TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Užpustytuose miškuose vyksta dramos

2010 12 31 0:00
Sniegingą žiemą ypač sunku išgyventi stirnoms.
LŽ archyvo nuotrauka

Šaltis seniai surakino žemę, o sniego danga siekia pusę metro ir daugiau. Žmonėms pusnys kelia nepatogumų, o kai kuriems gyvūnams tokia žiema gali būti paskutinė.

Viešvilės valstybinio rezervato direktorius Algis Butleris Karšuvos girioje jau aptiko nuo bado nugaišusius stirną ir šerną. "Tai buvo silpni jaunikliai. Natūrali gamtos atranka juos pirmiausia ir grybštelėjo. Tačiau jei tokia žiema užtruks, aukų bus daug", - pranašauja gamtininkas.

Juolab kad po praėjusį savaitgalį buvusios lijundros vėl spustelėjęs šaltis sniegą surakino ledo pluta. Kiškius, lapes, kiaunes, voveres ir kitus smulkius žvėris 2-3 mm plutelė išlaiko, o stambesnieji - stirnos, šernai, vilkai, lūšys - smenga pro ją, ir ledas iki kraujo žeidžia jų kojas. Kai kur jau nutįso kruvini pėdsakai.

Ši plutelė dar nėra tokia stipri ir sniego nėra tiek daug, kad stirnos ir kiti gyvūnai nepasiektų po sniegu augalų, krūmokšnių ir kitokio pašaro. Be to, dar tik žiemos pradžia - gyvūnai tebeturi sukaupę riebalų, o ir maisto dar nestinga. Tačiau sniego kasdien vis daugėja, šaltis taip pat neslūgsta. Šernai stengiasi žemę knisti daugiausia po eglėmis, kur ji mažiau įšalusi ir ledo plutos nėra.

Žmogus negali padėti

Visi gyvūnai šiuo metu stengiasi kuo mažiau judėti, kiek įmanoma, taupo energiją: bus jėgų, rasi maisto, liksi gyvas. Be reikalo kai kurie žmonės mano, esą gyvūnai krinta dėl šalčio. Ne šaltis jiems baisus, o badas. Kai organizmas nuo badavimo išsenka, tada jį ir pakerta ligos bei speigas.

Ne mažiau rūsti žiema Lietuvoje buvo 1995-1996 metais. Tada šaltis spustelėjo dar lapkritį ir neatleido savo replių iki pat kovo pabaigos. Be to, gausiai snigo. "Tą žiemą nugaišo kas antra stirna ir daug kitų žvėrių. Likę gyvi buvo tokie išsekę, kad vos judėjo, žmogaus nesibaidė", - prisimena rezervato direktorius.

Jis sako nežinąs, kuo realiai žmogus gali padėti gyvūnams žiemą. "Kasmetiniai kvietimai ginti juos nuo baltojo bado - tik skambūs žodžiai. Nešti stirnoms šieno? Bet joms kur kas reikalingesnės drebulių, beržų šakelės. Žinoma, būtų gerai, jei miškininkai nukirstų joms vieną kitą lapuotį medį. Bet vargu ar tai išgelbės žvėris", - svarsto A.Butleris.

Gailesčiui gamtoje - ne vieta

Rūsčios žiemos reikalingos, nes tai - natūrali gamtos atranka, išskinanti silpniausius gyvūnus. Šitaip gamta garantuoja, kad populiacijoje liktų stipriausi, ištvermingiausi, gyvybingiausi. Be to, ji ištaiso žmogaus klaidas. Pavyzdžiui, medžiotojai priveisė pernelyg daug šernų, o ši žiema jų skaičių pareguliuos. Turėtume šiuos dėsnius suvokti ir atsikratyti gailesčio, gamtoje jam ne vieta", - sako A.Butleris.

Panašiai mano ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. Medžiotojų kolektyvams jau pasiūlyta nutraukti medžiokles varant, nes jų metu itin trikdomi žvėrys, kuriems dabar ir taip sunku. "Taip pat prašome žmonių iš eglišakių suręsti slėptuvių-šėryklų kurapkoms, padaryti lesyklų kitiems sparnuočiams ir kasdien paberti lesalo. Netrukus pradės dusti žuvys - reikėtų valyti sniegą nuo ledo, iškirsti ekečių. Mažų telkinių žuvis galima bandyti išgelbėti, bet dideliuose, ypač sekliuose, užpelkėjusiuose, jos vis tiek žus. Taip atsitinka beveik kasmet ir nieko čia nepadarysi", - svarstė L.Budrys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"