Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Užmirštieji: algos ir pašalpos įstrigo krizės gniaužtuose

 
2017 08 02 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Nors ekonomika auga, šalyje gyvenimas gerėja ir į viršų stiebiasi kainos, kai kurios iš valstybės biudžeto mokamos išmokos ir darbo užmokestis nesikeičia bemaž dešimtmetį. Tačiau nei planuojamas tam tikras valstybės remiamų pajamų, nei algų didinimas skurdžiausiųjų neišgelbės.

Daugybei socialiai pažeidžiamų žmonių aktualus valstybės remiamų pajamų dydis dar nuo 2008 metų vidurio siekia 102 eurus. Po ekonomikos krizės karpymų 2009-aisiais iš vietos iki šiol nepajudėjo biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai.

Valdžia nuo kitų metų žada kelti tiek socialiai remtiniems žmonėms aktualų pajamų dydį, tiek algas viešajame sektoriuje. Tačiau dalies vargingiausiai besiverčiančių žmonių ir biudžetininkų gyvenimo tai nepagerins, nes papildomus eurus „suvalgys“ per šį laiką gerokai pabrangęs ir tebebrangstantis pragyvenimas.

Siūlo pridėti 20 eurų

Nuo valstybės remiamų pajamų dydžio priklauso socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, įvairi finansinė parama prieglobsčio gavėjams, teisė į nemokamą maitinimą mokyklose, paramą mokinio reikmenims įsigyti, išmoka vaikui. Taip pat – teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, palaikams pervežti ir panašiai.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, kad atsižvelgiant į ekonominius rodiklius ir kylančias kainas 102 eurus siekiantis valstybės remiamų pajamų dydis tikrai nepakankamas, todėl keliamas šio rodiklio didinimo klausimas.

Atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes, valstybės remiamas pajamas nuo kitų metų bus siūloma didinti iki 122 eurų.

Taip norima mažinti skurdo rizikos lygį ir gylį. Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2015 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų – apie 640 tūkst. žmonių.

Palyginti su 2014 metais, vargingiausiai besiverčiančiųjų skaičius išaugo 3,1 procento. Skurdo rizikos gylis 2015 metais padidėjo nuo 22,7 proc. iki 26 procentų. Šią riziką daugiausia patiria bedarbiai, mažas pajamas gaunantys gyventojai ir pagyvenę žmonės.

Nenori atimti motyvacijos

Pasak E. Radišauskienės, anksčiau didinti valstybės remiamų pajamų dydžio bei išlaidų socialinei apsaugai neleido šalies finansinės galimybės.

Be to, jos teigimu, didinant piniginės socialinės paramos dydžius ir juos lemiančius rodiklius, visada reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių.

Pavyzdžiui, kaip toks didinimas veikia žmonių motyvaciją įsitraukti į darbo rinką, ar tai teisinga kitų visuomenės grupių atžvilgiu ir panašiai.

„Todėl valstybės remiamų pajamų didinimas, paliečiantis daugybę socialiai pažeidžiamų žmonių, turi būti pasvertas ir pamatuotas, kad asmuo turėtų motyvaciją dirbti ir būtų suteikiama tinkama adekvati pagalba tada, kai asmeniui to labiausiai reikia“, – aiškino viceministrė.

Mokslininkai uždirba kaip valytojai

Nors 2013 metais Seimas, kaip aiškinta, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo sprendimą, sugrąžino atlyginimus daugiausia uždirbantiems politikams, teisėjams ir valdininkams, į eilinių biudžetininkų pinigines tebebyra krizinės algos, sumažintos per ekonominį sunkmetį, bet taip ir neatkurtos. „Atsigaunant ekonomikai, didėjančios įplaukos į biudžetą buvo skiriamos sumažintoms išmokoms į buvusį lygį sugrąžinti, valstybinėms pensijoms kompensuoti ir skurdui bei atskirčiai mažinti, todėl bazinės mėnesio algos padidinimas būdavo atidedamas“, – teigė E. Radišauskienė.

Dėl nedidėjančių algų dalis aukštos kvalifikacijos biudžetininkų uždirba vos kiek daugiau nei „minimumą“. Kaip pasakojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė, dėl mažų algų ši įstaiga nuolat praranda gerus darbuotojus.

Kilstelėtas valstybės remiamų pajamų dydis dalies vargingiausiai besiverčiančių žmonių būties nepagerins, nes papildomus eurus „suvalgys“ per šį laiką gerokai pabrangęs ir tebebrangstantis gyvenimas.

„Išeina net ne po vieną. Jauni žmonės kuria šeimas, nori kabintis į gyvenimą – ne tik į mokslą ir gauti 400 su keliais eurais į rankas. Daug kas sako: mums gėda prisipažinti, kiek gauname atlyginimo. Žmonės dirba labai profesionaliai, pedantiškai, atsakingai, daugelio ištyrinėta medžiaga atspindėta publikacijose, mūsų žurnale ar net knygose. Jeigu mokslininkai, apsigynę disertacijas, gauna tik 100 eurų daugiau nei valytoja (ir tai su priedais, kuriuos sukrapštome, jei kas serga ar nemokamas atostogas ima), tai tikrai nederamas požiūris“, – pažymėjo ji.

Siūlo didinti 1,12 proc.

Nuo 2017 metų vasario įsigaliojo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos biudžetinių įstaigų darbuotojams darbo užmokestis apskaičiuojamas nebe pagal bazinę mėnesio algą, o pareiginės algos baziniais dydžiais. Taip pat apskaičiuojami atlyginimai ir politikams, pareigūnams, teisėjams bei valstybės tarnautojams.

„Taikant visiems, tiek valstybės tarnautojams ir teisėjams, tiek valstybės politikams bei valstybės pareigūnams ir įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, vienodą bazinį dydį, tolygiai didės darbo užmokestis“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė E. Radišauskienė.

Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis siekia 130,5 euro. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) yra pateikusi siūlymą 2018 metams patvirtinti 132 eurų bazinį dydį.

Ministerijos aiškinimu, nustačius 1,5 euro didesnį dydį, politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, pareigūnų, tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestis padidėtų 1,12 procento. Tam iš valstybės biudžeto reikėtų skirti apie 32 mln. eurų per metus. Tačiau kol kas šis klausimas atidėtas ir bus svarstomas kartu su valstybės biudžeto projektu.

Vis dėlto toks algų pakėlimas biudžetininkų nepaguostų. Kaip teigia T. B. Burauskaitė, jis ne tik nepakankamas, bet ir neteisingas. „1 proc. nuo teisėjo atlyginimo – viena pinigų suma, o 1 proc. nuo mokslų daktaro istoriko atlyginimo yra kita suma. Tai tiesiog manipuliavimas skaičiukais, kuriuo absoliučiai nesprendžiama problema. Rūpesčio imitacija – tik taip galiu pasakyti“, – konstatavo ji.

Panacėja – progresiniai mokesčiai

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas Algirdas Sysas sutiko, kad valdžia pamiršo žmones. Tačiau žmonės esą neužmiršo ankstesnių pažadų netesėjusių politikų. Tai rodo ir praėjusių Seimo rinkimų rezultatai.

Anot jo, svarbiausias darbas planuojant kitų metų valstybės biudžetą – bazinio dydžio padidinimas, tai lemtų didesnes algas viešajame sektoriuje. „Ir ne pusantro euro reikia didinti, o atkurti tai, kas buvo iki krizės, t. y. 142 eurus. Visi rodikliai seniai viršijo prieškrizinį lygį. Suprantu, kad galima sakyti, jog tai – populizmas, bet reikia žiūrėti ne tik į valstybės išlaidas, o ir į pajamas. Turime peržiūrėti mokesčių sistemą ir pagaliau Lietuvoje turtingi žmonės turi mokėti didesnius mokesčius nei tie, kurie gauna „minimumą“ arba mažas pajamas. Latviai jau nuėjo tuo keliu, visos kitos kaimynų valstybės jau seniai tai daro“, – pabrėžė parlamentaras, sakydamas, kad progresiniai mokesčiai būtų papildomų pajamų šaltinis, nes valstybė, varžoma griežto Fiskalinės drausmės įstatymo, negali smarkiai didinti išlaidų.

A. Syso nuomone, SADM siūlomas valstybės remiamų pajamų padidinimas iki 122 eurų taip pat nėra pakankamas pagal šiandienos realijas ir negarantuos sotesnio gyvenimo. „Aišku, geriau padidinti 3, 5 ar 20 eurų nei visiškai nedidinti 9 metus. Jei kasmet būtų didinta po 20 eurų, šiandien minėtasis dydis būtų visiškai kitoks“, – įsitikinęs Seimo SRDK pirmininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"