimtuose dokumentuose galima rasti teisinių netikslumų ir prieštaravimų,

Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad labai svarbu, jog tuomet valstybinė išmintis įveikė vyravusį didelį politinį susipriešinimą. E.Kūrio teigimu, Konstitucija – politinio kompromiso, o ne diktato rezultatas. „Skirtingos pusės kalbėjosi ir susikalbėjo“, - pabrėžė buvęs KT pirmininkas.

Tiesa, jo teigimu, dėl skubos nespėta išdiskutuoti daugelio dalykų: Konstitucijos tekste įrašyta daug nuostatų, kurių joje normaliu atveju neturėtų būti, o daug kitų vietų liko netikslios. Kaip pavyzdį jis minėjo 56-ąjį straipsnį, kuriame rašoma, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe. „Konstitucinis Teismas prieš daugybę metų yra išaiškinęs, kad tai pirmiausia reiškia pilietybę. Bet mes suprantame, kad tai galbūt reiškia šiek tiek daugiau nei vien ją. Ką konkrečiai? Ateities jurisprudencija parodys – galbūt tai ir toks pasižadėjimas, kurį duoda žmogus, gaudamas Lenko kortą“, - kalbėjo E.Kūris.

Užmiršta 1938-ųjų konstitucija

Teisininko teigimu, iki šiol neaiškus ir 1938 metų konstitucijos statusas. Kovo 11-ąją jos galiojimas buvo atstatytas, tačiau po septynių minučių sustabdytas tol, kol jos turinys bus suderintas su pasikeitusiomis politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis. „Sustabdyta ji buvo, bet nebuvo nei prikelta, nei numarinta, tai koks jos statusas šiandien?“, - klausė E.Kūris. Jo teigimu, nuo 1991 metų atsisakyta minčių kurti naują konstitucijos redakcija rengti jos pagrindu, bet jos statuso klausimas taip ir liko neišspręstas.

„Tiesa, vienas žmogus – S.Stačiokas – pabandė prikelti 1938 metų konstituciją, atnaujinti ją, pritaikyti naujoms sąlygoms. Ir tada jis už savo bandymą gavo per kepurę: steigiant Konstitucinį Teismą nuspręsta, kad jis netinkamas būtent dėl to, kad norėjo prikelti 1938 Konstituciją. O juk tai buvo Kovo 11-ąją nuspręsta parlamento! Štai kaip keičiasi mūsų supratimas ir mūsų atmintis“, - pasakojo E.Kūris.

Teisininko teigimu, teisinių nesusipratimų pasitaiko nuolat. Kaip pavyzdį jis minėjo Lietuvos stojimo į ES aplinkybes. E.Kūris pasakojo, kad Lietuva ES nare tapo 2004 metų gegužę, o Konstitucijos pataisa, kuri tai legalizavo, įsigaliojo rugpjūčio viduryje. „Tris su puse mėnesio ES buvome kontrabanda“, - šmaikštavo E.Kūris.

Vis tik jis teigė, kad Konstitucija iki šiol yra gyvybinga. E.Kūris kritikavo bandymus keisti svarbias jos nuostatas. Tarp tokių žalingų pasiūlymų jis minėjo iniciatyvas į Konstituciją įrašyti šeimos apibrėžimą, atsisakyti Konstitucinio Teismo. E.Kūrio teigimu, pastaruoju metu tokių netinkamų iniciatyvų tik daugėja.

Buvęs KT pirmininkas taip pat išreiškė nusivylimą, kad į Konstituciją nihilistiškai žiūri ne tik politikai, o ir visuomenė. E.Kūris citavo apklausos duomenis, pagal kuriuos net 70 proc. gyventojų norėtų, kad Konstitucija būtų pakeista nauja. Tačiau to paties tyrimo duomenimis tiek pat gyventojų Konstitucijos net nėra skaitę. Buvusio KT pirmininko teigimu, viešasis diskursas Konstitucijai nėra palankus – pats žodis „Konstitucija“ esą vartojamas per dažnai, jį kartoja ir tie žmonės, kurie apie ją nieko neišmano. „Šiandien šitą žodį žino ir tie, kurie nieko daugiau nežino. Ir jie dar labai tiksliai žino, kas toje Konstitucijoje turėtų būti“, - ironizavo E.Kūris.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"