TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Užribio vaikai auklėjami tvoromis

2010 06 09 0:00
Vilniaus vaikų socializacijos centro auklėtinės apspardė pedagogus ir pabėgo pro šiuos vartus.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Iš vaikų socializacijos centrų bėgančių vaikų negali sulaikyti aukštos tvoros, o auklėtojai teturi vienintelę priemonę - pagrūmoti pirštu. Kai kurių pedagogų manymu, nusikalsti linkusių vaikų nereikėtų atskirti nuo tėvų, efektyviau būtų dirbti su šeima. Tačiau dėl mūsų krašte vyraujančių socialinių nuostatų apie tai kol kas galima tik svajoti.

Iš Kauno apskrities vaikų socializacijos centro pabėgęs trylikametis iki šiol tebeieškomas. Centro direktoriaus pavaduotoja Audronė Juozapavičienė LŽ sakė, kad darbuotojai puikiai žino, jog berniukas slapstosi pas motiną. Tačiau ši tvirtina apie jį nieko nežinanti. Priežastis aiški ir labai paprasta: šeimoje auga šešetas jaunesnių vaikų, o iš socializacijos centro pabėgęs trylikametis jiems uždirba duoną... vagiliaudamas. Už tokią veiklą jis ir buvo uždarytas į socializacijos centrą.

"Paskelbta paieška, tačiau pareigūnai negali nuolat budėti prie jo namų. Vaiko dar neradome nei mes, nei policija", - sakė A.Juozapavičienė. Pasak jos, šiuo metu iš centro pabėgę ir ieškomi keturi paaugliai. Kol kas jų paieškos bevaisės.

Tokie pabėgimai iš socializacijos centrų - ne naujiena. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, šiuo metu paskelbta 16 pabėgusių vaikų paieška.

Pabėgo ne pirmą kartą

Neseniai iš Vilniaus rajone, Vėliučionių kaime, esančio socializacijos centro pabėgo keturi 15-16 metų paaugliai. Vieną jų centro darbuotojai tą pačią dieną rado Vilniaus geležinkelio stotyje. Paskelbta kitų trijų paieška. Ant kojų sukelta visa Vilniaus policija, nes pabėgėliai žinomi kaip linkę nusikalsti. Vilniaus apskrities policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Vytautas Grašys sakė, kad visi paaugliai iš socializacijos centro bėgo ne sykį, kai kurie - net triskart. "Tikrai juos rasime. Jie paprastai toli nebėga, slapstosi kur nors Vilniuje", - užtikrino pareigūnas. Tačiau jis baiminasi, kad pragyvenimo šaltinio neturintys paaugliai gali imtis senų darbelių.

Vėliučionių vaikų socializacijos centro direktorės pavaduotojas Alvydas Alimas LŽ sakė, kad vienas pabėgėlis kilęs iš tvarkingos šeimos, kiti - iš asocialių. Prieš tai, kol pateko į Vėliučionis, pastarieji augo globos namuose. "Vienam jų šiuo metu iškeltos kelios baudžiamosios bylos, daugiausia už vagystes. Kitas - buvęs Klaipėdos globos namų auklėtinis, ten sukėlęs muštynes, todėl perkeltas pas mus. Šiems paaugliams jau sunku padėti", - neslėpė A.Alimas.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos (VTAKT) atstovės spaudai Olgos Malaškevičienės žodžiai stebina. Esą ne jų tarnybos pareiga domėtis pabėgimais iš centrų. VTAKT apie keturių paauglių pabėgimą sužinojo tik iš žiniasklaidos. Apie tai, kad vieną iš paauglių pareigūnai jau rado, tarnybos darbuotojus informavo tik LŽ žurnalistė. Anot O.Malaškevičienės, tai esą vien socializacijos centro bei policijos reikalas.

Tegali išgelbėti Dievas

Vilniaus vaikų socializacijos centro direktorė Vida Riaubaitė-Juknevičienė LŽ teigė, kad linkusius nusikalsti ar bėgti paauglius perauklėti ypač sunku. "Vienam auklėtojui tenka auklėti trylika vaikų, tad visų sužiūrėti jis neįstengia", - sakė centro direktorė. Pasak jos, su kiekvienu vaiku reikia nuolat dirbti. Tačiau jei auklėtojas dirba su vienu, kiti dvylika lieka be priežiūros.

"Tuos vaikus tegali išgelbėti Dievas, o mes tik pedagogai. Vadovėlių neturime, pinigų vaikams skatinti neturime, bausti negalime. Teturime vien žodį. Tačiau jei vaiko viduje jau nėra nieko, kas jį motyvuotų nenusižengti, tai pataisyti neįmanomai sunku", - tikino direktorė.

Prieš keletą savaičių iš šio socializacijos centro pabėgo kelios mergaitės. Paspruko prieš auklėtojus panaudojusios smurtą, paprasčiau tariant, juos apspardžiusios. Auklėtojai neturi teisės naudoti jėgos, tad pabėgėlių nepavyko sulaikyti. Kol kas jos tebeieškomos.

Pageidauja apsaugos

Kauno vaikų socializacijos centro direktoriaus pavaduotoja A.Juozapavičienė įsitikinusi, kad vaikai bėgo ir bėgs. "Jiems norisi ištrūkti, nes mes reikalaujame laikytis drausmės", - sakė pedagogė. Ji neslėpė, kad daugelis centrų vadovų pageidautų į pagalbą pasitelkti saugos tarnybas. Kaune atleidus dalį budėtojų bei sargų iš sutaupytų pinigų jau pasamdyti apsaugos darbuotojai. Tai buvo įmanoma padaryti, nes kauniečiai gavo bene didžiausią finansavimą - 2,2 mln. litų metams, įskaitant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas.

Pasak A.Juozapavičienės, buvo prašoma, kad centrą juosiančią tvorą būtų galima padaryti aukštesnę. Dabar jos aukštis - vos 1,80 metro, tad sportiški paaugliai ją įveikia be vargo. Tačiau tvoros aukštinti neleista dėl Kauno mieste numatytų standartų.

Pinigų nepakanka

Šiuo metu Lietuvoje veikia septyni vaikų socializacijos centrai. Biudžeto lėšos jiems nuolat mažinamos. Kiekvienam centrui per metus dabar skiriama nuo pusantro iki dviejų milijonų litų. To pakanka tik auklėtojų atlyginimams, vaikams pragyventi. Vilniaus apskrities administracijos, kurios žinioje yra socializacijos centrai, Švietimo departamento direktorius Vidas Vansavičius, sužinojęs, kad LŽ ketina apsilankyti Vėliučionyse, liūdnai pajuokavo: "Tų apgriuvusių kampų ten tik nefotografuokite."

Vis dėlto apgriuvę kampai, pasak V.Vansavičiaus, tikrai ne didžiausia bėda. "Norint padėti nusikalsti linkusiems vaikams, reikia ne vien pinigų. Labiausiai reikia širdies. Tačiau šios įstaigos tebėra seno, sovietinio tipo. Abejoju, ar tikrai jų tiek reikia. Pavyzdžiui, latviai teturi vieną tokį centrą. Daugelyje kraštų stengiamasi dirbti su šeimomis, neatimant vaikų iš namų. Pavyzdžiui, švedai taip pasiekia puikių rezultatų", - pasakojo V.Vansavičius.

Lėšos - dar ne viskas

Tai, kad auklėjant nusikalsti linkusius vaikus svarbiausia ne skiriami pinigai, puikiai iliustruoja Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro Kučgalių kaime pavyzdys. Pernai rugsėjį įkurtame centre iš pradžių buvo tik vienas vaikas ir ... 49 auklėtojai. Tačiau ir tas vienas paauglys netrukus paspruko, nors, pasak direktorės Laimos Vaičienės, jį saugojo naktinė auklė ir budėtojas. Tiesa, auklėtinis buvo greitai surastas.

Toliau - dar gražiau. Buvo atvežti trys nauji auklėtiniai. Pabuvę centre vos parą, du jų, kaip sakoma, dėjo į kojas. Tuo, kad jie paspruko, direktorė tuomet apkaltino LŽ žurnalistus. Esą jie sukėlė tokį skandalą dėl didelio auklėtojų skaičiaus, kad kai kuriuos darbuotojus teko atleisti. Pasak direktorės, tik todėl keturis sunkiai auklėjamus paauglius saugojo vien budėtojai.

Bėgliai paspruko be jokio vargo. Atsidarė balkono langą, iš antro aukšto iššoko ant priebučio stogelio, stryktelėjo ant žemės ir tiek juos tematė. L.Vaičienė tvirtino, kad budėtojas visa tai matė ir negalėdamas paauglių sulaikyti iškart puolė skambinti, kur tik įmanoma. Nors, kaip teigiama, ant kojų visi buvo sukelti iš karto, bėglių paieškos truko net šešetą valandų. Juos rado policijos pareigūnai. Auklėtiniai jau buvo nukakę apie dvidešimt penkis kilometrus. Vėliau jie tvirtino, esą pabėgo todėl, kad labai norėjo rūkyti.

Užtenka tik išgyventi

Socializacijos centrai kol kas tebepriklauso apskričių administracijoms. Nuo liepos 1-osios jie bus perduoti ŠMM žinion. Tačiau didelių permainų neverta tikėtis, nes ministerija pinigų neturi, tad papildomų auklėtojų etatų nebus. Apie apsaugą dauguma centrų tegali svajoti. Viltys dedamos į ES struktūrinius fondus. Jų paramą šiemet jau gavo kauniečiai, jie ir išgalėjo pasisamdyti apsaugos darbuotojų.

Vis dėlto net aukščiausiomis tvoromis aptvėrę tokius centrus vargu ar pajėgsime juose išlaikyti paauglius. Kad tvoros - tik smulkmena, pritaria ir V. Riaubaitė-Juknevičienė, vadovaujanti Vilniaus vaikų socializacijos centrui. Esą viskas, ką dabartinėmis sąlygomis įmanoma padaryti, tėra tik darbo imitacija. Socialinių pedagogų socializacijos centruose trūksta. Daugelis darbuotojų neturi būtino pedagoginio išsilavinimo, tad net ir labai stengdamiesi jie ne visada žino, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. O turintieji tinkamą išsilavinimą nesutinka dirbti dėl labai menkų atlyginimų.

Centrų administracijos beveik neabejoja, kad lėšų jiems dar bus mažinama. To nepaneigė ir ŠMM Socialinių problemų sektoriaus vyriausioji specialistė Ligita Vaičekauskaitė. "Skiriamų pinigų nėra mažai, kad centrai negalėtų išsiversti. Tačiau papildomos lėšos labai praverstų", - teigė ji.

Grįžta į gyvenimą

Vis dėlto net ir varganomis sąlygomis šį tą pavyksta padaryti. Vilniaus vaikų socializacijos centro direktorė V.Riaubaitė-Juknevičienė tikino, kad kantriai dirbant kai kurie jų auklėtiniai susikuria socialų gyvenimą. "Mūsų aplankyti ateina viena buvusi auklėtinė. Dabar ji ištekėjusi, augina trečią klasę lankančią dukrą, o anksčiau buvo įjunkusi į narkotikus, ne kartą įkliuvo už vagystes", - pasakojo pedagogė. Vienas dabar centre gyvenantis vaikinas nuolat pabėga, bet visada grįžta pats. Jis noriai priima pagalbą. Tokie pavyzdžiai įkvepia dirbti. "Mūsų darbas nėra bergždžias, bet visiems padėti kol kas negalime", - pokalbį baigė direktorė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"